Atviros Lietuvos fondo programa diskusijų festivalyje „Būtent!“ 2018

09.07 PENKTADIENIS

TVARI LIETUVA

16.30 – 17.30 „Šimtmečio dvasią atspindintis lietuviškas kinas“

Nuo juodai baltų arklio karčio kadrų rūko fone, lėtų, rūsčių būrų žvilgsnių į rugių laukus iki dinamiškų Q. Tarantino stiliaus sprogimų lietuviškose HD ryškumo gatvėse bei tiesios erotikos istoriniuose filmuose.
Nuo 1 iki 100 metų apie lietuvišką kiną „Snobo kino“ kūrėjo Ryčio Zemkausko draugijoje.

Diskusija „Šimtmečio dvasią atspindintis lietuviškas kinas“ dedikuota lietuviško kino raidai. Režisieriai ir kino kritikai aptars kaip keitėsi lietuviški kino filmai, nagrinės temas, scenarijus ir vaidybą, publikos simpatijas. Ar egzistuoja bendras lietuviškojo kino vardiklis? Ar įmanoma atrasti lietuvių režisieriaus filmą, kurį galėtume pavadinti atspindinčiu visą šimtą Lietuvos metų?

Moderuoja:

Rytis Zemkauskas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos docentas, televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas, kelių publicistinių knygų autorius, vienas projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovų. Visuomeninė veikla – Lietuvos kaip modernios valstybės ir pasaulio lietuvių tinklo problematika.

Diskutuoja:

Giedrė Beinoriūtė, kino režisierė ir pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, LMTA meno doktorantė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos, Europos kino akademijos narė.

Rasa Paukštytė, teatrologė, kino kritikė, LMTA, VDA lektorė, lfc.lt svetainės redaktorė, dienraščio „Verslo žinios“ kino apžvalgininkė.

Audrius Juzėnas, kino filmų „Vilniaus getas“, „Ekskursantė“, “Pelėdų kalnas” režisierius, scenaristas, prodiuseris.

 

ATVIRA LIETUVA

18.00 – 19.00 „Diskusija apie Lietuvą po 100 metų: Atvira, kiaura, uždara“

Ar tikrai šiandien atviros visuomenės idėja patiria krizę? O gal ji karikatūrizuojama tik tam, kad kurstant apgultos tvirtovės mentalitetą, būtų kuriama uždara, baimėje gyvenanti visuomenė? Ką apskritai turime mintyje kalbėdami apie atvirą visuomenę? Ar atvirumas nevirsta kiaurumu, kai nebegebame ir baiminamės brėžti ribas, saugoti sienas, savąją tapatybę, tradicijas?

Moderuoja:

Donatas Puslys, Bernardinai.lt vyr. redaktorius, 2014 m. Tolerancijos žmogus, politologas, žurnalistas. D. Puslio profesiniai interesai apima tarptautinę politiką, pilietinį ugdymą, tapatybės klausimus.

Diskutuoja:

Povilas Aleksandravičius, filosofas, Mykolo Romerio universiteto docentas. Interesų sritys – Lietuvos bei Europos visuomenės raida, globalizacija, šiuolaikinio žmogaus tapatumo problemos,  krikščioniškoji ir kitos dvasinės žmonijos tradicijos.

Vladimiras Laučius, žurnalistas, politologas, naujienų portalo LRT.lt vyriausiasis redaktorius. Publicistikos kryptys – politinio gyvenimo, informacinės erdvės, socialinių kultūrinių reiškinių analizė, mokslinių interesų sritys – politinė filosofija ir politinė komunikacija.

Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė. Nacionalinių ir europinių projektų diskriminacijai mažinti, lygioms galimybėms užtikrinti ir kovos su smurtu prieš moteris, vykdytoja.

 

TVARI LIETUVA

21.00 – 22.00 Satyrinė diskusija „Išgalvojau Lietuvą. 100 įvaizdžio formavimo metų“

Koks yra tikrasis Lietuvos įvaizdis ir ar įmanoma jį dirbtinai suformuoti? Kodėl neretas šalies įvaizdžio formavimo bandymas tampa nesėkme? Ką kiekviena “išgalvotos Lietuvos” koncepcijų byloja apie tikrąją Lietuvą? Apie visa tai ir daugiau – džentelmeniškai satyriškoje diskusijoje.

Moderuoja:

Andrius Zimaitis, teisininkas, visuomenės veikėjas, „Laikykitės ten su Andriumi Tapinu“ scenaristas.

Paulius Gritėnas, 15min.lt aktualijų žurnalistas ir politikos komentatorius. Diplomuotas filosofas, 15min.lt aktualijų žurnalistas ir politikos komentatorius, beisbolo entuziastas.

Diskutuoja:

Giedrius Savickas, teatro, kino ir televizijos aktorius, TV laidų vedėjas, nuostabaus humoro savininkas, aktyviai dalyvaujantis visuomeninėje-socialinėje veikloje.

09.08 ŠEŠTADIENIS

 

ATVIRA LIETUVA

11.00 – 12.00 „Pokalbiai apie lietuvių literatūros kanoną“

Ar šiandien egzistuoja lietuvių literatūros kanonas, kuris kalbėtų apie mums bendrą patirčių, kultūrinių ar estetinių nuorodų žemėlapį? O gal XXI amžiuje tai tapo nebereikalinga? Koks mūsų literatūrinio kanono santykis su pasauline literatūra? Ar siekdami įsiklausyti į pasaulį turime ką pasakyti patys?“

Moderuoja:

Donatas Puslys, Bernardinai.lt vyr. redaktorius, 2014 m. Tolerancijos žmogus, politologas, žurnalistas. D. Puslio profesiniai interesai apima tarptautinę politiką, pilietinį ugdymą, tapatybės klausimus.

Diskutuoja:

Vytautas Toleikis, mokytojas, kultūrininkas, eseistas, visuomenininkas, inicijavęs ir vykdęs daugybę kultūros ir švietimo projektų, skirtų čigonų, žydų ir kitų tautinių mažumų kultūrų atminčiai puoselėti.

dr. Jūratė Čerškutė,  literatūrologė, tyrinėjanti dabartinę lietuvių prozą ir literatūros procesus. Dėsto šiuolaikinę lietuvių literatūrą ir kultūrą Varšuvos universitete, nuolat rašo knygų apžvalgas ir recenzijas.

Elžbieta Banytė, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė, literatūros kritikė, vertėja, buvusi mokytoja. Domisi literatūros kritikos tradicija ir dabartimi, besikeičiančia klasikinės literatūros recepcija, švietimo ir mokslo klausimais, verčia daugiausia iš naujosios graikų kalbos. „Poezijos pavasario“ almanacho viena sudarytojų 2017 ir 2018 m., leidinio „Reading Lithuania“, skirto Lietuvai tarptautinėje Londono knygų mugėje pristatyti, viena sudarytojų, Klasikų asociacijos narė nuo 2013 m.

 

ATVIRA LIETUVA

17.30 – 18.30 „Pilietinis protestas: kodėl klūpoma, kai reikia keltis?“

Piliečių galia ir galimybė teisėtai protestuoti prieš valdžios sprendimus, nepatiriant nepagrįstų suvaržymų, juolab – persekiojimo (ir valstybinio, ir nevalstybinio) – bet kurios demokratijos gyvybės garantija. Ne veltui autoritariniai, diktatūriniai ar “valdomų demokratijų” (t.y. autokratijų) režimai labiausiai nepakenčia protesto. Įdomu tai, kad ypač Lietuvoje (bet ir visoje Rytų Europoje), nepaisant labai didelių pokyčių vyresnių kartų gyvenime per paskutinį ketvirtį amžiaus piliečių protestuota labai mažai. Kodėl trūksta demokratinio, teisėto protesto? Kokios priežastys tai lemia – tradicijos nebuvimas, įgalinimo trūkumas, nacionalinis charakteris? Kas už tai atsakingas: patys piliečiai ar valdžią ir galią ilgesniam laikui įgiję žmonės ir valstybėje, ir privataus kapitalo sektoriuje? Kaip išmatuoti protesto efektyvumą ir ar būta efektyvių protestų Lietuvoje?

Moderuoja:

Justinas Žilinskas, teisininkas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius, publicistas, rašytojas, tinklaraštininkas.

Diskutuoja:

Prof. dr. Ainė Ramonaitė, VU TSPMI profesorė, politologė. Moksliniai interesai – pilietinė visuomenė, politinis dalyvavimas, politinių partijų studijos, politinė elgsena, politinė kultūra, rinkiminis elgesys.

Algirdas Davidavičius, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, VDU lektorius. Konsultantas kritinio mąstymo, socialinės-ekonominės nelygybės įveikos, ekonominės ir dalyvavimo demokratijos klausimais. Dalyvavimo demokratijos stiprinimo ir anti-demokratinių veiksnių suvaldymo problemų Lietuvoje tyrėjas.

Justas Korsakovas, sociologas ir antropologas, tiriantis ir dalyvaujantis socialiniuose judėjimuose. Neformalaus solidarumo tinklo “Gyvenimas per brangus”, pasisakančio prieš naująjį darbo kodeksą bei remiančio darbuotojų saviorganizaciją, narys.