Atsinaujinusio ALF dėmesys – visuomenės atsparumo stiprinimui

Vilnius, balandžio 18 d. (BNS). Veiklą atnaujinantis Atviros Lietuvos fondas (ALF) žada didžiausią dėmesį skirti visuomenės atsparumo stiprinimui bei valstybės vidaus problemoms, kylančioms dėl korupcijos, nepotizmo, socialinės nelygybės.

Valdybos pirmininkė Milda Ališauskienė sako, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki 2008-ųjų gyvavęs fondas veiklą atnaujina fondo garbės pirmininkės Irenos Veisaitės kvietimu, kad būtų permąstytos pagrindinės šiuo metu kylančios grėsmės visuomenei – socialinė nelygybė, nepasitikėjimas valstybės institucijomis, korupcija, nepotizmas, medijų neraštingumas.

„Atviros Lietuvos fondas atsikuria su nauja valdyba, su naujomis pagrindinėmis veiklos kryptimis (…). Manome, kad yra poreikis bendrai diskusinei erdvei, kur įvairios organizacijos galėtų susitikti, identifikuoti problemas ir galbūt ieškoti kartu sprendimų, juos kartu įgyvendinti. Atviros Lietuvos fondas norėtų pasiūlyti tą erdvę, kur galėtų susiburti žmonės, norintys ir galintys kažką pakeisti“, – spaudos konferencijoje sakė ALF valdybos pirmininkė Milda Ališauskienė.

 

Fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė sako, kad ALF veikla apjungs ne tik fondo įsteigtas nevyriausybines organizacijas, kurių šiuo metu veikia apie 20 (tarp jų – „Transparency International“, Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir kitos), bet ir kitus sėkmingai veikiančius žmogaus teisių ar kitų sričių nevyriausybininkus.

ALF koncentruosis į tris veiklas: atsparios visuomenės skatinimą, Europos Sąjungos idėjos permąstymą ir analizavimą, viešosios politikos stebėseną ir analizę.

Pagrindinis fondo uždavinys šiemet, anot S. Adomavičiūtės, bus idėjų kalvės – Vilniaus politikos analizės instituto – steigimas ir veikla. Ji žada, kad šis centras suburs įvairių krypčių ir pažiūrų specialistus: ne tik politologus, bet ir teisininkus, žurnalistus, sociologus, kitus analitikus, kurie savo idėjomis, analizėmis, tyrimais sieks įvertinti viešosios politikos procesus: korupcijos, nepotizmo, pasyvumo, nepasitikėjimo valdžia klausimus, taip pat žiniasklaidos raštingumo, netikrų naujienų ir žiniasklaidos standartų problemas.

„Centro analitikų dėmesys bus prikaustytas ir prie Europos politikos aktualijų, todėl jie aktyviai skelbs, vertins Europos saugumo, aktyvumo peripetijas“, – sakė S. Adomavičiūtė.

Šiemet jau balandžio pabaigoje prasidės diskusijų ciklas „Europos idėjos paieškos“ su Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir JAV intelektualais. Apie 10 diskusijų skirta Europos idėjos, istorinės atminties temai.

Pasak ALF atstovų, skatinant visuomenės atsparumą didelis dėmesys bus skirtas šalies savivaldybėms su ilgamete nomenklatūrine sistema, kur, pasak S. Adomavičiūtės, „laisvė veikti įstatymų nustatyta tvarka, yra svajonė, arba kur patyčios ir gąsdinimai aukščiausiu lygiu nesulaukia jokio baudžiamumo ir pasipriešinimo“. Per šią prizmę bus analizuojama ir pietryčių Lietuvos situacija. Šiam projektui ieškoma rėmėjų – ketinama remti ne tik diskusijas, bendruomenines iniciatyvas, bet ir konkrečius aktyvistus, kurie „yra užgožti tam tikrose savivaldybėse“.

„Su atsparios visuomenės stiprinimo programa veiksime ir ten, kur kitų stiprių, mums nedraugiškų kaimyninių valstybių veiksmai silpnina mūsų valstybės ir visuomenės atsparumą“, – sakė S.Adomavičiūtė.

ALF valdybos nario teisininkas Justino Žilinsko nuomone, fondo misija yra svarbi šiuo metu, kai „yra labai daug rėkimo, labai mažai klausymo“,  sudėtingos problemos yra primityvinamos, atmetamos rimtos analizės,  o „sienų statymas ir stipri ranka“ aktyviai siūlomas kaip receptas tiek nuo tikrų, tiek nuo menamų problemų.

Fondo valdybos narys verslininkas Domas Dargis pažymi, kad šalies regionų bendruomenės yra mažiau atsparios dezinformacijai, netikroms naujienoms. Pasak jo, ALF svarsto „sukurti atsvarą dezinformacijai“ stiprindamas paramą grįžusiems užsienio lietuviams, regionams atstovaujantiems vietos šviesuoliams, kad jų žodis būtų girdimas plačiau.

Atsikūrusio ALF veiklą trims metams užtikrina JAV verslininko ir filantropo George Soroso (Džordžo Sorošo) parama, vėliau fondas turėtų veikti savarankiškai, iš NVO projektams valstybės skiriamų lėšų. Vidutiniškai metinė parama fondui trejus metu sieks 700 tūkst. JAV dolerių (apie 660 tūkst. eurų). ALF skelbia, kad 1990 – 2008 metais fondas inicijavo, įgyvendino, rėmė per 50 švietimo, mokslo, kultūros, informacinės, pilietinės visuomenės ugdymo projektų bei programų, o paramai iš viso skirta daugiau nei 70 mln. JAV dolerių.

Fondo valdybą sudaro Lietuvos kultūros, akademinės bendruomenės, verslo atstovai.

Autorius: Ignas Jačauskas; politika@bns.lt.