Povilas Andrius Stepavičius/Lietuvos ir Lenkijos santykiai Kremliaus pinklėse/ diskusijos reziume po diskusijų festivalio „Būtent!“

Per diskusijų festivalį „Būtent!“, reaguojant į vis netylančias kalbas apie Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius, buvo surengta diskusija „Lietuvos ir Lenkijos santykiai Kremliaus pinklėse“, kurioje dalyvavo dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas, Lenkų diskusijų klubo narys Andžejus Pukšto. O gausios publikos sulaukusią diskusiją moderavo politologas Vytis Jurkonis.

Pirmasis kalbėjo doc. A. Pukšto. Jo nuomone, pagrindinis Lietuvos ir Lenkijos santykių kliuvinys yra metai iš metų nesprendžiamas Lietuvos lenkų klausimas. Ši problema dominuoja ne tik Lietuvos viešojoje erdvėje. Jau keleri metai ši tematika aktyviai cirkuliuoja ir Lenkijos žiniasklaidoje. Nesugebėjimas išspręsti Lietuvos lenkų klausimo, anot mokslininko, yra kliuvinys Lietuvos ir Lenkijos santykius įvardinti net kaip standartinius, kokius palaiko dvi valstybės, pavyzdžiui, Lietuva ir Italija.
Lietuvos lenkai gali tapti jungiamuoju arba destabilizuojamu abiejų valstybių santykių veiksniu. Pastarųjų dešimtmečių istorija rodo, kad ši vis neišsprendžiama problema labiau gadina Lietuvos ir Lenkijos santykius. O kaip trečias veiksnys šių dviejų šalių erdvėje turi būti įvardijamas Kremlius, kurio veikla suaktyvėjo prasidėjus karui Ukrainoje. Tačiau, kaip įžvelgė politologas, jaunesniosios kartos Lietuvos lenkai į daugumą praeities konfliktų žvelgia jau kitaip – pilietiškai, vakarietiškai ir laisvai.

 

Lietuvos ir Lenkijos santykių kliuvinys yra metai iš metų nesprendžiamas Lietuvos lenkų klausimas

 
Kaip vieną iš keleto sprendimo būdų pakeisti įšalusius abiejų šalių santykius, A. Pukšto nurodė būtinybę Lietuvos lenkų bendruomenei apsispręsti dėl savo vadinamųjų lyderių. Taip būtų padėti naujo bendradarbiavimo su kitomis Lietuvos bendruomenėmis pagrindai, o galiausiai tokiu būdu būtų sukurtos palankesnės sąlygos įgyti Lenkijos vyriausybės paramą pilietiškiems ir aktyviems bendruomenės nariams.
Vytautas Bruveris nešvelnino žodžių ir pareiškė savo nuomonę, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai tapo labai svarbia Rusijos užsienio politikos veikimo sfera. Maskvos siekis neleisti stabilizuotis abiejų šalių santykiams tęsiasi jau 27-erius metus. Šį tikslą Maskva pasiekia labai paprastu būdu – išlaikydama Lietuvos lenkus Rusijos informacinėje bei ideologinėje erdvėje. Žurnalisto manymu, viena didžiausių Lietuvos lenkų bendruomenės problemų – jos politinių lyderių angažuotumas Rusijos atžvilgiu. Lietuva per 27-erius Nepriklausomybės metus nesugebėjo sukurti tikros ir kompleksinės, bendru nacionaliniu sutarimu pagrįstos tautinių mažumų politikos, kuri būtų svarbi ne vien Lietuvos lenkų bendruomenei, bet ir kitoms tautinėms mažumoms. Be kita ko, anot „Lietuvos ryto“ apžvalgininko, regioninės politikos trūkumas irgi yra vienas iš kliuvinių rasti bendrą sutarimą ne tik tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių, bet ir tarp mūsų šalyje gyvenančių tautinių mažumų.

 

Lietuvos ir Lenkijos santykiai tapo labai svarbia Rusijos užsienio politikos veikimo sfera

Pranešėjas teigė, jog būtina aktyvi pilietinės visuomenės, žiniasklaidos, akademinės bei kultūrinės bendruomenės veikla – kaip vienas iš galimų šios problemos sprendimo būdų. Tai turėtų pasireikšti per įvairių projektų, iniciatyvų ir panašių veiklų kūrimą bei bendradarbiavimą tarp įvairių visuomenės grupių.
Žinoma, bandant apibendrinti diskusiją, galima pastebėti, kad jos metu nebuvo rasta vieno bendro atsakymo į klausimą, kaip pagerinti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Tačiau daug svarbiau tai, kad tiek diskusijos dalyviai, tiek žiūrovai iškėlė labai svarbių ir skaudžių probleminių klausimų, kuriuos išsprendus būtų galima žengti tikrai nemažą žingsnį į priekį šioje jau ilgą laiką abi šalis varginančioje tarpusavio santykių problematikoje.