Tolimi/artimi Europos Sąjungos, miesto ir bendruomenės klausimai Kėdainių kontekste

Kategorijos: NaujienosPaskelbta: 2019 gegužės 2

Gegužės 1 dieną, kai Lietuva minėjo penkiolikos metų Europos Sąjungoje narystę, Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje „Atviros Lietuvos fondas“, aktyvių kėdainiečių judėjimas „Sveiki Kėdainiai. Atspari visuomenė“ ir Kėdainių mokinių taryba inicijavo renginį „Atviras miestas“. Kėdainiečiai susitiko kalbėtis apie Europą, miestą, bendruomenę ir kaip „tolimos“ Europos Sąjungos klausimai galėtų tapti artimesni kiekvienam ES piliečiui.

Trys pranešėjai – politologas Linas Kojala, urbanistė, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto docentė Jekaterina Lavrinec ir Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Donatas Puslys susirinkusiai publikai pateikė įžvalgas iš savo pozicijų visuomenei aktualiais klausimais.

L. Kojala susirinkusiems pristatė didžiausius Europos iššūkius, įvairiais aspektais apžvelgdamas narystę Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga yra pernelyg didelė, kad piliečiui būtų suprantama kaip artima ir svarbi, dauguma jos narių iki šiol nesusivokia ar ją laikyti viltimi ar problemų šaknimi. Pateikdamas įvairius požiūrio į narystės ES pjūvius, nerimo pagrindus, transatlantinių ryšių status quo, istorinius faktus, analizes, statistiką ir mitus, politologas užbaigė, kad vertingiausia Europos Sąjungą suvokti kaip būtiną ir svarbų bendrystės kūrimą.

Ši prasminė linija tęsėsi J. Lavrinec pranešime apie miestą ir jo gyvybingumą, tiesiogiai proporcingą viešųjų vietų, kaip gyventojų bendrystės taškų, kiekiui. Remdamasi savo patirtimi docentė analizavo žaidybinius metodus, skirtus atskleisti viešųjų miesto erdvių potencialą: apie visas viešąsias erdves verta galvoti kaip apie potencialią miestelėnų susibūrimų ir atviros, žaidybinės sąveikos vietą. Miesto žaidimai, kūrybinės iniciatyvos ir meninės intervencijos leidžia pamiršti socialines roles, sudaro galimybes socialiniam kontaktui, sukuria bendrą emocinę erdvę. Taip pat netikėti aspektai ir objektai kuria alternatyvią erdvę mieste, išmuša iš įprastinių maršrutų, formuoja alternatyvius traukos taškus. Vieša erdvė dažnai tarnauja tik tranzitui, o kūrybinės iniciatyvos mieste leidžia atrakinti uždarą vizualinį koridorių, pritraukia jaunimą, vaikus ir atvirus pokyčiams žmonės. Docentė akcentavo, kad kiekviena vietovė turi savo istoriją, o tarp vietos ir žmogaus atsirandantis ryšys yra miesto gyvybės arterija.

Donatas Puslys, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas, pratęsė temą kalbėdamas apie bendruomenės būrimosi pradžiai itin reikalingą humorą, kuris yra socialinės izoliacijos įveika ir ginklas prieš autoritarizmą. Pasitelkęs gausią knygų autorių citatų rikiuotę, Donatas pateikė aibę pavyzdžių, kaip visuomenės išlaisvėjimas per humorą tampa žingsniais prieš autoritarinį naratyvą. Juokas sudaužo baimę, suteikia jėgų kalbėti tiesą, tiesia tiltus tarp skirtingų asmenų, kurie daugiau nebėra atskiros salos. Iš juoko gimsta bendruomenė, gebanti siekti pokyčių. Demokratija ir pliuralizmas yra neatsiejami nuo juoko. Pranešimo pabaigoje pateikta rašytojo Umberto Eco citata „Jeigu tvarka neišlaiko juoko, tuomet atsiranda galimybės naujai tvarkai“, tapo įvadu į finalinę renginio satyrinės diskusijos  temą.

Antroje renginio dalyje dalyviai išsiskirstė po auditorijas pagal sudominusias temas su pranešėjais ir diskutavo jiems rūpimomis temomis. Jaunesnioji publikos dalis nusekė Liną ir Donatą, o vyresnio amžiaus žmonės susidomėjo urbanistinėmis temomis ir susibūrė aplink Jekateriną.

Popietę vainikavo filosofo Pauliaus Gritėno bei teisininko Andriaus Zimaičio satyrinė diskusija su humoristu Haroldu Mackevičiumi. Diskusijos dalyvis pratęsė politinės satyros temą ir Lietuvos viduryje – Kėdainiuose su visa susirinkusia bendruomene išnarstė temą „Europos vidury“. Šia humoristine gaida užsibaigė diskusijų apie Europą ciklas, kuris apkeliavo penkis Lietuvos miestus.

Renginys iš dalies finansuojamas ES programos „Europa piliečiams“.