Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2017 rėmėjai: „Svarbu įvertinti prie lygybės ir įvairovės puoselėjimo Lietuvoje prisidedančius žmones“

Kovo 22 dieną Valdovų rūmuose jubiliejinį penktąjį kartą Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo (NLĮF) ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iniciatyva organizuojami Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai išaugo į kasmetinę šventę, kuri lygybės ir įvairovės srityje dirbantiems aktyvistams prilygsta metų renginiui. Ambicinga renginio programa nebūtų įmanoma be prie lygybės ir įvairovės skatinimo Lietuvoje aktyviai prisidedančių rėmėjų paramos.

Šiandien su Atviros Lietuvos fondo, Britų tarybos, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje ir Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje atstovais kalbamės apie tai, kodėl svarbu prisidėti prie šių apdovanojimų organizavimo bei lygybę ir įvairovę skatinančių iniciatyvų matomumo didinimo.

Britų tarybos vadovas Artūras Vasiliauskas: „Džiaukimės, kad esame kartu ir esame skirtingi. Tai yra mūsų stiprybė, o ne trūkumas“

Nuo 1992 metų Lietuvoje veikiančios Britų tarybos vadovas Artūras Vasiliauskas tikina, kad Lietuva per tuos 26-erius metus pasikeitė neatpažįstamai. „Lietuviai tapo tolerantiškesni ir sugeba geriau įvertinti tarpkultūrinio dialogo teikiamus privalumus. Lietuvoje sustiprėjo pozityvus požiūris į kitų tautų atstovus, dažniau atsižvelgiama į tai, kad sugyvenimas su įvairiais žmonėmis, atviras požiūris į pasaulį ir kitokią nuomonę bei gyvenimo būdą prisideda prie tarpusavio supratimo ir visuomenės gerovės,“ – įsitikinęs A. Vasiliauskas.

Lietuvoje sustiprėjo pozityvus požiūris į kitų tautų atstovus

„Vis dėlto yra dar nemažai darbų, kuriuos reikia nuveikti siekiant tautų dialogo, ksenofobijos, rasinių ir etninių stereotipų mažinimo Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad savo veikla Britų taryba prisideda prie šių procesų skatindama pagarbą įvairovei,“ – sako pasitikėjimo ir supratimo ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir kitų šalių žmonių kuriančios Britų tarybos atstovas.

Paklaustas, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Jungtinės Karalystės, Britų tarybos vadovas pabrėžia, jog šioje šalyje tautų įvairovė yra labai didelė. „Galbūt Jungtinėje Karalystėje šiuo klausimu viskas nėra tobula, tačiau šios šalies valdžia ir visuomenė yra sutarusi dėl pagrindinių pagarbos įvairioms tautinėms grupėms principų. Šie principai yra įtvirtinti įstatymuose, švietimo programose, kultūrinėje plotmėje ir ši kompleksinė sistema puikiai veikia,“ – pasakoja pašnekovas.

„Lietuvoje tautinės mažumos nesudaro didelės visuomenės dalies. Dėl šios priežasties mes kartais pamirštame, kiek daug privalumų teikia tautų įvairovė. Tautų įvairovė reiškia ne tik kalbinę bei kultūrinę įvairovę, bet ir lankstumą, platesnį požiūrį, naujus problemų sprendimo būdus. Labiau vertindami savo tautines bendrijas gyvensime daug harmoningiau,“ – įsitikinęs bendradarbiavimą bei mainus kultūroje ir švietime plėtojančios tarptautinės organizacijos atstovas.

 Mes kartais pamirštame, kiek daug privalumų teikia tautų įvairovė

„Šiemet apdovanojimui nominuotos trys puikios iniciatyvos, kasdieniais ir nuosekliais darbais prisidedančios prie tautų dialogo Lietuvoje. Manau, kad mūsų šalyje kartais stinga abipusės komunikacijos tarp lietuvių ir tautinių bendrijų, o tai skatina etninius stereotipus ir išankstines nuostatas. Aktyvesnis šių visuomenės grupių bendravimas skatina didesnį pasitikėjimą vieni kitais. Nevadinčiau to tautinių bendrijų integravimu. Mes turėtume džiaugtis tuo, kad esame kartu ir esame skirtingi. Tai yra mūsų stiprybė, o ne trūkumas. Esu įsitikinęs, kad minėtos apdovanojimui nominuotos iniciatyvos skatina aktyvesnį dialogą tarp įvairių tautinių grupių. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje daugėja iniciatyvų, kurios įvairiose srityse kuria galimybes bendrauti ir vienas kitą išgirsti,“ – tikina Tautų dialogo apdovanojimą globojančios Britų tarybos vadovas.

„Lygybė ir įvairovė yra Britų tarybos vidinės kultūros sudėtinė dalis. Šiuos principus įdiegėme savo organizacinėje veikloje, darbo principuose, juos skatiname ir plėtodami kultūrinius ryšius. Todėl norėčiau padėkoti žmonėms, kurie nesibaimindami įvairių stereotipų, prieštaravimų bei nepakantumo apraiškų imasi įvairių iniciatyvų ir prisideda prie lygybės ir įvairovės skatinimo Lietuvoje. Tai ne visada yra paprasta ir aktyvistai ne visada sulaukia visuomenės įvertinimo. Būtent todėl manome, kad Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai yra labai prasmingas renginys,“ – pabrėžia A. Vasiliauskas.

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helén Nilsson: „Lietuva galėtų pasimokyti iš Šiaurės šalių patirties puoselėjant lygybę ir įvairovę“

„Šiaurės šalys daugiau kaip keturis dešimtmečius dirba kartu siekdamos užtikrinti lygybę ir įvairovę visuomenėje. Šiaurės šalių modelio sėkmė – lyčių lygybės puoselėjimas. Lietuva šioje srityje gali daug ko pasimokyti iš Šiaurės šalių. Todėl manome, kad yra svarbu plėtoti Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertų ir atsakingų institucijų bendradarbiavimą, dalinimąsi patirtimi, žiniomis ir mokytis vieni iš kitų,“ – įsitikinusi Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helén Nilsson.

Šiaurės šalių modelio sėkmė – lyčių lygybės puoselėjimas

Paklausta, kodėl Šiaurės ministrų tarybai yra svarbu remti žmogaus teisių iniciatyvas kitose Europos šalyse, pirmosios Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vilniuje įkurtos diplomatinės atstovybės vadovė tikina, jog Šiaurės ministrų tarybos bendradarbiavime su Baltijos šalimis ir Šiaurės vakarų Rusija vieną pagrindinių vaidmenų daugelyje prioritetinių sričių atlieka nevyriausybinis sektorius.

„Nevyriausybinių organizacijų atstovai yra mūsų partneriai kuriant tinklus bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos šalių regione. 2013 metais Šiaurės šalių bendradarbiavimo ministrai priėmė naujas gaires bendradarbiavimui su Šiaurės vakarų Rusija ir Baltijos šalimis 2014 metais. Šiose gairės pabrėžiama, kad nevyriausybinės organizacijos vaidina pagrindinį vaidmenį Šiaurės šalių bendradarbiavime su Šiaurės vakarų Rusija ir Baltijos šalimis,“ – pasakoja H. Nilsson.

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė tikina, jog lygybė įvairiose gyvenimo srityse yra svarbi biuro darbotvarkės dalis. „Didžiuojuosi, kad mano atstovaujama organizacija prisideda prie lygybę ir įvairovę visuomenėje skatinančių ir puoselėjančių iniciatyvų,“ – sako pašnekovė.

„Sveikinu Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2017 nominantus ir dėkoju kiekvienam iš jų už sunkų, bet reikšmingą darbą. Džiaugiuosi, kad šie apdovanojimai suteikia papildomo matomumo lygybę ir įvairovę Lietuvoje skatinančioms iniciatyvoms ir sveikinu žmones, iniciatyvas bei organizacijas, kurios imasi lyderio vaidmens puoselėjant šias vertybes. Kartais įteiktas apdovanojimas ir sunkaus kasdienio darbo įvertinimas gali paskatinti nenuleisti rankų ir toliau sėkmingai dirbti šioje srityje,“ – svarsto Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė.

Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje J. E. Karsten Klepsvik: „Socialinė aprėptis yra esminė visuomenės, kurioje gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės, sąlyga“

„Daugelis Norvegijos piliečių aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Šioje šalyje savanorystė turi gilias tradicijas, žmonės vertina pilietinės visuomenės iniciatyvas. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje džiaugiasi galėdama prisidėti prie iniciatyvų, kurių dėka Lietuvos visuomenė tampa atviresnė, teisingesnė ir draugiškesnė visiems žmonėms. Manome, kad ypač svarbu atkreipti dėmesį į žmones, kurių pastangos tiesiogiai skatina įvairovės ir lygių galimybių įtvirtinimą. Kuo daugiau žmonių savo asmeniniu pavyzdžiu prisideda prie šių vertybių sklaidos, tuo geriau mums visiems,“ – įsitikinęs Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje J. E. Karsten Klepsvik.

 Svarbu atkreipti dėmesį į žmones, kurių pastangos tiesiogiai skatina įvairovės ir lygių galimybių įtvirtinimą

Pasiteiravus, kodėl Norvegijai svarbu remti pilietinės visuomenės plėtrą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse skiriant Norvegijos ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) paramą, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje pabrėžia, jog lygios teisės ir galimybės visiems, nepaisant žmones skiriančių bruožų, yra sveikos ir demokratiškos visuomenės požymis.

„Pilietinė visuomenė vaidina itin svarbų vaidmenį įtvirtinant šiuos principus. Aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas užtikrina atstovaujamų socialinių grupių, vertybių, nuomonių ir interesų įvairovę. Būtent todėl Norvegija remia pilietinės visuomenės plėtrą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse skirdama Norvegijos ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) paramą iniciatyvų demokratijos, socialinės aprėpties ir žmogaus teisių srityse įgyvendinimui,“ – tikina J. E. Karsten Klepsvik.

„Socialinė aprėptis yra esminė visuomenės, kurioje gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės, sąlyga. Manome, kad be jos tvari socialinė ir ekonominė raida nėra įmanoma. Nors Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, mums svarbu prisidėti ir padėti tiems, kurie stengiasi, kad nelygybė Europoje mažėtų. Būtina sudaryti sąlygas visiems prisidėti prie Europos, kuri išliks tvarumo, teisingumo ir gerovės pavyzdžiu, kūrimo,“ – priduria pašnekovas.

 Socialinė aprėptis yra esminė visuomenės, kurioje gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės, sąlyga

Norvegijos Karalystės ambasadoriaus Lietuvoje įsitikinimu, Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai atliepia vertybes, kurias Norvegija remia ir skatina savo šalyje ir tarptautinėje bendruomenėje. „Džiaugiamės, kad apdovanojimai yra pilietinės visuomenės organizacijų ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos partnerystės rezultatas – tai ypatingai reikšmingas valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys. Lietuvoje įgyvendinama tikrai daug puikių iniciatyvų, mažėja abejingumo, atsiranda vis daugiau aktyvių žmonių, kurie siekia prasmingai prisidėti prie geresnės ir laimingesnės Lietuvos kūrimo.“

„Norėčiau visiems mums palinkėti, kad Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai išliktų gražiu ir prasmingu paskatinimu tiems, kurių pastangos skatina visuomenės tobulėjimą. Visiems šiems žmonėms reiškiu nuoširdžią pagarbą ir padėką,“ – apdovanojimų jubiliejaus proga organizatorius ir nominantus sveikina J. E. Karsten Klepsvik.

Atviros Lietuvos fondo programų vadovė Marta Gadeikienė: „Svarbu pagerbti žmones, kurie nebijo būti nepatogūs“

Paklausta, kodėl pilietinės visuomenės stiprinimas Lietuvoje yra toks svarbus, Atviros Lietuvos fondo programų vadovė Marta Gadeikienė neslepia, jog pilietinė visuomenė Lietuvoje susiduria su rimtais iššūkiais.

„Kasmet atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas rodo, kad Lietuvos piliečių įsitraukimas į pilietines veiklas yra menkas. Pavyzdžiui, dalyvavimas vietos bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų veiklose, kreipimasis į valstybės institucijas viešo, kolektyvinio intereso gynimo klausimu, pilietinės ar politinės veiklos internetinėje erdvėje bei, apskritai, piliečių nusiteikimas veikti, jei visai visuomenei iškiltų rimta problema, smunka. Aktyvios visuomenės svarbą akcentuoja ne tik aukščiausi šalies pareigūnai, bet ir strateginių dokumentų analizė, kurioje pabrėžiama, jog žema Lietuvos pilietinės visuomenės branda ir nedidelis visuomenės aktyvumas kelia grėsmę demokratinei valstybės santvarkai. Stipri ir aktyviai reaguojanti pilietinė visuomenė yra itin svarbus saugiklis, ypač Europoje ryškėjančių autoritarinių tendencijų ir nacionalistinės retorikos kontekste,“ – pabrėžia M. Gadeikienė.

 Lietuvos pilietinės visuomenės branda ir nedidelis visuomenės aktyvumas kelia grėsmę demokratinei valstybės santvarkai

„Būtent dėl šių priežasčių Atviros Lietuvos fondas nuo pat jo įsteigimo 1990 metais, aktyviai plėtoja atviros visuomenės idėjas, investuoja į žmones, iniciatyvas ir nevyriausybines organizacijas, taip skatindamas brandžios pilietinės visuomenės formavimąsi. Ypatingą dėmesį skiriame regioninei savivaldai, kuri yra arčiausiai žmogaus ir kurioje, kaip matome, aktyvus piliečių įsitraukimas gali sutelkti bendruomenės narius siekti socialinių ir politinių pokyčių. Lietuvoje turime puikių pavyzdžių, kai, pavyzdžiui, Kupiškyje susitelkę piliečiai ir institucijos inicijuoja pokyčius savižudybių prevencijos srityje, Kėdainiuose susibūrusi bendruomenė inicijuoja kraštui svarbias viešąsias diskusijas ar Širvintose keli iniciatyvūs žmonės leidžia nepriklausomą piliečių laikraštį,“ – džiaugiasi M. Gadeikienė.

Ar tikrai Lietuvoje daugėja pozityvių iniciatyvų, kuriomis siekiama įtvirtinti pagarbą, žmogaus orumą ir lygias teises kiekvienam? Pašnekovės teigimu, taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. „Pozityvios iniciatyvos yra daug labiau matomos ir girdimos mano socialiniame burbule. Tačiau esu atsargi, nes šis burbulas dažnai reprodukuoja tai, ką galvojame ir kuo gyvename. Juolab, politiniame lygmenyje su nerimu stebiu iniciatyvas, formuojančias nepagrįstas ir stereotipines neigiamas nuostatas kito tikėjimo, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos žmonėms,“ – pastebi Atviros Lietuvos fondo atstovė.

Atviros Lietuvos fondo globojamą Atviros visuomenės piliečio apdovanojimą už 2017 metų nuopelnus pretenduoja gauti trys puikios iniciatyvos. Kaip atviros visuomenės pilietį apibūdintų Atviros Lietuvos fondo programų vadovė?

„Atviros visuomenės pilietį įsivaizduoju kaip žmogų (ar žmonių grupę), kuri(s) nepaisant galimų neigiamų pasekmių drąsiai gina demokratines vertybes tiek savo asmeninėje, tiek socialinėje ar visuomeninėje veikloje. Atviros visuomenės pilietis – tai žmogus, aktyviai besidomintis visuomeninėmis aktualijomis, reaguojantis į neteisybę. Tai individas, kuris savo pavyzdžiu skatina tai daryti ir kitus savo aplinkos žmones. Galiausiai, tai – žmogus, kuriam nėra svarbi kito žmogaus tapatybė, lytis, kultūrinis identitetas. Atviros visuomenės pilietis kitą priima kaip asmenybę, kuriai privalo būti užtikrinamos lygios teisės,“ – įsitikinusi M. Gadeikienė.

Pasiteiravus, kodėl Atviros Lietuvos fondui svarbu prisidėti prie Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimo bei iniciatyvų, kurios prisideda prie lygybės ir įvairovės skatinimo Lietuvoje matomumo didinimo, pašnekovė tikina, jog Atviros Lietuvos fondui, puoselėjančiam atviros visuomenės idėjas, svarbu pagerbti žmones, kurie nebijo būti „nepatogūs“, kelia aktualius, kartais ir skaudžius klausimus bei savo aktyvia veikla prisideda prie lygybės ir įvairovės idėjų sklaidos ir demokratijos pamatų tvirtėjimo Lietuvoje. „Tikimės, jog toks iniciatyvų viešinimas ir pagerbimas padrąsins ir kitus žmones Lietuvoje išdrįsti būti nepatogiais.“

Šios iniciatyvos prisideda prie to, kad gyventumėme laisvoje šalyje, kurioje gerbiamos visų piliečių teises ir kiekvienam užtikrinamos lygios galimybės

„Džiaugiuosi matydama, jog jubiliejinį penktąjį kartą organizuojami Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai virsta gražia tradicija, sulaukia vis didesnio atgarsio ir pripažinimo Lietuvoje. Tad organizatoriams linkiu tęsti puikų darbą pagerbiant prie lygybės ir įvairovės kūrimo Lietuvoje aktyviai prisidedančius žmones ir iniciatyvas. O apdovanotiesiems – energijos tęsti veiklą, nepaisant to, kaip kartkartėmis bebūtų sunku. Juk galų gale, visos šios iniciatyvos prisideda prie to, kad gyventumėme laisvoje šalyje, kurioje gerbiamos visų piliečių teises ir kiekvienam užtikrinamos lygios galimybės,“ – linkėjo Atviros Lietuvos fondo programų vadovė.Šis straipsnis yra Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų dalis. Apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, remia Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Norvegijos Karalystės ambasada.