„BŪTENT!“: ALF ruošiasi, prisijunk ir Tu!

Festivalio organizatoriai ir rengėjai. Centre – ALF vadovė S. Adomavičiūtė.

Liko trys mėnesiai iki susitikimo Birštone: artėja diskusijų festivalis „Būtent!“

Pirmąkart Lietuvoje organizuojamai nuomonių įvairovės ir demokratijos šventei aktyviai ruošiasi Atviros Lietuvos fondo (ALF), taip pat ir Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) ir partnerių komanda.

Keliolika ALF ir VPAI renginių sudarys kone trečdalį festivalio  programos.

Daugiausia tai – diskusijos iš pažiūros tarytum žinomomis temomis, už kurių „paradinio“ įvaizdžio, paviršinio žinojimo tūno problemos ir nemenkų trikdžių ar net kančių keliančios visuomenės piktžaizdės. Bus telkiamasi į pozityvius sprendimus: kaip, kokiais būdais puoselėti, ką skatinti ir ko vengti kuriant sveikesnę, atviresnę, brandesnę visuomenę, kurioje būtų labiau saugu ir gera gyventi?

Olf.lt pradeda anonsuoti būsimus festivalio renginius ir supažindina su pranešėjais.

Žinomas teisininkas ir rašytojas, ALF valdybos narys profesorius Justinas Žilinskas buria prelegentus – tarp kurių yra rašytoja Ugnė Barauskaitė ir Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys – ir kviečia auditoriją pasitarti: kiek politinio korektiškumo esama Lietuvoje, ar jo trūksta, ar per daug?

Viešumoje visko būna, ir manyti galėtum visaip. Įprasta skųstis, kad politkoretiškumas mus nustekeno: esą nebegalime pasakyti, ką galvojame, o kai pasisakome, pavyzdžiui, apie gėjus ir žydus, tuomet apsilanko policija, atima kompiuterius ir dar skiria baudas. Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas žodį „negras“ pripažino įprastiniu lietuvių kalbos žodžiu. Medijose galima pranešti, kad žiaurų nusikaltimą įvykdė „čigonai“, ir panašiai. Tad ar tikrai dūstame politkoretiškumo gniaužtuose? Gal visgi priešingai – niekaip jo neišsiugdome?

Kita diskusija provokuos apsispręsti: ar (ir) Lietuvoje nebėra faktų? VPAI ekspertas Simas Čelutka kartu su garsiu apžvalgininku, „The Economist“ redaktoriaus pavaduotoju Edwardu Lucasu ir kitais prelegentais primins, kad čia ir dabar, mūsų kasdienybėje kariaujama ne tik kulkomis, bet ir žodžiais, vaizdiniais. Šiuolaikinė karyba – tai ir dezinformacija, „alternatyvieji faktai“, sąmokslo teorijos, žodžio ir saviraiškos laisvės idealu dangstoma propaganda.

Vienas įdomesnių aspektų šioje problematikoje yra tas, kad Kremlius ir kitos Vakarams priešiškos jėgos sumaniai išnaudoja kai kurių vakariečių mėgstamą perdėtą nuostatą: esą „nėra faktų, tik interpretacijos“. Suprask, gyvename epochoje be faktų. Tad ar tikrai faktai yra atgyvena? Jei ne, tai kaip su šiuo melu kovoti?

Iš pažiūros savaime aiški atrodo dar viena ALF kartu su Lygių galimybių plėtros centru demokratijos šventei ruošiama tema – apie lyčių lygybės politiką. Juk tai – seniai žinomas, įvaldytas instrumentas tvaresnei visuomenei kurti, tiesa? Taip, toks yra tradicinis vertinimas. Tačiau jis ne visuomet teisingas. Pasirodo, jei valstybės politika yra socialiai nejautri, tai pamatinės lyčių lygybės idėjos gali būti iškreiptos. Lyčių lygybės retorika gali būti naudojama net priešingam tikslui, faktinei nelygybei įtvirtinti. Apie tai diskutuos dr. Margaritos Jankauskaitės suburti prelegentai.

Sociologė, religijotyrininkė, VDU docentė ir ALF valdybos pirmininkė doc. Milda Ališauskienė vėlgi kai kam netikėtai primins apie religijos ir tikėjimo laisvę. Taip, ją Lietuvoje, laimei, turime ir tuo didžiuojamės. Tačiau kiek jos iš tikrųjų esama, ir ar visiems? Kas penktas Lietuvoje save priskiria ne Romos katalikų, o kitai bendruomenei arba sako esąs netikintis. Tad ką reiškia būti kitatikiu/kitatike, kaip valstybės politika veikia jo/jos kasdienybę? Yra viešo ir privataus gyvenimo sričių, kuriose religijos ir tikėjimo laisvė teberibojama…

Kol programa ruošiama, kviečiame aktyviai dalyvauti: kokybiškai pildyti numatomas renginių temas, siūlyti originalias idėjas ar tapti savanoriu.

Festivalio rengėjų tikslas – sėkmingas renginys, kuris taptų ilgalaikės tradicijos ištakomis.

Sėkmė priklausys nuo to, kaip įgyvendinsime šūkį: „Kiekvieno nuomonė turi teisę egzistuoti“.

Festivalis kuriamas kaip pilietiškų ir aktyvių – įvairaus amžiaus, skritingų profesijų, polinkių bei gabumų – Lietuvos žmonių kasmetė asamblėja. Kartu puoselėjama gerovės valstybės idėja ir aukšto lygio bendravimo kultūra padės sukurti mažą, bet esminį pokytį: kad kiekviename pokalbyje ar net karštame ginče dažniau skambėtų žodis „Būtent!“, kuriuo paprastai išreiškiame supratimą, palaikymą ar pagarbą kalbančiam bendraminčiai ar oponentui.

Ar nuomonių įvairovės ir demokratijos šventė taps geruoju įpročiu, bendros kultūros dalimi?

Priklauso nuo visų ir nuo kiekvieno.