Ar jaunimas Lietuvoje mąsto kritiškai?

Kritinis mąstymas yra vienas iš esminių piliečio įrankių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Bręstančiam jaunam žmogui, būsimam pilnaverčiui šalies piliečiui reikia mokėti spręsti sudėtingas problemas, kritiškai vertinti aplinkybes, pasverti alternatyvias nuomones ir priimti apgalvotus sprendimus. Beveik visuose išsilavinimo standartuose, darbo ir karjeros pasiūlymuose taip pat pabrėžiamas gebėjimas kritiškai mąstyti, kūrybiškai naudoti ir praktiškai taikyti informaciją. Dabartiniame informacijos gausos amžiuje šis iššūkis – atskirti pelus nuo grūdų ir sugebėti pagrįsti savo pasirinkimą, darosi vis didesnis.

Pastaraisiais metais ženkliai sustiprėjo Kremliaus ir jam palankių judėjimų informacinio karo intensyvumas, kurio tikslas pakirsti piliečių pasitikėjimą jų šalių institucijomis, tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Po Krymo aneksijos, karinės agresijos pietryčių Ukrainoje pradžios Kremliaus propagandos ruporai smarkiai išplėtė dezinformacijos metodų diapazoną, pradedant melagingomis žiniomis (angl. fake news), „trolių” veikla socialinėse medijose, baigiant kibernetinėmis atakomis. Tad Lietuvai, vienai nuosekliausių Rusijos kritikių, iškilo poreikis stiprinti pilietinį atsparumą ir kritinį gebėjimą skirti kokybiškas žinias nuo klaidinančios propagandos.

Turėdami tokį rimtą tikslą Atviros Lietuvos fondas (ALF) kartu su 2017 metais įsteigtu Vilniaus politikos analizės institutu (VPAI) pradėjo įgyvendinti melagingų žinių dekonstravimo programą. Paremti Lietuvos Kultūros tarybos ALF parengė Kritinio mąstymo indekso testą, kurį 2017 m. pristatė diskusijų festivalyje „Būtent!”. Daug dėmesio sulaukęs testas buvo adaptuotas jaunimui, perkeltas į internetinę erdvę, ir paverstas trolio, elfo bakalauro arba magistro titulus suteikiančia viktorina.

http://bit.ly/KMItestas sulaukė didelio dėmesio ir komentarų socialinėse medijose, užfiksuotos 10,867 testo peržiūros, iki galo klausimyną atsakė virš 7400 žmonių. Iš jų 67 procentai moterų ir 33 procentai vyrų. Didžioji dalis (60 proc.) vykdžiusių testą¬ – nuo 24 iki 34 metų amžiaus. Smagu ir tai, jog sistemos užfiksavo ir virš 65 metų senjorus, kurie taip pat nutarė pasitikrinti savo kritinį mąstymą. Į klausimus, atsakinėjo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Jonavos, Mažeikių, Marijampolės, Elektrėnų, Utenos, Tauragės, Palangos, Kaišiadorių, Visagino ir Molėtų žmonės. Rezultatai džiugina: Facebook vartotojai mąsto gan kritiškai, nepalyginamai daugiau gavo elfų bakalaurų, magistrų, ir stipriai mažiau trolių avatarus.

„Linksmas viktorinos formatas leidžia pasitikrinti savo kritinio mąstymo įgūdžius, o taip pat tai puikus būdas dalintis dezinformacijos pavyzdžiais ir kritinio žiniasklaidos vartojimo patarimais. Testo tikslas paskatinti žmonių refleksijas apie tai, kaip žiniasklaida formuoja mūsų suvokimą apie įvykius, formuoja ir įtvirtina skirtingus stereotipus apie lyčių vaidmenis, tautybę, religiją, kaip medijose išnaudojama mūsų tapatybė, istorija. Norisi ugdyti kritiškesnį požiūrį į žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, supažindinti su propagandos taktikomis, pastiprinti gebėjimą jas atpažinti“, – teigė viena iš testo kūrėjų ALF programų vadovė Marta Gadeikienė.

Taip pat melagingų žinių ieškoma, jos dekonstruojamos ir kartu su paaiškinančia informacija publikuojamos ALF partnerio Vilniaus politikos analizės instituto Facebook paskyroje #MelųMaišelis. Nuo projekto pradžios publikuotos 21 naujienos, kaskart pasiekiančios nuo 1.000 iki 23.000 Facebook vartotojų.