Permąstant Europą

ALF siekia pozityviai įtakoti kintančią Europos idėją ir plėtoti europietiškų vertybių sampratą: rengia intelektualias diskusijas, teikia konceptualias įžvalgas, puoselėja dialogo kultūrą. ALF tradiciškai bendradarbiauja su akademine bendruomene, jaunimu, kitais partneriais, kartu svarsto ES aktualijas bei perspektyvas.

Šiuo metu įgyvendinami projektai:

Satyrinės diskusijos regionuose Europos vidury
Filosofo, žurnalisto, politikos komentatoriaus, socialinių tinklų veikėjo, atvirai reiškiančio poziciją žmogaus teisių klausimais, Pauliaus Gritėno ir teisininko Andriaus Zimaičio satyriniai pokalbiai su įvairiais viusomenės veikėjais: Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovu Donatu Pusliu, televizijos žurnalistu, laidų vedėju bei prodiuseriu, filmų garsintoju, rašytoju Ryčiu Zemkausku, aktoriais Giedriumi Savicku bei Mantu Stonkumi. Šie pokalbiai kviečia žmones kitu kampu pažvelgti į save ir kitus, aplinką, kurioje gyvename. Satyros prizmė suteikia plačias galimybes humoro forma reflektuoti esamą politinę ir visuomenėje tvyrančias psichologines, sociologines ir humanistines nuotaikas. Trečią sezoną gyvuojantis moderatorių Pauliaus ir Andriaus duetas provokuoja žymius žmones linksmai ir saviironiškai diskusijai apie Europos įtaką Lietuvai ir Lietuvos įtaką Europai.


Europos sprendimų laboratorija
 

Didėjant euroskepticizmui Europos šalyse, atsiranda poreikis naujų, kokybiškesnių priemonių ir erdvių, kuriose rastųsi konstruktyvus politinis dialogas tarp sprendimų priėmėjų ir piliečių. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Belgijoje vykstančių demokratijos festivalių organizatorių ir partnerių konsorciumo parengtas ir įgyvendinamas projektas „Europos sprendimų laboratorija“ skatina paprastų piliečių iš partnerių šalių įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą vietos, nacionaliniuose ir Europos lygmens politikos formavimo procesuose.

Projektu siekiama užtikrinti „iš apačios į viršų“ principu paremtą piliečių ir politikos formuotojų bendradarbiavimą, paskatinti žmonių domėjimąsi ES politika, stiprinti pagarbios viešosios diskusijos tradiciją. Sustiprėjęs Europos šalių demokratijos festivalių organizatorių bendradarbiavimas ateityje leis naujai pažvelgti į festivalių diskusijų turinį ir pagilinti jų europinį aspektą.

Baltijos šalys atskirai rengė apšilimo renginius ir buvo tarp nacionalinių diskusijų festivalių organizatorių. Belgija rengė vieną didelį diskusijų festivalį. Apie šiuos renginius plačiau pasiskaityti galima čia.

Lietuvoje vykę renginiai: 

Diskusijų popietė „Atviras miestas“ (Kėdainiai, Lietuva)
Atvirų pokalbių vakaras „Atviras miestas“ vyko 2019 m. gegužės 1 d. Kėdainiuose. Jį organizavo Atviros Lietuvos fondas bendradarbiaudamas su aktyvių kėdainiečių judėjimu „Atspari visuomenė Kėdainiai“  ir Kėdainių mokinių taryba. Renginio tikslas – sukurti atvirą erdvę įtraukiančioms diskusijoms apie Europą, miestą ir jo gyventojus, iššūkius, su kuriais jie susiduria ir būdus, kaip šiuos iššūkius įveikti. Ieškota atsakymo, kaip tolimos Europos klausimai galėtų tapti artimesniais vietinėms bendruomenėms ir atsispindėti jų gyvenime. Renginio dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti trumpų pristatymų apie dabartinės Europos iššūkius per Lietuvos prizmę (Linas Kojala); viešųjų erdvių kūrimą, atsižvelgiant į vietos poreikius (Jekaterina Lavrinec); humoro reikšmę kovojant su autoritariniais režimais (Donatas Puslys). Diskusijos sukėlė daugybę minčių klausytojams, todėl pokalbiai nedidelėse grupelėse, kurias moderavo Kėdainių mokinių tarybos nariai, buvo puiki proga pranešėjams užduoti rūpimus klausimus, pasidalyti savo įžvalgomis ir nuomone. Įdomiausius diskusijų epizodus fiksavo grafinis fasilitatorius ir dideliame ekrane parodė dalyviams. Renginio užbaigė satyrinė diskusija „Europos vidury“ su humoristu Haroldu Mackevičiumi.
Foto 
Video

Diskusijų festivalis „Būtent!“

Diskusijų festivalio “Būtent!” metu (2019 m. Rugsėjo 6 – 7 d.) Atviros Lietuvos fondas organizavo keturis renginius aptariančius Europos Sąjungoje patiriamus iššūkius ir piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese:

“Ar turiu galios savo miesto reikaluose?” – diskusija aptarinėjo dialogo tarp vietinių bendruomenių ir savivaldos atstovų stygių. Diskusijoje dalyvavo urbanistė, filosofė Dr. Jekaterina Lavrinec, viešąjį interesą ginantis advokatas Saulius Dambrauskas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Kauno Šančių bendruomenės atstovai Vita Gėlūnienė ir Ed Carroll.

“Piliečių asamblėjos – svarstomosios demokratijos mitinė būtybė” – inovatyvų piliečių asamblėjos būdą tiesiogiai įtraukti gyventojus į savo miesto ar valstybės reikalų sprendimą pristatanti diskusija, kurioje kalbėjo svečiai iš užsienio: tvaraus vystymo ir svarstomosios demokratijos ekspertas, piliečių asamblėjų koordinatorius Gdanske dr. Marcin Gerwin bei Europos Judėjimo Airijoje direktorė Noelle O’Connell.

“Emigravau netyčia“ – interaktyvus, dinamiškas šiuolaikinės pasakotojos Mildos Varnauskaitės performansas apie emigrantų iš buvusio Sovietinio bloko patirtis Vakarų Europoje.

“Pašalpiniai”, “bobos”, senjorai ir lenkai: kaip kalbėti(s) kontroversiškomis temomis? –
dialogu paremtas pasirodymas, įtraukiantis žiūrovus kartu vaidinti ir svarstyti demonstruojamas kontroversiškas situacijas. Etiudai atliekami profesionalių aktorių Pauliaus Tamolės, Augustės Pociūtės, Oskar Vygonovski ir Povilo Adomaičio.

Projekto koordinatorius:

Atviros Lietuvos fondas

Partneriai:

Atviros visuomenės fondas – DOTS (Latvija) kuria ir palaiko aplinką, procesus ir dialogą atvirai visuomenei Latvijoje plėtoti nuo 1992 metų.

Jubel – Europos pokalbių festivalis (Belgija) rengia ir išbando įvairias programų idėjas viešojoje erdvėje, jas vertina, tobulina ir teikia grįžtamąjį ryšį atsakingoms institucijoms (pvz., savivaldybėms, Briuselio regiono ar Europos institucijoms) ir taip prisideda prie ilgalaikio programų vystymo.

Atviros Estijos fondas (Estija) įgyvendina iniciatyvas, kuriomis skatinamas atvirumo principų laikymasis priimant sprendimus, prasmingas dialogas visuomenėje ir plėtojama tvari bei gyvybinga pilietinė visuomenė.

         

Permąstant Europą: 1989 m. reikšmė šiandienai

Europa susiduria su nauja krize: kyla nauji politiniai ir socialiniai judėjimai, kurie kritikos objektu pasirenka laivės, demokratijos ir suvienytos Europos idealus. Jeigu šie idealai telkė pasipriešinimui 1989 m., šiandien jie tampa visuomenių poliarizacijos ir fragmentacijos šaltiniu. Vieniems šie metai simbolizuoja kovą už laisvę, vienybę ir savivaldą: nuo protestų Maidano aikštėje 2014 m. iki gyvosios žmonių juostos Honkonge, surengtos per 30 Baltijos kelio sukakį. Regione, 1989  m. atmintis ypač supolitinta: Aksominė revoliucija pasitelkiama kaip simbolis visuomenės protestuose prieš valdžios veiksmus Čekijoje bei Slovakijoje; Rumunijoje ar Lenkijoje  jauni žmonės reikalauja išlaikyti ir atnaujinti įsipareigojimą  XX a. demokratinius judėjimus įkvėpusioms  idėjoms. Antra vertus, 1989 m. tampa tuo istoriniu momentu, kuris susiejamas su savivaldos, laisvės pažado neišpildymu ir akstinu peržiūrėti ir pertvarkyti politinę tikrovę.

Pasitelkus įvairių rūšių veiklą (studijų vizitus, viešus tarptautinius debatus, neformalius edukacinius renginius) bei taikantis į plačią projekto rezultatų sklaidą projektu siūlomas prasmingas politiškas dalyvavimas, skaitmeniniame amžiuje mokantis iš demokratinių revoliucijų.

Keturiose šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje) trijų partnerių organizuojamas projektas siekia kurti sinergiją per partnerystę su kultūrine/ politine žiniasklaida, pilietinės visuomenės organizacijomis, ekspertų ir akademikų grupėmis.

Projekto partneriai: Fondas Res Publica (Varšuvoje įsikūrusi leidykla ir idėjų kalvė) ir Jan Nowak – Jezioranski Rytų Europos Kolegija Vroclave.

 

 

Atspari visuomenėViešosios politikos analizė

Rėmėjai ir partneriai