Siekiame pozityviai įtakoti kintančią Europos idėją ir plėtoti europietiškų vertybių sampratą: rengiame intelektualias diskusijas, teikiame konceptualias įžvalgas, puoselėjame dialogo kultūrą. Bendradarbiaujame su akademine bendruomene, jaunimu, kitais partneriais, kartu svarstome ES aktualijas bei perspektyvas.

Projekto trukmė: 2019 m. liepos mėn. – 2021 m. gruodžio mėn.

Apie projektą: 2019 metais Lietuvoje ir Europoje minimos trisdešimtosios Berlyno sienos griūties metinės. Šio, pereinamuoju vadinamo, laikotarpio įvykių liudininkai ir dalyviai vis dar aktyviai dalyvauja politiniame, socialiniame ir kultūriniame šalių gyvenime. Užaugo karta, kuri nebeatsimena komunizmo ir Sovietų Sąjungos žlugimo. Jų žinios ir palyginus nesenų įvykių suvokimas daugiausiai remiasi vyresniosios kartos pasakojimais ir instrumentalizuotais diskursais. Projekto metu siekiama pažvelgti į dvi žinojimą ir įvykių supratimą formuojančias sritis – viešą diskursą ir mokymą apie pereinamąjį laikotarpį trimis lygmenimis:

  • Nacionaliniu (projekto partnerių šalyse);
  • Vietos (kiekvienoje iš partnerių šalių įtraukiant įvairias vietoves);
  • Tarptautiniu (dalijantis žiniomis ir lyginant atliktos analizės rezultatus).

Tikimasi, kad projekto pabaigoje pavyks išgryninti pereinamojo laikotarpio daugialypiškumą, jo poveikį Rytų Europos visuomenėms bei suprasti, kaip istorijos ir pilietinis ugdymas gali prisidėti prie žinių apie šį laikotarpį formavimosi.

Projekto veiklų kryptys:

Viešojo diskurso analizė. Projekto partneriai savo šalyse suorganizuos po 1 renginį kasmet, skirtą pereinamojo laikotarpio tematikai. Renginiuose bus bandoma užčiuopti požiūrių, interpretacijų ir patirčių įvairovę. Vėliau, lyginant įžvalgas tarp šalių, išsiaiškinti, kaip šios įžvalgos galėtų padėti geriau suprasti nacionalinio konteksto ypatumus, kokie būdai yra efektyvesni, siekiant įtraukti įvairius požiūrius turinčius žmones į diskusijas apie pereinamąjį laikotarpį.

Pereinamojo laikotarpio tematikos įtraukimas į istorijos ir pilietinį ugdymą projekto šalyse – analizė. Ši kryptis yra skirta bendrojo ugdymo programų ir mokymo priemonių analizei, siekiant išsiaiškinti, kaip pereinamasis laikotarpis yra pateikiamas bendrajame ugdyme, kaip apie jį mokoma, kokios yra gerosios patirtys. Kiekvienoje projekto partnerių šalyje bus atlikta analizė, o gauti rezultatai palyginti. Vėliau bus parengtas rekomendacijų, kaip patobulinti mokymo priemones, leidinys. Jame bus apžvelgtos ir įvairių šalių gerosios didaktinės praktikos.

Įvykiai:

Kviečiame istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojus, istorijos studentus į renginį “Dekonstruojant 90-uosius”

Susiję straipsniai:

90-ųjų tranzicija. Kaip praplėsti pasakojimą?

Projekto produktai mokytojams:

Projekto koordinatoriai:

Projekto partneriai:

Center for Citizenship Education, Poland 

Congress of Cultural Activists/ Association of Active Citizens, Ukraine

Ivo Pilar Institute, Croatia

Open Lithuania foundation, Lithuania

Permer Centre for Civic Education and Human Rights, Russia

Projektą finansuoja: Vokietijos federalinė agentūra pilietiniam ugdymui

Praėjus trisdešimčiai metų nuo Berlyno sienos griūties ir pereinamojo laikotarpio Rytų Europoje pradžios, tų įvykių liudininkai vis dar aktyviai dalyvauja socialiniame, politiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime. Tuo tarpu dabartinė jaunoji karta nebeturi tiesioginių prisiminimų nei apie komunizmą, nei apie pereinamąjį laikotarpį. Jų žinios apie šią netolimą praeitį dažniausiai remiasi vyresnės kartos prisiminimais ir politizuotais bei instrumentalizuotais diskursais.

Tarptautinio „Transition dialogue“ tinklo inicijuotu projektu „Pereinamojo laikotarpio dialogas. Demokratinis pokyčių valdymas“ siekiama atidžiau pažvelgti į dvi sritis, kurios labiausiai prisideda prie žinių ir supratimo apie šią netolimą praeitį formavimo, t.y. viešąjį diskursą ir mokymą apie pereinamąjį laikotarpį mokykloje.

Šis testas yra projekto dalis. Tikime, kad jis pažadins jaunų žmonių smalsumą ir paskatins geriau pažinti pereinamąjį laikotarpį.

Permąstant demokratiją: XX a. pamokos ateičiai


#Rethink1989

Projekto pradžia: 2019 m. spalio 1 d. Projekto trukmė: 18 mėnesių.

Projektą vykdo Atviros Lietuvos Fondas. Projekto partneriai: Res Publica Fondas (Lenkija) bei Jan Nowak-Jezioranski College of Eastern Europe (Lenkija); informaciniai partneriai: žurnalas New Eastern Europe bei internetinis portalas Visegrad Insight.

Projektą finansuoja: Europos Sąjunga per Europa piliečiams programą

Problema: demokratinės revoliucijos Centrinės ir Rytų Europos šalyse išsiveržė 1989 m. bei tapo demokratinių reformų „iš apačios“ forma. Šios reformos pažymėtos ypatingo solidarumo, pilietinio susitelkimo ir tapo svarbia pilietinio nepaklusnumo forma nors tam buvo ypač nepalankios, represinių režimų sukonstruotos sąlygos. Trisdešimtmetį sutinkame demokratinėse valstybėse, tačiau demokratija iš idealo aplink save telkiančio piliečių įvairovę, tapo kritikos ir nepasitenkino objektu; vos prieš tris dešimtmečius virsmą išgyvenusioje regiono šalyse vyksta antidemokratinės reformos, vedinos institucinių, teisinių reformų, pažymėtos išpuolių prieš laisvą žodį ar išsilavinimą; pilietinis aktyvumas virto politinio pasyvumo, suskaldymo ir protestų forma. Todėl  1989 metų atmintis įgauna naują politinę reikšmę ir yra įkvėpimo šaltinis naujoms pasipriešinimo šios anti-demokratinėms reformoms ir tendencijoms forma. Jos įkvepia protestus ir akcijas nuo Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos iki Ukrainos ir Honkongo.

Projekto tikslas: persvarstant įvairiais pilietinio dalyvavimo, politinės revoliucijos bei politinio nepaklusnumo formas, jų kaitą trijų dešimtmečių laikotarpiu, taip įprasminant demokratinių revoliucijų atmintį, politinio dalyvavimo kaitą ir jo perspektyvas  skaitmeniniame XXI amžiuje.

Uždaviniai: Projekte 1989 metai tampa atskaitos tašku svarstant politinį aktyvumą ir pilietinį nepaklusnumą, kaip demokratinės santvarkos pamatą. Kokios idėjos ir idealai telkė anuomet ir kokios dabar? Kokias būdais buvo veikiama ir kaip jie kinta bei turi prisitaikyti prie naujo, skaitmeninio amžiaus? Kokios egzistuoja 1989 metų atminties gijos ir kaip jos įtraukiamos į dabarties politines kovas? Kokie 1989 m. įvykių, tautų pavasario atgarsiai revoliucijose ir pilietinio nepaklusnumo formose XXI a.? Laisvės, solidarumo, Europos idėjos ir jų kismas nuo demokratinės revoliucijos iki demokratijos kritikos. Visa tai klausimai, kurie bus keliami projekto rėmuose, siekiant:

(1) kritiškai permąstyti ir kalbėti apie 1989 m. ir jų reikšmę šiandieniniame politiniame diskursui;
(2) paminėti 1989 metų įvykių trisdešimtmetį, sutelkiant dėmesį į politinį dalyvavimą, pilietinio nepaklusnumo ir protesto formas nuo 1989 m. iki 2019 m.;
(3) suformuoti gaires, įgalinančias politinį ir pilietinį aktyvumą po 2019 m.

Veikos ir aprėptis: Organizuojami skirtingo pobūdžio renginiai (study turai Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Latvijoje, viešos diskusijos, tarptautinė konferencija) bei vykdoma įvairi informacinė/analitinė veikla (parengtos keturios šalių atskaitos remiantis jose suorganizuotomis konsultacijomis; ruošiami įvairūs interviu ir komentarai, naudojantis plačią aprėptį turinčiomis informacinėmis platformomis). Projektas padengs įvairiais grupes: istorikus, politikos teoretikus, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovus, ypatingas dėmesys skirtas jaunimui (organizuota vasaros mokykla). Tiesiogiai projektas turėtų aprėpti 250-330 žmonių iš 7-9  šalių, netiesiogiai pasiekiant iki 30 000 žmonių. Projekto rezultate turėtų susiformuoti naujos dialogo ir tarpdiscipliniškumo linijos ginant demokratiją bei puoselėjant pilietinį ir politinį aktyvumą.

Projekto planas:

1. Projekto atidarymo reginys, skirtas 1989 m. trisdešimtmečiui (2019 lapkritis);
2. Vykdomos konsultacijos ir study turai Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje (2020 m. sausis-gegužė);
3. Organizuojama vasaros mokykla Lenkijoje skirta jaunimo pilietiniam ugdymui/pamokoms iš demokratinių revoliucijų XX a. pabaigoje permąstyti (2020 m. vasara);
4. Organizuojama baigiamoji tarptautinė konferencija skirta pilietinio aktyvumo ir nepaklusnumo bei revoliucijų temoms (2020 m. spalis);
5.  interviu ir komentarai/straipsniai;
6. 2020 m. antroje pusėje parengiamas specialus žurnalo New Eastern Europe leidimas, skirtas projekto veikslų analizei ir išvadoms.
7. Europos dimensija bus užtikrinta per bendradarbiavimą ir dalinimąsi patirtimi tarp regiono šalių; atliekant pagrindinių idėjų/rezultatų vertimus; išlaikant tarptautinį renginių pobūdį, bei atskleidžiant projekto tematiką (1989 atmintį ir dabarties kolizijas jos atžvilgiu) iš skirtingų šalių ir įvairių perspektyvų.

Konferencijos “Rethinking the Democratic Future: Lessons from the 20th Century” video:

Rudens mokykla jauniems tyrėjams

Prabėgus trims dešimtmečiams nuo Sovietų Sąjungos griūties, šiandien jau užaugusi naujoji post-1989 revoliucijų karta. Ši nepriklausomybės karta ieško savo autentiško santykio su praeitimi, puoselėja savitą santykį su režimo represijomis, išsilaisvinimo istorija bei atmintimi. Atsižvelgiant į šį „kartų lūžį“, 2020 m. spalio 4-8 dienomis, Jan Nowak-Jeziorański Kolegija Wojnowic pilyje organizavo rudens mokyklą jauniems žmonės. Joje dalyvavimo 11 jaunų tyrėjų bei studentų iš 9 Europos šalių (įskaitant Kosovą, Ukrainą bei Baltarusia), surengti seminarai, diskusijos ir paskaitos, kurių metų istorijos liudininkai diskutavo su jaunimu istorinės atminties, jos reikšmę kultūriniam, politiniam bei socialiniam tapatumams, surengtos ekskursijos į atminties vietas aplink Vroclavą.

Susiję straipsniai:

Gyvoji atmintis tarp praeities ir ateities

Diskusija “Permąstant Europą: 1989 reikšmė šiandienai”

Rudens mokykla jauniems Europos istorikams tyrėjams 

1989 metai: vieningos Europos istorijos atspirtis?

Maištaujančios demokratijos. Permąstant 1989 ir demokratijos ateitį

Rūta Miškinytė/Istorijos profesorius: Berlyno sienos griūtis Vakarams tapo jų pačių grožį atspindinčiu veidrodžiu

Kova dėl 1989 metų/ Naujojo populizmo iškilimas Rytų Europoje ir jo prielaidų užginčijimas 

Atviros Lietuvos fondas su partneriais įgyvendins projektą „Vieningas ir solidarus COVID krizės valdymas“

Projektas finansuojamas ES programa „Europa piliečiams“ lėšomis

Projekto trukmė: 2021 m. gegužė – 2022 m. spalis

Koordinatorius:
CONTEMPORARY PLEVEN MEDIA FOUNDATION, Bulgarija
Partneriai:
ASSOCIACION DE INNOVACION FORMACIONY EMPLEO PARA EL DESARROLLO SOSTENIBLEES (AIFED), Ispanija
EDUCOMMART Meeting Point for Creative Education, Graikija

AUTOKREACJA FOUNDATION, Lenkija
JUGEND-& KULTURPROJEKT EV, Vokietija
SPIRALIS, Z. S., Čekija
UDRUZENJE GRADJANA CENTAR ZA RAZVOJ MANJINSKIH I LOKALNIH MEDIJA MINORITY & LOCAL MEDIA DEVELOPMENT CENTER, Serbija
ATVIROS LIETUVOS FONDAS, Lietuva

Koronaviruso pandemija paveikė visą pasaulį. Ji taip pat pertvarkė ES prioritetines veiksmų sritis ir padarė kovą su Covid-19 infekcija svarbiausiu prioritetu. Šis projektas remiasi idėja, kad Europos vertybių, rūpesčio, vienybės ir solidarumo taikymas yra veiksmingiausias būdas kovoti su ekonomikos ir sveikatos krizės, kurią sukelia Covid-19 infekcija, padariniais.

Projekto tikslas – aptarti pandemijos sukeltas sveikatos priežiūros, ekonomikos, švietimo, socialinės globos, kultūros problemas.

Planuojami projekto rezultatai:

  • 10 diskusijų su visų projekte dalyvaujančių šalių ekspertais, visuomenės veikėjais ir piliečiais.
  • Internetinis leidinys „GEROS istorijos“, kuriame pateikiami pavyzdžiai ir gerosios praktikos iš visos Europos.
  • Tarptautinė konferencija, kurioje, dalyvaujant politikams ir Europos Parlamento nariams, apibendrinta projekto įgyvendinimo patirtis.

Projekto metu surinktos praktikos ir aptartos pamokos bus apibendrintos galutiniame projekto dokumente, adresuotame Europos Komisijai ir EP nariams.

Projekto veiklos įtrauks platų dalyvių ratą – skirtingų profesijų, išsilavinimo, amžiaus, teigiamai nusiteikusių ES atžvilgiu ir euroskeptikų.

 Atviros Lietuvos fondo įgyvendinamos veiklos:

1) Praktinis užsiėmimas „Bekontaktis mokymasis: (ne)išmoktos pamokos“ (2021 m. spalio 13 d., Vilnius)

Praktiniame užsiėmime Vilniaus mokyklų bendruomenių atstovai aptars COVID-19 pandemijos metu išryškėjusias ugdymo problemas (pvz., nepakankama mokėjimo mokytis kompetencijos raiška, pertekliniai namų darbai, ir pan.) bei įvardys mokyklų bendruomenių, švietimo pagalbos įstaigų ar kitų suinteresuotųjų šalių galimus sprendimus.

Užsiėmime dalyvaujančios mokyklos gaus naujų idėjų ar patarimų, kaip stiprinti mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą ar spręsti namų darbų krūvio ir prasmės balanso problemą, o kitos dalyvaujančios organizacijos atpažins mokykloms reikalingos pagalbos/palaikymo poreikį ir taip galės tikslingiau planuoti savo tolesnes veiklas.

Į užsiėmimą kviečiamos mokyklų bendruomenių komandos, iš viso 50 dalyvių, sudarytos iš mokyklų administracijos, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atstovų bei vyresniųjų klasių mokinių, jų tėvų atstovų.

Filmuoti ekspertų ir praktikų pranešimai, renginio dalyvių diskusijų apžvalga, papildyta interviu su ekspertais, bus skelbiami viešai.

2) Internetinis leidinys „Gerumo istorijos“ (2022 m. sausis – birželis)

Bus surinktos ne mažiau kaip 5 Gerumo istorijos – nuotraukos ir istorijos apie pagalbą ir empatiją, gerąją COVID krizės švietime atneštą patirtį. Ypač ieškosime tarptautinio solidarumo pavyzdžių – asmeninių, žmogiškų, visuomenei nežinomų „mažųjų“ herojų. Šios istorijos nušvies kasdienius tylius gerus darbus, kurie užkrečiami labiau nei virusas.

Parengtos 5 gerosios Lietuvos istorijos pateks į bendrą 40-ies istorijų (surinktų visų projekto partnerių) internetinį leidinį „STORIES OF GOODNESS“.

3) Tarptautinė konferencija Bulgarijoje (2022 m. rugsėjis)

Baigiamasis projekto forumas – tarptautinė konferencija su politikais, Europos Parlamento nariais, projekto partneriais, debatų dalyviais, jaunimu, mokytojais, visuomenės veikėjais, žurnalistais (130 dalyvių). Susitikime bus reziumuotas projekto metu sukauptas turinys, aptartos pandemijos paliestose srityse iškilusios problemos, esami bei galimi jų sprendimai.

Konferencija apie Europos ateitį

Vidurio ir Rytų Europos regionas patiria iššūkį norėdamas pateikti konstruktyvius pasiūlymus dėl Europos ateities. Stiprią visuomenės paramą ES ir pilietinės visuomenės gyvybingumą užgožia politinė poliarizacija ir didėjantys iššūkiai demokratinei tvarkai regione.

Pilietinė visuomenė susiduria su sunkumais, siekdama išsakyti pozityvesnį ir įtraukesnį balsą, kuris susietų piliečių, įskaitant ir tuos, kurie atmeta ES arba abejoja ja, poreikius su Europos integracijos pasiekimais ir ateities kryptimis.

Kartu su stipria partnerių grupe visoje ES, įskaitant Bratislavos politikos institutą (Slovakija), Euro Créative (Prancūzija), Europos forumą Alpbache (Austrija), Fondazione Di Vagno (Italija), Forum2000 (Čekija) ir Atviros Lietuvos fondą (Lietuva) projekto inciatorius Visegrad Insight – planuoja padėti Vidurio ir Rytų Europos pilietinei visuomenei konstruktyviai prisidėti prie būsimų diskusijų apie ilgalaikę Europos ateities viziją. Šia iniciatyva siekiama įveikti su šiuo regionu siejamą nepaslankumo ir riboto indėlio įvaizdį, rengiant konstruktyvius pasiūlymus per plataus masto seminarus, konsultacijas ir rengiant Europos ateities scenarijus iš pilietinės visuomenės perspektyvos. Vykstant plačioms diskusijoms ir išsamiam tyrimui, suteikiama galimybė pasisakyti dalyviams, kurie gali būti neišgirsti per įprastus ir valstybinių institucijų konsultacijų kanalus.

Projekto metu įvairios pilietinės visuomenės suinteresuotųjų grupės, įskaitant jaunosios kartos atstovus, turinčius įvairią patirtį, bus kviečiamos aptarti pagrindines Europos projekto tendencijas ir strategines kryptis. Ypatingas dėmesys bus  skiriamas pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimą  į ES institucijų veiklą ir sprendimų priėmimo procesą. Rezultatai bus platinami tarp pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant jaunimo organizacijas. Taip pat  pateikiami Europos Parlamento nariams iš Vidurio ir Rytų Europos kaip priemonė, padedanti geriau išsakyti ir išgirsti skirtingus regiono balsus/nuomones.

Projektą finansuoja ES.

Susiję leidiniai:

Politico Europe: Kaip įsitraukti į konferenciją dėl Europos ateities

Visegrad Insight: Konferencija dėl ateities gali suskaldyti Europą

Praėję renginiai:

Scenarijų kūrimo seminaras Nr. 1

Lector in Fabula festivalyje, Conversano, Italija

2021 m. rugsėjo 23-24 d.

Šiame seminare dalyvavo beveik 30 dalyvių iš visos ES (Dalyvių sąrašas) ir tai buvo pirmasis žingsnis kuriant, pasakojant, analizuojant alternatyvius scenarijus konferencijai dėl Europos ateities.  Dalyviai aptarė regiono ateitį formuojančius veiksnius ir dirgiklius, įvertino juos pagal tikimybę, poveikį, taip pat svarbą iš Vidurio ir Rytų Europos perspektyvos. Trijose komandose buvo diskutuota apie „didžiausią poveikį turinčius ir neaiškiausius“ veiksnių nuokrypius, pradėti narplioti galimi scenarijai.