Dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Pavojai nevyriausybinėms organizacijoms
Visuotinai sutinkama, kad tinkamoje teisinėje ir politinėje aplinkoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) stiprina demokratijos valstybėje pamatus. NVO stebi valdžios institucijų veiksmus, reaguoja į teisinės valstybės principo, žmogaus teisių ir kt. pažeidimus. Stiprios NVO turi pakankamai kompetencijos stebėti ir kritiškai įvertinti vyriausybių veiksmus ir ketinimus. Jos atlieka ir visuomenės informavimo funkciją, supažindindamos su politinių sprendimų alternatyvomis, užprogramuotomis klaidomis ir pan. Be to, NVO, kaip bendraminčių platformos, sudaro geresnes galimybes piliečiams išsakyti savo idėjas ir prioritetus politikams; padeda nuo valdžios institucijų ar kitų subjektų nukentėjusiems asmenims ginti savo teises.
NVO būklė yra šalies demokratijos barometras. Demokratija stipri, kai, pirma, NVO yra stiprios, gebančios būti visaverčiu valdžios institucijos patarėju ir kritiku, ir, antra, valdžios institucijos nepagrįstai nevaržo NVO veiklos.
NVO būklė yra šalies demokratijos barometras.
Pastaraisiais metais ES pastebimas NVO vaidmens silpnėjimas, siejamas su antruoju minėtu atveju: stiprėjančios autoritarinės partijos ribojimus taiko ne tik NVO sektoriui, bet ir žiniasklaidai, kyla pavojus teismų nepriklausomumui (pvz., Lenkijoje, Vengrijoje). Siekiama valdžią koncentruoti vienose rankose ir įmanomais būdais užgniaužti valdančiųjų kritiką bei alternatyvių idėjų skleidimą. Pastebimas ideologiškai nepalankių pažiūrų suvaržymas: pvz., parama krikščioniškoms idėjoms daugeliu atvejų sutampa su moterų ir LGBT teisių pamynimu.
Vienas iš NVO sektoriaus silpninimo būdų – finansavimo ribojimas. Tiesa, dėl ekonominės krizės finansavimas nevyriausybiniam sektoriui buvo sumažintas kartu su kitų sektorių išlaidų mažinimu, tačiau kai kuriais atvejais tai buvo tik paslėptų ketinimų pateisinimas. Pvz., Europos pilietinių laisvių sąjunga (angl. Civil Liberties Union for Europe) praneša, kad Kroatijoje NVO valstybinis finansavimas buvo sumažintas reaguojant į NVO koalicijos kritiką valdžiai dėl LGBT teisių ir lytinio švietimo klausimų kėlimo. Analogiškai, su moterų teisėmis ir migracija dirbančių NVO, kurių idėjos nesutapo su valdančiųjų pažiūromis, finansavimas visai neseniai buvo sumažintas Lenkijoje. Vengrijoje ir Ispanijoje žmogaus teisių srityje dirbančių NVO valstybės teikiamas finansavimas sumažėjo, tuo tarpu parama padidinta krikščioniškąją doktriną skleidžiančioms organizacijoms.
Varžomi ir NVO finansavimo šaltiniai: Vengrijoje bei Airijoje ribojama privačių šaltinių parama. Dar daugiau: remiantis neseniai priimtu įstatymu, Vengrijoje visos didesnę nei 23 000 eurų paramą iš užsienio gaunančios NVO privalo registruotis „užsienio finansuojamomis pilietinės visuomenės organizacijomis“ ir tai nurodyti savo interneto svetainėje bei publikacijose. Be to, jei konkretaus asmens iš užsienio parama viršija 1,635 eurus, organizacija valstybei privalo atskleisti donoro asmens duomenis, kurie turi būti paviešinti. Paradoksalu, tačiau ES pastaraisiais metais kur kas daugiau finansavimo skiria trečiųjų šalių, ne ES šalių NVO, skatindama jas plėtoti demokratiją ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą, tuo tarpu dėmesys demokratijos stiprinimui ES valstybėse mažėja (Lenkijos Stepono Batoro fondo skaičiavimais, demokratijos procesų skatinimui kitose šalyse ES 2014-2020 m. skyrė 1,3 mlrd. eurų, tuo tarpu šiems procesams Sąjungos viduje – tik 624,5 mln. eurų).
Be to, vyksta vyriausybių palaikomos ar toleruojamos šmeižto kampanijos ir administracinis NVO persekiojimas. Rumunijos darbo ministrė perspėjo protestuotojus prieš valdžios sprendimus, kad šie daro pažeidimą į protestus vesdamiesi vaikus. Vien pastariaisiais metais nemažai incidentų vyko Centrinės Europos valstybėse: Lenkijos Piliečių judėjimo aktyvistai buvo sekami valstybės specialiųjų pajėgų, Poznanės LGBT būstinė buvo išplėšta ir suniokota, Slovakijos Žmogaus teisių instituto aktyvistė buvo sumušta, kaip tvirtinama, ideologiniais motyvais, Rumunijoje buvo sumuštas į gėjų eitynes einantis asmuo dėl LGBT atributikos ant drabužių ir t.t. Nors valdžios institucijos daugeliu atveju neprisideda prie šių išpuolių, tačiau jų demonstruojamas nesusirūpinimas tokiais reiškiniais, atsainus jų tyrimas skatina tolesnius susidorojimo su žmogaus teisių NVO veiksmus.
Vyksta vyriausybių palaikomos ar toleruojamos šmeižto kampanijos ir administracinis NVO persekiojimas
Galiausiai, pastebimas NVO sektoriaus perteklinis reguliavimas. Tiesa, daugelis taikomų nuostatų, ypač susijusių su finansavimo šaltiniais, yra privalomos remiantis 2015 metų ES direktyva dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, tačiau vyriausybės neretai prisidengia šiais reikalavimais, siekdamos daugiau kontroliuoti ir silpninti NVO sektorių, iš esmės sugriežtindamos administracinę naštą visoms NVO. Pvz., Rumunijoje numatytos didelės baudos už reikalavimų nesilaikymą, Slovakijoje dėl didelių baudų už administracinių reikalavimų nevykdymą kelios NVO netgi bankrutavo.
Pastebimas NVO sektoriaus perteklinis reguliavimas
Nepalankios tendencijos NVO veiklai Europos valstybėse kelia nerimą Lietuvos NVO sektoriui. Dažnai pabrėžiama, kad administraciniai suvaržymai gresia ir mūsų organizacijoms. Vis tik reikia pripažinti, kad Lietuvos situacija kiek kita – mūsų NVO sektorius dar tik siekia konstruktyviai bendradarbiauti su valdžios institucijomis, arba pagrįstai kritikuoti valdžios veiksmus. Kitaip tariant, daugelis Lietuvos NVO dar nėra tiek stiprios, kad, valdžios institucijų akimis, jau dabar keltų joms pavojų.
Taigi, vienas svarbiausių NVO tikslų šiuo metu turėtų būti ekspertinių pajėgumų ir kompetencijų didinimas, siekiant įrodyti valdžios institucijoms, kad jos – patikimi politikos proceso dalyviai, galintys lygiaverčiai su kitomis institucijomis dalyvauti svarstant sprendimus. Tuo pačiu reikia užtikrinti piliečius, kad organizacijos yra kompetentingos ir gebančios stebėti, analizuoti, kritikuoti netinkamus valdžios sprendimus, ginti viešąjį interesą.
Nepalankios tendencijos NVO veiklai Europos valstybėse kelia nerimą Lietuvos NVO sektoriui
Čia pravartu atskirti du aspektus: skaidrumo ir patikimumo reikalavimus, taikomus bet kuriems politinio proceso dalyviams (finansinių operacijų, valdymo skaidrumas ir pan.) – kurie pastaraisiais metais buvo griežtinami tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, ir išties perteklinius reikalavimus, kurie pernelyg apsunkina organizacijų veiklą. NVO veiklos skaidrumas, užtikrinamas per nesunkiai įgyvendinamas ir NVO veiklos neribojančias priemones, prisidėtų prie jų patikimumo ir palengvintų dalyvavimą priimant viešosios politikos sprendimus. Tačiau reikia stebėti, kad prisidengiant skaidrumo reikalavimu ir taip sudėtingai augantis NVO sektorius nebūtų sugniuždytas.
dr. Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė yra Vilniaus politikos analizės instituto Gero valdymo programos direktorė
