Pilietinės visuomenės organizacijų tvarumo indeksas: NVO raidos iššūkiai Lietuvoje ir regione

JAV Tarptautinės plėtros agentūros finansuojamas Centro ir rytų Europos bei Eurazijos Pilietinės visuomenės organizacijų tvarumo indeksas kviečia pasidomėti, kaip sekasi pilietinei visuomenei ir jos organizacijoms Lietuvoje ir kitose regiono šalyse.

2018 m. PVO (Lietuvoje paplitęs terminas Nevyriausybinė organizacija, arba NVO) tvarumo indeksas jau dvidešimt antrąjį kartą apžvelgia vidinę ir išorinę PVO teisinę aplinką, organizacinį pajėgumą, finansinį tvarumą, interesų atstovavimą, paslaugų teikimą, infrastruktūrą, ir viešąjį įvaizdį.

Tarp 24 vertinamų šalių, stipriausias pilietinis sektorius yra Baltijos ir Višegrado šalyse lyderiaujant Estijai, o silpniausias – Baltarusijoje ir Azerbaidžane. Lietuvoje, kaip ir kitose šiaurės bloko šalyse, pilietinės organizacijos veikia iš esmės palankioje teisinėje aplinkoje, sėkmingai atstovauja įvairių piliečių grupių interesus, teikia įvairias paslaugas.

2018 m. atotrūkis tarp indekso vertinamų šalių mažėjo. Aukštesnio tvarumo šalys, tokios kaip Lenkija, Vengrija ir Slovakija, migravo link silpnesnio pilietinės visuomenės tvarumo šalių, o šiose situacija kiek gerėjo. Latvijos ir Estijos PVO tvarumas augo arba išliko nepakitęs lyginant su praėjusiais metais. Lietuvos PVO tvarumas, pagerėjus organizaciniams pajėgumams, viešajam įvaizdžiui, geriau atstovaujant interesams ir kokybiškiau teikiant paslaugas, 2018 metais paaugo.

2018 m. regiono PVO mobilizavo visuomenę ir inicijavo dramatiškus politinius pokyčius, ypač ryškius Armėnijoje ir Slovakijoje.

Ryškėjo PVO poliarizacija. Įvairių organizacijų nuomonė visuomenei aktualiais klausimais radikaliai išsiskyrė. Požiūris į migraciją stipriai skaidė PVO sektorių Čekijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) sukėlė aršią kovą tarp konservatyvių ir liberalių Kroatijos ir Bulgarijos organizacijų. Lietuvos organizacijų nuomonių skirtumai ypač išryškėjo vaiko teisių klausimais.   

Kai kurių šalių valdžia sąmoningai gilino priešpriešą tarp visuomenės grupių ir PVO, pasitelkdama teisines ir finansavimo priemones, net atvirai puldama „nepatogias“ organizacijas. Konservatyviai Lenkijos vyriausybės politikai žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse besipriešinančioms organizacijoms buvo sistemingai užkertamas kelias į valstybės finansavimą. Vengrijoje ir Rusijoje „lojalios“ organizacijos buvo solidžiai finansuojamos valstybės, o likusi sektoriaus dalis skurdo. Baltarusijos teisinė sistema leido neregistruoti „nepatogių“ organizacijų. Politikų išpuolių prieš PVO daugėjo Čekijoje, Moldovoje, Rumunijoje ir Serbijoje; Latvijoje stiprėjo politikų ir pareigūnų neigiama retorika PVO atžvilgiu. Net Estijoje, kurios PVO tvarumo indeksas yra aukščiausias, konservatorių partijos dešinieji parlamentarai atvirai pasisakė prieš migrantus atstovaujančias PVO. PVO puolė ne tik politikai ir valdžios kontroliuojama žiniasklaida. Internetinėje erdvėje plito istorijos apie „Sorošo fondų“ ir advokacijos organizacijų – „kitų šalių agenčių“ daromą žalą.   

2018 m. Europos sąjungai ėmusis priemonių prieš pinigų plovimą, nemažai šalių priėmė įstatymus, reikalaujančius nurodyti PVO „naudos gavėjus“. Šiems įstatymams dažnai trūko aiškumo, jie didino biurokratinę naštą PVO. Lietuvos PVO taip pat nuolatos kovojo su prastai apgalvotomis, biurokratinę naštą didinančiomis ir veiklos laisvę ribojančiomis priemonėmis, tame tarpe finansų skaidrumo, asmens duomenų apsaugos ir lobizmo srityse.

Finansinis organizacijų tvarumas liko silpniausia indekso dimensija daugelio šalių ataskaitose, tačiau 2018 m. PVO finansavimas gerėjo dvylikoje šalių. Deja, šiauriniame bloke tik Slovėnija džiaugėsi padidėjusiu sektoriaus finansavimu. Pagrindinis PVO finansavimo šaltinis Europos sąjungos šalyse ir Rusijoje jau ilgą laiką yra vietos, regiono ar centrinės valdžios skirstomas viešasis finansavimas, tuo tarpu Eurazijos ir pietų bloko šalių PVO dažniausiai remia užsienio šalių fondai.

Daugiau informacijos apie bendras pilietinės visuomenės raidos tendencijas, konkrečių šalių PVO raidą ir jas iliustruojančių pavyzdžių ieškokite PVO indekso ataskaitoje arba čia. Lietuvos PVO indekso raidos ataskaita lietuvių kalba.

Bendruomenių kaitos centras džiaugiasi galimybe bendradarbiauti su JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir organizacija fhi360 rengiant Lietuvos PVO tvarumo indeksą.

Rėmėjai ir partneriai