Panašios diskusijos surengtos Paryžiuje, Varšuvoje, Budapešte. Diskusijoje Vilniuje dalyvaus EP narys Andrius Kubilius, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, Lenkijos Res Publika foundation viceprezidentė Magda Jakubowska, Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė, buvęs Lietuvos JT jaunimo delegatas Klaudijus Melys. Diskusiją moderuos Vyriausiosios Rinkimų Komisijos pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas. Ji vyks anglų kalba.

Keturi Europos ateities scenarijai. Kokie jie?

Tyrime „EP ELECTIONS 2024: HOW DEMOCRACY CAN WIN AND EUROPE LOSE“ pateikiamos strateginės Europos Sąjungos prognozės, nagrinėjami galimi ES scenarijai karo kontekste. Taip pat analizuojama, kokį poveikį demokratijai ir pasaulinei ES įtakai turės Europos Parlamento rinkimų rezultatai ir naujos sudėties Europos Komisija.

Nuo pat įsikūrimo pradžios svarbiausia Europos Sąjungos misija buvo taika. Vėliau darbotvarkė plėtėsi, įtraukiant piliečių gerovę, demokratiją bei užsienio politiką. Tačiau kaip rodo pastarųjų metų įvykiai demokratijos ir taikos nebegalime laikyti savaime suprantamomis, kaip ir teisinės valstybės principų.  Tyrimo autoriai pripažįsta, kad būtent 2024 metų rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai ir nulems Europos Sąjungos ateitį.

Pirmasis scenarijus. Aljansas dėl patogumo

Populistinė banga apima visas valstybes nares ir Europa po rinkimų suka politinį kursą į dešinę. Stiprėja nacionalistinės nuotaikos, kurias skatina ekonominis nerimas, baimės dėl imigracijos ir kultūriniai susidūrimai. Europos liaudies partija (EPP) susilpnėja, tačiau savo įtaką siekia atkurti pasukdama į dešinę ir sudarydama aljansą su Europos konservatoriais ir reformistais. Kartu jie gina Europos viziją, paremtą ekonominiu atsparumu ir saugumu. Pagal šį scenarijų Europa tampa mažiau demokratiška, tačiau stipresnė pasaulinėje arenoje.

Antrasis scenarijus. Demokratijos atgimimas

Europoje, kur klesti demokratija, ES tampa stipresnė, o jos galią sustiprina kolektyvinis piliečių balsas. Demokratinės jėgos gali pakeisti ES trajektoriją ir toliau kurti remdamosi įtvirtintais laimėjimais. Po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų bus sudaryti įvairialypė, tačiau darni koalicija. Pagal šį scenarijų aljansą turėtų sudaryti Europos liaudies partija ir socialdemokratai kartu su Renew ir žaliaisiais ir gauti stiprų palaikymą su 435 vietomis Parlamente. Jie pasisako už veiksmus klimato kaitos srityje, socialinį teisingumą ir ekonomines reformas. Pagal šį scenarijų Europos Komisijos pirmininke lieka Ursula von der Leyen, o pagrindiniai tikslai yra skaitmeninis suverenumas, DI etika, sąžiningas apmokestinimas ir naujos investicijos.

Trečiasis scenarijus. Suskilinėję Europos horizontai

Valstybėse narėse išlieka didelė poliarizacija, kurią skatina nacionalistinės nuotaikos ir skirtingos Europos ateities vizijos. Stiprėjantys populistiniai judėjimai meta iššūkį tradicinėms partijų struktūroms. Kadaise stabili Europos Sąjunga ima susidurti su vis didėjančiais vidiniais nesutarimais, kurie trukdo efektyviai spręsti pasaulinius iššūkius. Poliarizuotose visuomenėse balsai pasiskirsto beveik po lygiai, todėl suformuojama plataus masto koalicija tarp Europos konservatorių ir reformistų kartu su Renew ir žaliaisiais. Kartu jie gauna 382 vietas. Ši koalicija užtikrina ekonomikos augimą, inovacijas ir aplinkosaugą. EPP pragmatiškumas atsveria žaliųjų idealizmą, tačiau sutarimas yra trapus, tad ES sutelkia dėmesį į vidaus reikalus, o ne į plėtrą.

Ketvirtasis scenarijus. Šešėliai Sąjungoje: porinkiminė odisėja

2024 metais Europa atsiduria kryžkelėje. Europos Parlamento rinkimai atskleidė tektoninę skirtį, kuri kelia grėsmę patiems Europos Sąjungos pamatams. Antisisteminės partijos, kadaise veikusios politikos paraštėse, dabar atsiduria dėmesio centre. Jų radikalūs pažadai  griauti establišmentą ir mesti iššūkius status quo sulaukia palaikymo iš nusivylusių piliečių. Europos Parlamento salėse Vokietijos Alternatyva Europai (AfD) tampa tamsiąja jėga. Jų pergalė sukelia šoką žemyne. Po AfD triumfo 2024 ES rinkimuose prognozuojamas ir jų atėjimas į valdžią Vokietijos federaliniuose rinkimuose (2025 m.). Jų nacionalistinis užsidegimas, anti-imigracinė pozicija ir ekonomikos atgaivinimo pažadai užburia nusivylusius rinkėjus.

Išsamiai visi ateities scenarijai aptariami tyrime  „EP ELECTIONS 2024: HOW DEMOCRACY CAN WIN AND EUROPE LOSE“

The post Keturi Europos scenarijai po rinkimų – nuo demokratijos atgimimo iki radikalaus nacionalizmo appeared first on ALF.

The COVID crisis is not going away anytime soon. We want to supplement the SWOT analysis of this process with the results of the activities under the project “Manage the COVID crisis with Care, reasOn, Values, unIty, soliDarity”. Let’s note the mistakes and omissions, but let’s see what the conclusions and lessons are, the organizers say.

At the center of this project is placed the Human: doctor, manager, teacher, creator, parent, unemployed, young and old, convinced European or Eurosceptic. The participants in the project consortium listen carefully to everyone’s voice to make it clear and reach millions of European Union citizens. For this purpose, 10 thematic debates were held under the title “Lessons from the crisis”. The lessons for the cultural and social sectors, for education, people with disabilities, young people, families, business, the media, health care were discussed in them with different target groups.

As a result of the discussions during the debates and extensive research work, 42 ​​stories from 8 countries were collected: Bulgaria, Czech Republic, Germany, Greece, Lithuania, Poland, Republic of Serbia and Spain. They are presented in an online brochure in English. “STORIES OF GOODNESS” contains photos, videos and stories of help and empathy, personal experience, good practices from the experience of doctors, NGOs, communities, cities and countries. In it you will find many personal, human stories, some of them – famous, others – about “small” characters who remained out of the limelight.

This booklet shines a light on the daily, quiet act of kindness that we believe is even more contagious than the virus.

The project is funded by the Europe for Citizens Programme of the European Union, Strand 2: “Democratic Engagement and Civic Participation”, Measure 2.3 “Civil society projects”. The coordinator is Contemporary Pleven Media Foundation, Pleven, Bulgaria. Partners are organizations from 7 other European countries: ASOCIACIÓN DE INNOVACIÓN FORMACIÓN Y EMPLEO PARA EL DESARROLLO SOSTENIBLE (AIFED), Granada, Spain; EDUCOMMART, Athens, Greece; JUGEND-& KULTURPROJEKT EV, Dresden, Germany; MINORITY & LOCAL MEDIA DEVELOPMENT CENTER (MLMDC), Novi Sad, Serbia; SPIRALIS, Prague, Czech Republic; OPEN LITHUANIA FOUNDATION (OLF), Vilnius, Lithuania and 36.6 CENTRUM KOMPETENCJI, Lodz, Poland.

The post The e-publication presents 42 good stories from across Europe in the context of the COVID pandemic. Lithuania contributes 5 good stories. appeared first on ALF.

The project is curated by Ira Branitskaya, Ukrainian education expert, founder and director of the democratic Papaya School.

Participants: 35 teachers from Lithuania, Poland, Israel and Ukraine.
A mock democratic classroom was created in three remote seminars with teachers from the four participating countries. The experience of teachers who have been working with refugees for many years was shared, issues arising in their work were addressed and discussions were held.

Issues addressed:
– The language of Ukrainian children in school who have been displaced by the war in Lithuania and Poland.
– The inability of teachers in different schools to include Ukrainian children in the classroom due to language and lack of knowledge.
– Insecurity of children who do not speak the language.
– Low motivation of Ukrainian children to learn a foreign language.
– Lack of Ukrainian experience in opening separate classrooms and schools with foreign language teaching.

Objectives of the meetings:
Presentation of the benefits of the democratic education model
Presentation of examples of the tools of the democratic education model in Israeli schools
The importance of shared responsibility between teachers and pupils
Solutions to the language problem in different Ministries of Education in different countries
Discussion of experiences of working with refugees
Practical exercises and sharing of experiences in groups
Preparation of recommendations to be sent to teachers

Reflection conclusions:
1. Communication between children is an essential aspect of education. Children can communicate even if they do not speak the language. It is important that they are focused on the outcome of the group, in which case they will help each other. There are many measures to improve the level of communication.
2. The teacher needs additional help in the form of an assistant, preferably one who speaks both languages. This could be Ukrainian parents. This work requires additional hours to prepare materials in Ukrainian.
3. Shared responsibility. Without putting pressure on the children, encourage their motivation. Children are responsible for their own results, it is not only the teacher’s responsibility. If the teacher has the support of the school and colleagues, the support of parents and a good rapport with the children, he/she can create an appreciative classroom environment that not only helps Ukrainian children but also benefits children from other countries in the same classroom.
4. It would be appropriate to bridge the gap between conventional and democratic education by creating space for individual growth of each student and teacher.
5. Communication between teachers from different countries provides more new impulses and solutions to problematic impasses than teaching new tools and methodologies.

The project is part of the Regional Initiatives Programme funded by the Active Citizens Foundation.

The post Joint Lithuanian, Polish, Israeli and Ukrainian project “Democratic Teacher Education” appeared first on ALF.

The project „Transition dialogue. Dealing with change in democratic ways“, initiated by the Transition dialogue network, aims at taking a closer look at two of the areas that mostly contribute to the formation of knowledge and perceptions of that recent past – the public discourse and teaching of transition.

In order to awaken young people’s curiosity and desire to learn more about the transition period, a brainstorming session was organised remotely on 21 December with Donatas Puslys, a social activist, TV and radio presenter, history teacher, and head of the media programme at the Vilnius Institute for Policy Analysis.

The game was attended by 15 teams of senior schoolchildren from all over Lithuania – Vilnius and Vilnius district, Kaunas, Klaipėda district, Panevėžys, Ukmergė, Pasvalys, Šalčininkai, Anykščiai, Telšiai, Mažeikiai, Raseiniai, Tytuvėnai (Kelme district).

“Inviting young people to deepen their knowledge about the transition period, the Open Society Foundation team, with the help of historians Donatas Puslys, Laurynas Kudijanovas and Vaidotas Steponavičius, prepared an interactive test about the last decade of the 20th century BACK TO 90‘S

The post Take a quiz about Transition period appeared first on ALF.