Europos idėjos paieškos (I)

Data:

2017-04-27

Vieta:

Didžioji g. 5, Vilnius, Lietuva

Laikas:

17:30

I-oji diskusija: EUROPIETIŠKOS SVAJONĖS LIKIMAS.

Dalyvauja: Irena Veisaitė, Vytautas Landsbergis,
Rytis Zemkauskas, Donatas Puslys.

Moderuoja Aurimas Švedas.

Balandžio 27 d. prasideda ilgalaikis ALF renginių ciklas „Europos idėjos paieškos“.

Kiekvienoje iš 10-ties diskusijų – vis kita aktuali tema, opi problema, kontroversija.

Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, JAV žinomi intelektualai ir visuomenės veikėjai samprotaus, pavyzdžiui, apie europietiškos tapatybės kaitą XXI amžiuje, Europos kaip geopolitinio ir sociokultūrinio darinio likimą stiprėjant nacionalizmui ir radikaliai dešinei, o taip pat – apie galimas Lietuvos valstybės strategijas ES projektui patiriant radikalią kaitą ar net jam žlungant.

Europietiškos svajonės likimas

Europos istorija neatsiejama nuo gebėjimo svajoti. Karolis Didysis tapo pirmuoju krikščioniškos Europos vienytoju. Vasco da Gama atvėrė europiečiams naują laivybos kelią iš Europos į Indiją. Liudvigo van Bethoveno sukurta IX-oji simfonija tapo genijaus kūrybos viršūne, o jos finalas – Odė džiaugsmui – Europos civilizacijos manifestu. Visų šių dalykų nebūtų nutikę, jei Karolis Didysis, Vasco da Gama ir Liudvigas van Bethovenas nebūtų turėję svajonių, kurių beatodairiškai siekė.

Tiesa, ne visoms europiečių svajonėms buvo lemta išsipildyti. XIX-XX amžiaus sandūroje nuo Vienos iki Lisabonos puoselėtų vilčių apie saugumo ir stabilumo rojų žlugimą atskleidžia tokių žmonių kaip filosofo Walter Benjamin ir rašytojo Stefan Zweig tragiški likimai.

1957 metais šešių šalių lyderiai pasirašę Romos sutartį suformulavo naują europietišką svajonę: Europa turi vienytis ekonomiškai ir politiškai, tam kad išvengtų karo. Tai buvo reakcija į neišvengiamybę – dviejuose didžiuosiuose XX amžiaus konfliktuose Europos civilizacija buvo atsidūrusi ties katastrofos slenksčiu.

Deja, ilgą laiką pačiu sėkmingiausiu Europos istorijoje vadintas politinės, ekonominės bei kultūrinės integracijos projektas – Europos Sąjunga –  šiuo metu susiduria su nemenkais iššūkiais. Tai –  “kietosios” politinė, ekonominė, saugumo ir pabėgėlių krizės. Greta jų – dar ir „minkštųjų” krizių paradas: telkiančio naratyvo stygius, bendros atminties trapumas, nesutarimai dėl europinių vertybių.

Kas laukia Romos ir Lisabonos sutartyse deklaruotos europietiškosios svajonės artimiausioje ateityje? Kodėl dalis europiečių nusivylė politiniu ir ekonominiu bendrabūviu?

Kokia yra lietuvių svajonė Europoje ir svajonių Europa? Ką galime ir turime nuveikti svajonių Europos labui patys, nelaukdami kol Briuselyje, Berlyne ar Romoje bus kažkas nuveikta dėl mūsų gerovės?

Idėjos ir įžvalgos – pirmoje ciklo diskusijoje balandžio 27 d.