Permąstant Europą

ALF siekia pozityviai įtakoti kintančią Europos idėją ir plėtoti europietiškų vertybių sampratą: rengia intelektualias diskusijas, teikia konceptualias įžvalgas, puoselėja dialogo kultūrą. ALF tradiciškai bendradarbiauja su akademine bendruomene, jaunimu, kitais partneriais, kartu svarsto ES aktualijas bei perspektyvas.

Šiuo metu įgyvendinami projektai:

Satyrinės diskusijos regionuose Europos vidury

Filosofo, žurnalisto, politikos komentatoriaus, socialinių tinklų veikėjo, atvirai reiškiančio poziciją žmogaus teisių klausimais, Pauliaus Gritėno ir teisininko Andriaus Zimaičio satyriniai pokalbiai su įvairiais viusomenės veikėjais: Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovu Donatu Pusliu, televizijos žurnalistu, laidų vedėju bei prodiuseriu, filmų garsintoju, rašytoju Ryčiu Zemkausku, aktoriais Giedriumi Savicku bei Mantu Stonkumi. Šie pokalbiai kviečia žmones kitu kampu pažvelgti į save ir kitus, aplinką, kurioje gyvename. Satyros prizmė suteikia plačias galimybes humoro forma reflektuoti esamą politinę ir visuomenėje tvyrančias psichologines, sociologines ir humanistines nuotaikas. Trečią sezoną gyvuojantis moderatorių Pauliaus ir Andriaus duetas provokuoja žymius žmones linksmai ir saviironiškai diskusijai apie Europos įtaką Lietuvai ir Lietuvos įtaką Europai.


Europos sprendimų laboratorija
 

Didėjant euroskepticizmui Europos šalyse, atsiranda poreikis naujų, kokybiškesnių priemonių ir erdvių, kuriose rastųsi konstruktyvus politinis dialogas tarp sprendimų priėmėjų ir piliečių. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Belgijoje vykstančių demokratijos festivalių organizatorių ir partnerių konsorciumo parengtas ir įgyvendinamas projektas „Europos sprendimų laboratorija“ skatina paprastų piliečių iš partnerių šalių įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą vietos, nacionaliniuose ir Europos lygmens politikos formavimo procesuose.

Projektu siekiama užtikrinti „iš apačios į viršų“ principu paremtą piliečių ir politikos formuotojų bendradarbiavimą, paskatinti žmonių domėjimąsi ES politika, stiprinti pagarbios viešosios diskusijos tradiciją. Sustiprėjęs Europos šalių demokratijos festivalių organizatorių bendradarbiavimas ateityje leis naujai pažvelgti į festivalių diskusijų turinį ir pagilinti jų europinį aspektą.

Baltijos šalys atskirai rengė apšilimo renginius ir buvo tarp nacionalinių diskusijų festivalių organizatorių. Belgija rengė vieną didelį diskusijų festivalį. Apie šiuos renginius plačiau pasiskaityti galima čia.

Lietuvoje vykę renginiai: 

Diskusijų popietė „Atviras miestas“ (Kėdainiai, Lietuva)
Atvirų pokalbių vakaras „Atviras miestas“ vyko 2019 m. gegužės 1 d. Kėdainiuose. Jį organizavo Atviros Lietuvos fondas bendradarbiaudamas su aktyvių kėdainiečių judėjimu „Atspari visuomenė Kėdainiai“  ir Kėdainių mokinių taryba. Renginio tikslas – sukurti atvirą erdvę įtraukiančioms diskusijoms apie Europą, miestą ir jo gyventojus, iššūkius, su kuriais jie susiduria ir būdus, kaip šiuos iššūkius įveikti. Ieškota atsakymo, kaip tolimos Europos klausimai galėtų tapti artimesniais vietinėms bendruomenėms ir atsispindėti jų gyvenime. Renginio dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti trumpų pristatymų apie dabartinės Europos iššūkius per Lietuvos prizmę (Linas Kojala); viešųjų erdvių kūrimą, atsižvelgiant į vietos poreikius (Jekaterina Lavrinec); humoro reikšmę kovojant su autoritariniais režimais (Donatas Puslys). Diskusijos sukėlė daugybę minčių klausytojams, todėl pokalbiai nedidelėse grupelėse, kurias moderavo Kėdainių mokinių tarybos nariai, buvo puiki proga pranešėjams užduoti rūpimus klausimus, pasidalyti savo įžvalgomis ir nuomone. Įdomiausius diskusijų epizodus fiksavo grafinis fasilitatorius ir dideliame ekrane parodė dalyviams. Renginio užbaigė satyrinė diskusija „Europos vidury“ su humoristu Haroldu Mackevičiumi.
Foto 
Video

Diskusijų festivalis “Būtent!”

Diskusijų festivalio “Būtent!” metu (2019 m. Rugsėjo 6 – 7 d.) Atviros Lietuvos fondas organizavo keturis renginius aptariančius Europos Sąjungoje patiriamus iššūkius ir piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese:

“Ar turiu galios savo miesto reikaluose?” – diskusija aptarinėjo dialogo tarp vietinių bendruomenių ir savivaldos atstovų stygių. Diskusijoje dalyvavo urbanistė, filosofė Dr. Jekaterina Lavrinec, viešąjį interesą ginantis advokatas Saulius Dambrauskas, Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Kauno Šančių bendruomenės atstovai Vita Gėlūnienė ir Ed Carroll.

“Piliečių asamblėjos – svarstomosios demokratijos mitinė būtybė” – inovatyvų piliečių asamblėjos būdą tiesiogiai įtraukti gyventojus į savo miesto ar valstybės reikalų sprendimą pristatanti diskusija, kurioje kalbėjo svečiai iš užsienio: tvaraus vystymo ir svarstomosios demokratijos ekspertas, piliečių asamblėjų koordinatorius Gdanske dr. Marcin Gerwin bei Europos Judėjimo Airijoje direktorė Noelle O’Connell.

“Emigravau netyčia” – interaktyvus, dinamiškas šiuolaikinės pasakotojos Mildos Varnauskaitės performansas apie emigrantų iš buvusio Sovietinio bloko patirtis Vakarų Europoje.

“Pašalpiniai”, “bobos”, senjorai ir lenkai: kaip kalbėti(s) kontroversiškomis temomis? –
dialogu paremtas pasirodymas, įtraukiantis žiūrovus kartu vaidinti ir svarstyti demonstruojamas kontroversiškas situacijas. Etiudai atliekami profesionalių aktorių Pauliaus Tamolės, Augustės Pociūtės, Oskar Vygonovski ir Povilo Adomaičio.

Projekto koordinatorius:

Atviros Lietuvos fondas

Partneriai:

Atviros visuomenės fondas – DOTS (Latvija) kuria ir palaiko aplinką, procesus ir dialogą atvirai visuomenei Latvijoje plėtoti nuo 1992 metų.

Jubel – Europos pokalbių festivalis (Belgija) rengia ir išbando įvairias programų idėjas viešojoje erdvėje, jas vertina, tobulina ir teikia grįžtamąjį ryšį atsakingoms institucijoms (pvz., savivaldybėms, Briuselio regiono ar Europos institucijoms) ir taip prisideda prie ilgalaikio programų vystymo.

Atviros Estijos fondas (Estija) įgyvendina iniciatyvas, kuriomis skatinamas atvirumo principų laikymasis priimant sprendimus, prasmingas dialogas visuomenėje ir plėtojama tvari bei gyvybinga pilietinė visuomenė.

         

Permąstant Europą: 1989 m. reikšmė šiandienai

 

Permąstant demokratiją: XX a. pamokos ateičiai


Projekto pradžia: 2019 m. spalio 1 d. Projekto trukmė: 18 mėnesių.

Projektą vykdo Atviros Lietuvos Fondas. Projekto partneriai: Res Publica Fondas (Lenkija) bei Jan Nowak-Jezioranski College of Eastern Europe (Lenkija); informaciniai partneriai: žurnalas New Eastern Europe bei internetinis portalas Visegrad Insight.

Projektą finansuoja: Europos Sąjunga per Europa piliečiams programą

Problema: demokratinės revoliucijos Centrinės ir Rytų Europos šalyse išsiveržė 1989 m. bei tapo demokratinių reformų „iš apačios“ forma. Šios reformos pažymėtos ypatingo solidarumo, pilietinio susitelkimo ir tapo svarbia pilietinio nepaklusnumo forma nors tam buvo ypač nepalankios, represinių režimų sukonstruotos sąlygos. Trisdešimtmetį sutinkame demokratinėse valstybėse, tačiau demokratija iš idealo aplink save telkiančio piliečių įvairovę, tapo kritikos ir nepasitenkino objektu; vos prieš tris dešimtmečius virsmą išgyvenusioje regiono šalyse vyksta antidemokratinės reformos, vedinos institucinių, teisinių reformų, pažymėtos išpuolių prieš laisvą žodį ar išsilavinimą; pilietinis aktyvumas virto politinio pasyvumo, suskaldymo ir protestų forma. Todėl  1989 metų atmintis įgauna naują politinę reikšmę ir yra įkvėpimo šaltinis naujoms pasipriešinimo šios anti-demokratinėms reformoms ir tendencijoms forma. Jos įkvepia protestus ir akcijas nuo Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos iki Ukrainos ir Honkongo. 

Projekto tikslas: persvarstant įvairiais pilietinio dalyvavimo, politinės revoliucijos bei politinio nepaklusnumo formas, jų kaitą trijų dešimtmečių laikotarpiu, taip įprasminant demokratinių revoliucijų atmintį, politinio dalyvavimo kaitą ir jo perspektyvas  skaitmeniniame XXI amžiuje. 

Uždaviniai: Projekte 1989 metai tampa atskaitos tašku svarstant politinį aktyvumą ir pilietinį nepaklusnumą, kaip demokratinės santvarkos pamatą. Kokios idėjos ir idealai telkė anuomet ir kokios dabar? Kokias būdais buvo veikiama ir kaip jie kinta bei turi prisitaikyti prie naujo, skaitmeninio amžiaus? Kokios egzistuoja 1989 metų atminties gijos ir kaip jos įtraukiamos į dabarties politines kovas? Kokie 1989 m. įvykių, tautų pavasario atgarsiai revoliucijose ir pilietinio nepaklusnumo formose XXI a.? Laisvės, solidarumo, Europos idėjos ir jų kismas nuo demokratinės revoliucijos iki demokratijos kritikos. Visa tai klausimai, kurie bus keliami projekto rėmuose, siekiant:

(1) kritiškai permąstyti ir kalbėti apie 1989 m. ir jų reikšmę šiandieniniame politiniame diskursui;
(2) paminėti 1989 metų įvykių trisdešimtmetį, sutelkiant dėmesį į politinį dalyvavimą, pilietinio nepaklusnumo ir protesto formas nuo 1989 m. iki 2019 m.;
(3) suformuoti gaires, įgalinančias politinį ir pilietinį aktyvumą po 2019 m.

 

Veikos ir aprėptis: Organizuojami skirtingo pobūdžio renginiai (study turai Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Latvijoje, viešos diskusijos, tarptautinė konferencija) bei vykdoma įvairi informacinė/analitinė veikla (parengtos keturios šalių atskaitos remiantis jose suorganizuotomis konsultacijomis; ruošiami įvairūs interviu ir komentarai, naudojantis plačią aprėptį turinčiomis informacinėmis platformomis). Projektas padengs įvairiais grupes: istorikus, politikos teoretikus, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovus, ypatingas dėmesys skirtas jaunimui (organizuota vasaros mokykla). Tiesiogiai projektas turėtų aprėpti 250-330 žmonių iš 7-9  šalių, netiesiogiai pasiekiant iki 30 000 žmonių. Projekto rezultate turėtų susiformuoti naujos dialogo ir tarpdiscipliniškumo linijos ginant demokratiją bei puoselėjant pilietinį ir politinį aktyvumą.

 

Projekto planas:

1. Projekto atidarymo reginys, skirtas 1989 m. trisdešimtmečiui (2019 lapkritis);
2. Vykdomos konsultacijos ir study turai Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje (2020 m. sausis-gegužė);
3. Organizuojama vasaros mokykla Lenkijoje skirta jaunimo pilietiniam ugdymui/pamokoms iš demokratinių revoliucijų XX a. pabaigoje permąstyti (2020 m. vasara);
4. Organizuojama baigiamoji tarptautinė konferencija skirta pilietinio aktyvumo ir nepaklusnumo bei revoliucijų temoms (2020 m. spalis);
5.  interviu ir komentarai/straipsniai;
6. 2020 m. antroje pusėje parengiamas specialus žurnalo New Eastern Europe leidimas, skirtas projekto veikslų analizei ir išvadoms.
7. Europos dimensija bus užtikrinta per bendradarbiavimą ir dalinimąsi patirtimi tarp regiono šalių; atliekant pagrindinių idėjų/rezultatų vertimus; išlaikant tarptautinį renginių pobūdį, bei atskleidžiant projekto tematiką (1989 atmintį ir dabarties kolizijas jos atžvilgiu) iš skirtingų šalių ir įvairių perspektyvų.

 

Atspari visuomenėViešosios politikos analizė

Rėmėjai ir partneriai