📢 Atviros Lietuvos fondas kartu su beveik 600 organizacijų iš visos Europos kreipiasi į ES valstybių vadovus, ragindamas nemažinti „AgoraEU“ finansavimo ir užtikrinti bent Europos Komisijos siūlomą 8,58 mlrd. eurų biudžetą.

Dalinamės kreipimusi į Lietuvos Respublikos prezidentą Gitaną Nausėdą:

KVIEČIAME NEPRITARTI SIŪLYMUI ES ILGALAIKIAME BIUDŽETE 30 PROC. MAŽINTI „AGORAEU“ FINANSAVIMĄ 

Jūsų Ekscelencija, 

Kreipiamės į Jus, atstovaudamos Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijas, bei prašydamos Jūsų palaikymo siekiant užtikrinti stiprų ir ambicingą „AgoraEU“ programos finansavimą būsimajame Europos Sąjungos (ES) ilgalaikiame biudžete. Ypač didelį susirūpinimą kelia ES Taryboje svarstomi siūlymai mažinti šios programos finansavimą. 2026 m. spalio 10 d. ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pristatytame antrajame būsimojo ES daugiamečio biudžeto derybiniame dokumente programai „AgoraEU“ numatytą finansavimą siūloma sumažinti 30 proc. (apie 2,3 mlrd. eurų), palyginti su pirminiu Europos Komisijos (EK) pasiūlymu. 

„AgoraEU“ – tai EK pasiūlytas finansavimo instrumentas, skirtas pilietinei visuomenei stiprinti, kultūrai, nepriklausomai žiniasklaidai bei žurnalistikai remti. Pagal pirminį EK pasiūlymą „AgoraEU“ sudarytų tik apie 0,43 proc. viso būsimojo ilgalaikio ES biudžeto. Pažymėtina, toks numatytas finansavimas nepakankamas, atsižvelgiant į geopolitinius, demokratijos ir socialinius iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga. Todėl manome, kad ES Taryba turėtų svarstyti šios programos finansavimo didinimą, o ne mažinimą. 

Toks itin didelis ir neproporcingas finansavimo mažinimas taip pat prieštarauja pilietinės visuomenės ir išrinktų politikų raginimams stiprinti „AgoraEU“. Daugiau kaip 560 kultūros, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų iš visos Europos bendru laišku kvietė padidinti finansavimą šiai programai. Europos Parlamentas aiškiai išreiškė paramą didesniam finansavimui ir siūlė „AgoraEU“ biudžetą didinti 25 proc. 

Artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, „AgoraEU“ turėtų būti matoma kaip praktinis Europos demokratijos skydo (angl. Democracy Shield) įgyvendinimo instrumentas. Tad stiprus ir ambicingas „AgoraEU“ programos finansavimas būtų nuoseklus Lietuvos pozicijos tęsinys. „AgoraEU” leistų remti pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą, žurnalistiką, kultūros sektorių, medijų ir informacinį raštingumą bei pagrindinių teisių apsaugą – sritis, kurios yra būtinos demokratijų atsparumui dezinformacijai, užsienio informacinėms manipuliacijoms, pilietinės erdvės mažinimui ir kitoms hibridinėms grėsmėms atliepti. Lietuvos parama išlaikyti EK pasiūlytą „AgoraEU“ biudžetą būtų nuoseklus indėlis į Europos demokratijos skydo tikslus ir į Lietuvos siekį stiprinti ES demokratinį atsparumą. Šis instrumentas taip pat yra investicija į visos ES demokratinį atsparumą ir stabilumą, nes kultūra, nepriklausoma žiniasklaida, teisinė valstybė ir pagrindinių teisių apsauga yra bendros europinės viešosios gėrybės. Demokratijos silpnėjimas vienoje valstybėje narėje tiesiogiai veikia visos Sąjungos ateitį, jos stabilumą, patikimumą ir veikimą. 

Tad prašome Jūsų palaikymo, kad ES Taryboje būtų pritarta programos „AgoraEU“ stiprinimui, o ne silpninimui. 

Atviros Lietuvos fondas ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija tvirtai palaiko Lietuvos Respublikos atstovų pastangas užtikrinti stiprų ir ambicingą „AgoraEU“ programos finansavimą ir yra pasirengę aktyviai bendradarbiauti siekiant šio tikslo. 

Pagarbiai, 

Sandra Adomavičiūtė, Atviros Lietuvos fondo direktorė 

Vanesa Ražinskytė, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė  

The post ALF kreipėsi į valstybės vadovą: KVIEČIAME NEPRITARTI SIŪLYMUI ES ILGALAIKIAME BIUDŽETE 30 PROC. MAŽINTI „AGORAEU“ FINANSAVIMĄ  appeared first on ALF.

2026 m. spalio–gruodžio mėnesiais mūsų edukatorių komanda aplankys 10 atrinktų Lietuvos mokyklų.

Per Irenos Veisaitės gyvenimo istoriją filmas atveria sudėtingą XX amžiaus Lietuvos ir Europos praeitį – Holokaustą, nacių ir sovietų okupacijas, artimųjų netektis, moralinius pasirinkimus blogio akivaizdoje, gyvenimą totalitarinėje sistemoje ir vėlesnį nepriklausomos Lietuvos bei demokratinės visuomenės kūrimą.

Mokyklos kviečiamos pildyti atrankos anketą iki 2026 m. spalio 21 d. imtinai. Atrankos anketą rasite čia: https://forms.gle/TMnquDBASdYCcNEW8

Dalyvauti kviečiamos Lietuvos mokyklos, veikiančios už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų ribų.

APIE KĄ KALBĖSIME?

Kas nutinka istorinei atminčiai, kai nebelieka žmonių, galinčių paliudyti tai, ką išgyveno? Kas tuomet tampa atsakingas už jų istorijų išsaugojimą ir perdavimą? Kaip vieno žmogaus gyvenimo istorija gali padėti suprasti Holokaustą, okupacijas ir totalitarinių režimų poveikį žmogui?

Edukacijoje Irenos Veisaitės gyvenimas, jos pasirinkimai ir laikysena taps pagrindu kalbėtis apie istorinę atmintį, demokratiją, žmogaus teises, moralinį pasirinkimą ir pilietinę drąsą.

Ką šiandien reiškia nepasiduoti stereotipams ir neapykantai, išgirsti kitą, reaguoti į neteisybę ir nelikti nuošalyje?

Mokiniai bus kviečiami svarstyti, ką jiems šiandien reiškia demokratija, kokioje visuomenėje jie nori gyventi ir koks jų pačių vaidmuo ją kuriant bei saugant žmogaus orumą.

KAIP VYKS KINO EDUKACIJA?

Kino edukacijoje filmas tampa įkvėpimu mokytis ir tyrinėti visuomenei svarbias temas: kelti klausimus, analizuoti, diskutuoti ir geriau suprasti filmo pasakojimą, jo istorinį kontekstą bei ryšį su dabartimi.

Visa programa vyks mokykloje. Į atrinktą mokyklą atvyks mūsų edukatorių komanda ir ves programą nuo pasirengimo filmo peržiūrai iki baigiamosios refleksijos.

Kino edukacijai mokykla skiria 4–5 pamokas.

1. Įvadas ir pasirengimas filmo peržiūrai.
2. Giedrės Žickytės dokumentinio filmo „Irena“ peržiūra.
3. Filmo aptarimas ir edukacinės veiklos.

Atsižvelgiant į grupę, edukacinėse veiklose gali būti nagrinėjamos diskriminacijos ir stereotipų, propagandos, žydų gelbėjimo, moralinio pasirinkimo, istorinės atminties, meno ir kultūros reikšmės temos. Filme kalbama apie Holokaustą, persekiojimą, diskriminaciją ir traumines patirtis, todėl prieš diskusiją susitarsime dėl pagarbaus ir saugaus pokalbio principų.

Veiklos paremtos specialiai filmui „Irena“ parengta edukacine metodika, kurią parengė Vilniaus Karalienės Mortos mokyklos filosofijos ir pažinimo teorijos mokytojas, publicistas Donatas Puslys.

KAM SKIRTA?

Kino edukacija skirta 9–12 klasių mokiniams.

Užsiėmime gali dalyvauti ne daugiau kaip 50 asmenų – mokinių ir mokytojų.

Dalyvauti kviečiamos mokyklos, kurioms aktualus pilietinis ir demokratinis ugdymas, istorinė atmintis, žmogaus teisės, Holokausto edukacija, kritinis mąstymas ir mokymasis per kiną.

KĄ GAUS DALYVAUJANČIOS MOKYKLOS?

10 atrinktų Lietuvos mokyklų bus surengtos kino edukacijos, kurių metu mokiniai:

– nemokamai pamatys Giedrės Žickytės dokumentinį filmą „Irena“;
– dalyvaus filmo pagrindu parengtoje edukacinėje programoje – mūsų edukatoriai atvyks į atrinktas mokyklas;
– susipažins su Irenos Veisaitės gyvenimo istorija ir XX amžiaus Lietuvos istoriniu kontekstu;
– diskutuos apie istorinę atmintį, demokratiją, žmogaus teises ir asmeninę atsakomybę;
– mokysis kelti probleminius klausimus, argumentuoti savo poziciją ir išgirsti skirtingas perspektyvas;
– svarstys, ką demokratija reiškia šiandien ir kokį vaidmenį ją kuriant bei saugant gali atlikti jie patys.

KĄ ĮSIPAREIGOJA MOKYKLA?

Dalyvaujanti mokykla įsipareigoja sutartą dieną skirti 4–5 pamokas nepertraukiamai kino edukacijos programai ir sudaryti sąlygas mokiniams dalyvauti visoje programoje – nuo įvadinės veiklos ir filmo peržiūros iki edukacinių veiklų bei baigiamosios refleksijos.

Mokykla taip pat užtikrina tinkamą erdvę filmo peržiūrai ir edukacinėms veikloms, reikalingą techninę įrangą bei atsakingo mokyklos darbuotojo dalyvavimą organizuojant veiklą.

Tikslios kino edukacijų datos bus derinamos individualiai su kiekviena atrinkta mokykla. Edukacijos vyks 2026 m. spalio–gruodžio mėnesiais.

APIE FILMĄ IR IRENĄ VEISAITĘ

Irena Veisaitė (1928–2020) – literatūrologė, teatrologė, pedagogė, žmogaus teisių gynėja ir viena ryškiausių Lietuvos viešojo gyvenimo asmenybių.

Jos gyvenimo istorija neatsiejama nuo dramatiškiausių XX amžiaus Lietuvos ir Europos istorijos lūžių. Kaune žydų šeimoje gimusi Irena patyrė sovietinę ir nacistinę okupacijas, Holokausto metais neteko artimųjų, buvo kalinama Kauno gete, iš jo pabėgo ir slapstėsi. Ją priglaudė ir išgelbėjo Stefanija Ladigienė, kurią Irena vėliau vadino savo antrąja mama.

Irenos Veisaitės gyvenimas leidžia kalbėti ne tik apie istorinius įvykius, bet ir apie žmogaus pasirinkimus jų akivaizdoje – kaip išgyvenus smurtą ir netektis nepasiduoti neapykantai, kaip išlaikyti pagarbą kitam žmogui ir kaip prisiimti atsakomybę už visuomenę, kurioje gyveni.

Paklausta, apie ką jai pačiai yra šis filmas, režisierė Giedrė Žickytė įvardija žmogiškumą: „Apie tai, kaip išsaugoti tikėjimą žmogumi ir pasauliu net ir pačią tamsiausią valandą.“

Edukacijoje grįšime ir prie jos pavadinime užduoto klausimo – kas lieka, kai nebelieka istorijos liudininkų? Kartu svarstysime, kaip galime istorinę atmintį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.

KAIP DALYVAUTI?

Norinčias dalyvauti mokyklas kviečiame užpildyti atrankos anketą iki 2026 m. spalio 21 d. imtinai.

PILDYTI ATRANKOS ANKETĄ

https://forms.gle/TMnquDBASdYCcNEW8

Jeigu turite klausimų ar norite pasikonsultuoti, kviečiame kreiptis į Atviros Lietuvos fondo atstoves:

Ieva Padolskytė-Vijeikienė
ieva.padolskyte@olf.lt

Sandra Gaučiūtė
sandra.gauciute@olf.lt

Organizatorius: Atviros Lietuvos fondas
Partneriai: „Moonmakers“, „Kino pavasaris“

The post Skelbiama mokyklų atranka į kino edukaciją „Kas lieka, kai nebelieka liudininkų?“ appeared first on ALF.

Per artimiausius mėnesius dalyviai  gilins žinias apie demokratinę kultūrą ir žmogaus teises ir ieškos būdų, kaip šias temas prasmingai įtraukti į savo kasdienę veiklą. Jie kurs ir praktiškai išbandys metodus, padedančius skatinti dialogą, kritinį mąstymą, pagarbą įvairovei ir aktyvų dalyvavimą bendruomenėje.

Šiemet sulaukėme 41 paraiškos, o po atrankos pokalbių prie Demokratinės kultūros mokyklos prisijungia 35 organizacijos.

Šiaulių grupė – 11 organizacijų

• Joniškio rajono švietimo centras
• Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka
• Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centras
• Šiaulių r. švietimo pagalbos tarnyba
• VšĮ Socialinių inovacijų centras
• Šiaulių švietimo kompetencijų centras
• Viešoji įstaiga Šiaulių trečiojo amžiaus universitetas
• VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras
• Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka
• Grinkiškio bendruomenė
• Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius

Klaipėdos grupė – 10 organizacijų

• Klaipėdos rajono švietimo centras
• Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnyba
• Kretingos rajono švietimo centras
• Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras
• Psichosocialinės veiklos centras „Nauja pradžia“
• Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka
• Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka
• Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras
• Jono Lankučio viešoji biblioteka
• VšĮ Mindify

Telšių grupė – 13 organizacijų

• Telšių švietimo centras
• Rietavo savivaldybės jaunimo organizacija „Progresas“
• Mažeikių trečiojo amžiaus universitetas
• Telšių lopšelis-darželis „Nykštukas“
• Telšių miesto folkloro grupė SULA
• Mažeikių rajono Tirkšlių kultūros centras
• Mažeikių rajono Židikų kultūros centras
• Vokiečių kalbos ir kultūros draugų klubas
• Telšių Trečiojo amžiaus universitetas
• Viešoji įstaiga Plungės atviras jaunimo centras
• Šiaulių menų mokykla
• Socialinės integracijos centras
• Šiaulių „Aušros“ muziejus

Šioje mokymosi kelionėje dalyvius lydės patyrę neformaliojo ugdymo ekspertai Paulius Godvadas, Artūras Malinauskas, Indrė Maršantaitė-Kulikauskė ir Lina Januškevičiūtė. Džiaugiamės matydami tokią įvairią bendruomenę – nuo bibliotekų, švietimo centrų ir kultūros įstaigų iki jaunimo, bendruomeninių ir socialinių organizacijų.

Ko dalyviai mokysis Demokratinėje kultūros mokykloje?

Demokratinė kultūra – tai vertybių, nuostatų, gebėjimų ir žinių visuma, kuri padeda žmonėms gyventi kartu pagarbiai, atsakingai ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Ji prasideda ne nuo sudėtingų sąvokų, o nuo to, kaip kalbamės, kaip girdime kitą, kaip priimame skirtumus ir kaip sprendžiame nesutarimus. Todėl Demokratinės kultūros mokykloje daug dėmesio skirsime dialogui, žmogaus teisėms, kritiniam mąstymui, bendradarbiavimui ir aktyviam dalyvavimui.

Sveikiname atrinktas organizacijas ir dėkojame visiems, pateikusiems paraiškas. Iki pasimatymo pirmuosiuose susitikimuose!

Demokratinės kultūros mokyklos programą Švietimo mainų paramos fondo užsakymu sukūrė ir įgyvendina Atviros Lietuvos fondas. Programą finansuoja Europos Sąjunga.

Daugiau apie Demokratinės kultūros mokyklą:
https://olf.lt/demokratines-kulturos-mokykla-2/

The post Mokslus Demokratinės kultūros mokykloje pradės 58 dalyviai iš 34 organizacijų appeared first on ALF.

Programos „VERTA!“ tikslas – stiprinti regioninių nevyriausybinių organizacijų ir nacionaliniu lygmeniu advokaciją vykdančių NVO gebėjimus bei atsparumą, kad jos galėtų saugoti ir puoselėti Europos Sąjungos vertybes, įskaitant demokratiją ir žmogaus teises, didinti pilietinį dalyvavimą, prisidėti prie demokratiško valdymo ir stiprinti advokacijos gebėjimus visais lygmenimis.

Ekspertams įvertinus pateiktas paraiškas, finansavimas skiriamas 20 nevyriausybinių organizacijų. Įgyvendindamos projektus jos sieks skatinti ir saugoti ES vertybes, stiprinti pilietinį dalyvavimą bei sėkmingiau advokatauti už pokyčius priimant viešuosius sprendimus vietos ir nacionaliniu lygmenimis.

Projektai bus įgyvendinami nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. Atskirų projektų trukmė – 10–12 mėnesių.

Finansuojamų projektų sąrašas

Šiuo metu vyks paraiškų tikslinimo pagal ekspertų pastabas procesas ir finansavimo sutarčių derinimas.

Rezervinis projektų sąrašas

Jei su kuria nors organizacija iš finansuojamų projektų sąrašo nebus sudaryta finansavimo sutartis, ją sudaryti bus kviečiamos rezerviniame sąraše esančios organizacijos eilės tvarka.

The post Skelbiami programos „VERTA!“ vidinio kvietimo finansuojamų ir rezervinių projektų sąrašai appeared first on ALF.

Organizacijų apklausa Lietuvoje vykdyta nuo 2025 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais. Tyrimo imtis sudaryta taikant stratifikuotą atsitiktinę atranką ir apėmė 689 organizacijas: 153 verslo asociacijas, 150 privačių įmonių, 154 profesines asociacijas, 154 viešojo intereso ir įvairioms visuomeninėms priežastims atstovaujančias organizacijas bei 78 profesines sąjungas. Gauti 112 ne mažiau kaip 70 proc. užpildytų klausimynų, o atsako rodiklis siekė 16,3 proc. Daugiausia atsakiusiųjų buvo viešojo intereso organizacijos ir profesinės asociacijos. Tyrėjai pabrėžia, kad rezultatai nėra reprezentatyvūs visam Lietuvos pilietinės visuomenės organizacijų laukui, tačiau suteikia pirmųjų tokio pobūdžio įžvalgų apie jų patirtį krizių ir didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis.

Tyrimas rodo, kad Lietuvos organizacijos veikia tikroje polikrizėje: net 96 proc. respondentų paveikė bent viena pastarojo laikotarpio krizė, o 60 proc. – dvi ar daugiau. Daugiausia organizacijų susidūrė su geopolitinių pokyčių ir grėsmių nacionaliniam saugumui poveikiu, politiniu nestabilumu bei iššūkiais demokratinėms institucijoms ir ekonomikos krize. Nors geopolitiniai ir politiniai sukrėtimai palietė daugiausia respondentų, stipriausią poveikį patyrusios organizacijos siejo su ekonomikos ir energetikos krizėmis. Palyginti su Vakarų ir Šiaurės Europos bei Europos Sąjungos lygmens organizacijomis, Lietuvos organizacijos nurodė kur kas dažniau patiriančios bent vienos didelės krizės poveikį – atitinkamai 96 ir 70 proc.

Reaguodamos į krizes, maždaug du trečdaliai paveiktų organizacijų ėmėsi su jomis susijusios advokacijos. Dažniausiai jos tiesiogiai kreipėsi į sprendimų priėmėjus – juos nurodė 69–90 proc. advokaciją vykdžiusių organizacijų. Tačiau toks „vidinis“ veikimo būdas ne visuomet davė norimų rezultatų: daugeliu krizių atvejų apie 40–50 proc. organizacijų nemanė, kad valdžios institucijos su jomis konsultavosi ar bendradarbiavo, o savo advokacijos sėkmę jos vidutiniškai vertino tik 3,6–4,8 balo iš 10. Išimtimi tapo geopolitikos ir nacionalinio saugumo klausimai, dėl kurių organizacijos jautėsi į sprendimų priėmimą įtraukiamos aktyviau.

Nepaisant spaudimo, organizacijos per pastaruosius dvejus metus išliko gana stabilios: darbuotojų skaičius iš esmės nesumažėjo, o narių ir rėmėjų bazė net šiek tiek augo. Vis dėlto didžiausiu iššūkiu išlieka finansavimas, o krizėms įveikti organizacijos daugiausia remiasi savo nariais ir rėmėjais. Jos dažniau investuoja į advokaciją ir ryšių kūrimą nei į ilgalaikį planavimą ar naujų sprendimų išbandymą. Bene ryškiausias tyrimo signalas – itin didelis nerimas dėl ateities: organizacijų vadovų susirūpinimas savo organizacijos išlikimu vidutiniškai siekia 8,1 balo iš 10, o 42 proc. respondentų pasirinko aukščiausią galimą įvertinimą. Ataskaitos autoriai todėl ragina stiprinti nuoseklias konsultacijas su pilietine visuomene, kurti nuolatinius bendradarbiavimo mechanizmus ir užtikrinti labiau prognozuojamą, ilgalaikį organizacijų finansavimą.

Daugiau informacijos rasite tyrime. 

The post Pilietinės visuomenės atsparumas: kaip Lietuvos organizacijos prisitaiko prie krizių? appeared first on ALF.

The post Kviečiame kandidatuoti – Krasnagrūdoje vyks vasaros akademija „Kito skaitymai“ appeared first on ALF.

Ukrainos menininkas ir karys Volodymyr Bezrukyj kuria ant autentiškų karo artefaktų, paversdamas juos jautriais atminties, pasipriešinimo ir vilties ženklais.

Jo darbai bus eksponuojami Vilniaus Rotušėje nuo gegužės 23 dienos iki birželio 1 dienos, o nuo birželio 8 dienos – Vilniaus geležinkelio stotyje.

Volodymyr kūryboje drobe tampa sunaikintų namų durys, langinės, seni lentgaliai iš nuniokotų Ukrainos miestų, tokių kaip Bachmutas. Tai daiktai, kurie matė netektį, bet menininko rankose prabyla apie žmogaus stiprybę, laisvės kainą ir gyvenimą, kuris nepasiduoda.

Gegužės 23 dieną parodą pristatymas vyks „Vyshyvanka Choir 2026“ metu, kai šimtai žmonių susirinks dainuoti, būti kartu ir prisiminti Ukrainos paveldą.

Šią dieną tradiciniai ukrainietiški raštai, dainos ir bendrystė taps gyvu priminimu, kad kultūra yra ne tik atmintis, bet ir pasipriešinimo forma. Todėl „Barkodas ant laiko durų“ natūraliai įsilieja į Vyshyvankos dienos prasmę: ji kalba apie tautos stiprybę, istoriją ir laisvę, kurią šiandien gina ne tik kariai, bet ir kultūra, atmintis bei solidarumas.

Paroda jau aplankė Ukrainos miestus: Zaporižią, Poltavą, Kyjivą, Umanę, Odesą, Kropyvnyckį ir Dniprą, o dabar atkeliavo į Vilnių.

Vilnių ši paroda pasiekė Atviros Lietuvos fondo ir Lietuvos ambasados Ukrainoje iniciatyva. Parodos partneriai Vilniaus Rotušė bei LTG Infra.

• Gegužės 23 dieną, 14.30 val., vyks susitikimas su menininku – ekskursija po parodą Vilniaus Rotušėje.
• Gegužės 23 d., 15.30 val. Vilniaus Rotušės aikštėje, vyks oficialus parodos pristatymas.

Kviečiame ateiti, išgirsti Ukrainos žmonių liudijimą, pajusti Vyshyvankos dienos bendrystę ir tapti prasmingo Lietuvos bei Ukrainos solidarumo momento dalimi.

Parodą bus galima aplankyti

Nuo gegužės 19 d. iki gegužės 31 d.
Vilniaus rotušėje

Nuo birželio 8 d. iki liepos 8 d.
Vilniaus geležinkelio stotyje

Nuotraukos (autorė Viktorija Chorna)

The post Ukrainos karo veterano ir menininko darbuose vietoj drobės – sugriautų namų durys appeared first on ALF.

ATSISIŲSTI SKAIDRES

The post Europa klasėje: interaktyvūs resursai mokytojams appeared first on ALF.

Ekspertėms(-ams) įvertinus pateiktas paraiškas finansavimas skiriamas: 

• dvylikai nevyriausybinių organizacijų, kurios kartu su partnerėmis projektuose vykdys advokaciją lygiateisiškumo ir (ar) bet kurių ES vertybių užtikrinimo klausimais (III kvietimas) 

• trims nevyriausybinėms organizacijoms, kurios kartu su partnerėmis iš Latvijos ir Lenkijos, vykdys jungtinus advokacijos migracijos klausimais projektus (IV kvietimas)
  

Projektai bus įgyvendinami 2026 m. birželio 1 d. – 2027 m. gegužės 31 d.

Projektų trukmė – 10–12 mėnesių.

Jei su kuria nors organizacija iš finansuojamų projektų sąrašo nebus sudaryta finansavimo sutartis, sudaryti ją bus kviečiamos rezerviniame sąraše esančios organizacijos eilės tvarka.

Programą finansuoja Europos Sąjunga. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

The post Skelbiami programos „VERTA!“ (II etapas, 2025-2027 m.) finansuojamų projektų rezultatai appeared first on ALF.

Tokia iniciatyva pabrėžia tiriamosios žurnalistikos svarbą demokratinėje visuomenėje – ji padeda atskleisti visuomenei svarbią, tačiau ne visada viešai prieinamą informaciją, užtikrina valdžios ir verslo institucijų atskaitomybę bei stiprina visuomenės pasitikėjimą valstybe. „Pamatai“ premija buvo sukurta būtent šiam vaidmeniui stiprinti.

Visgi, pasak iniciatyvos bendraįkūrėjo, „Vinted“ vadovo Thomo Plantengos, kartu tai vienas sudėtingiausių, daugiausiai laiko ir resursų reikalaujančių žurnalistikos žanrų, todėl šia premija siekiama, kad jo svarba būtų įvertinta ir materialiai.

„Stipriai demokratijai būtina drąsi ir nepriklausoma žurnalistika. Įsteigdami nuolatinę tiriamosios žurnalistikos premiją Lietuvoje, siekiame prisidėti prie atskaitomybės ir didesnio skaidrumo kultūros skatinimo, o ilgainiui – ir prie stipresnių šalies institucijų. Tikiuosi, kad šis fondas sukurs ilgalaikį poveikį užtikrindamas, kad žurnalistai, ginantys viešąjį interesą, būtų pripažinti, palaikomi ir vertinami“, – sako T. L. Plantenga.

Premija, paremta ilgalaikiu fondu ir misija

„Pamatai“ sukurta kaip nuolatinė institucija, o ne vienkartinė iniciatyva. Premija finansuojama iš specialiai tam sukurto neliečiamojo kapitalo Lietuvos tiriamosios žurnalistikos paramos ir labdaros fondo, siekiančio 3 mln. eurų. Lėšas skyrė iniciatyvos sumanytojai ir rėmėjai, tarp jų verslininkai Justinas Baranovskis, Mantas Mikuckas, Tadas Burgaila, Rokas Medonis, Arnas Stuopelis, Tomas ir Andrius Šlimai, „Tesonet Foundation“, „Contrarian Ventures“ ir kiti.

Premija kasmet bus finansuojama iš neliečiamojo kapitalo fondo investicinės grąžos. Fondą valdo „Swedbank“, o auditą atlieka įmonė „PwC“, taip užtikrinant skaidrų ir profesionalų lėšų valdymą. Fondą planuojama auginti iki 6 mln. eurų, kviečiant prisidėti ir visuomenę.

„Norime, kad „Pamatai“ augtų ne tik kaip fondas, bet ir kaip bendras visuomenės įsipareigojimas stipriai, nepriklausomai žurnalistikai. Todėl kviečiame prisidėti visus, kurie tiki, kad skaidrumas, atskaitomybė ir viešasis interesas yra valstybės pagrindai, kurie turi būti nuolat saugomi ir skatinami. Kiekviena auka, nepriklausomai nuo jos dydžio, bus svarbi, nes ji reikš ne tik finansinį indėlį, bet ir aiškų palaikymo ženklą tiriamajai žurnalistikai Lietuvoje“, – sako Th. Plantenga.

Atrankos komiteto narys, buvęs „The Economist“ vyr. redaktorius, Edward Lucas teigia, kad premija „Pamatai“ svarbi ne tik patiems žurnalistams, bet ir visai visuomenei.

„Demokratija tinkamai veikia tik tada, kai rinkėjai yra gerai informuoti, o sprendimų priėmėjai – atskaitingi. Kai žurnalistai turi laisvę, įgūdžius ir paskatas ieškoti atsakymų į klausimus „ką?“, „kas?“ ir „kaip?“ mūsų viešajame gyvenime, jie ne tik atskleidžia konkrečius piktnaudžiavimo atvejus, bet ir ugdo pasitikėjimą visa sistema, kuri užtikrina mūsų saugumą ir laisvę“, – sako E. Lucas.

Kitas „Pamatai“ atrankos komiteto narys Bastian Obermayer, Pulitzerio premijos laimėtojas išgarsėjęs dėl „Panama Papers“ tyrimo, akcentuoja premijos vaidmenį stiprinant žurnalistų bendruomenę.

„Didžiausios tiesos išaiškėja, kai žurnalistai dirba kartu – todėl ši premija Lietuvoje yra svarbi ne tik įvertinimui, bet ir visos bendruomenės stiprinimui. Ji siunčia aiškią žinią, kad sudėtingi, daug laiko ir bendrų pastangų reikalaujantys tyrimai yra būtini visuomenei ir verti rimto palaikymo“, – teigia B. Obermayer.

Nepriklausomas ir tarptautinis vertinimas

Atrankos proceso administravimą ir įgyvendinimą užtikrina Atviros Lietuvos fondas – ilgametę patirtį demokratijos, skaidrumo ir pilietinės visuomenės stiprinimo srityse turinti organizacija. Bendradarbiaudamas su steigėjais, fondas buvo atsakingas už premijos koncepcijos, struktūros ir vertinimo sistemos sukūrimą, ypatingą dėmesį skirdamas nepriklausomumo ir skaidrumo principams.

Siekiant užtikrinti nepriklausomą, skaidrų ir profesionalų vertinimą, geriausio tyrimo atrankos procesas grindžiamas aiškiais kriterijais, nešališkumo reikalavimais ir atsakomybių atskyrimu.

Kiekvieną pateiktą darbą pirmiausia vertina du nepriklausomi ekspertai. Jei jų vertinimai reikšmingai išsiskiria, skiriamas papildomas nepriklausomas ekspertas. Galutinį sprendimą, remdamasis ekspertų vertinimu, priima 9 narių Atrankos komitetas, sudarytas iš Lietuvos ir tarptautinių profesionalų. Procese dalyvauja ekspertai ir komiteto nariai iš 6 skirtingų valstybių.

Vertinant žurnalistinius tyrimus bus atsižvelgiama į jų atitiktį premijos tikslui, profesinę ir metodologinę kokybę bei jų reikšmę viešajam interesui ir poveikį visuomenei.

Paraiškas gali teikti Lietuvos žurnalistai

Kartu su premijos „Pamatai“ įsteigimu kviečiama teikti tiriamosios žurnalistikos darbus, kurie per 2025 m. nagrinėjo Lietuvai reikšmingas viešojo intereso ir demokratinės atskaitomybės temas.

Paraiškas gali teikti tiek tyrimų autoriai, tiek juos nominuoti gali kiti asmenys. Taip siekiama užtikrinti, kad būtų pastebėti ne tik plačiai nuskambėję, bet ir mažiau matomi, tačiau didelę vertę turintys darbai.

Premijai gali būti teikiami įvairiose medijose publikuoti darbai – spaudoje, internetinėje žiniasklaidoje, radijuje ar televizijoje. Paraiškas galima teikti iki gegužės 6 dienos. Laimėtojas bus paskelbtas birželio 8 dieną.

Prie iniciatyvos įgyvendinimo prisideda skirtingi partneriai: fondą įsteigė advokatų kontora „Walless“, pavadinimą ir vizualinį identitetą sukūrė brendingo studija „Godspeed“, komunikacija rūpinasi integruotos komunikacijos agentūra „co:agency“, internetinės svetainės sprendimą įgyvendino „achoo studio“, auditą atlieka įmonė „PwC“. Visi partneriai prie iniciatyvos prisideda neatlygintinai.

Daugiau informacijos apie iniciatyvą: www.pamatai.org

The post Įsteigta Lietuvos tiriamosios žurnalistikos premija „Pamatai“ appeared first on ALF.

2026 m. pavasarį Ukreate Hub pradeda įgyvendinti kelis projektus, skirtus stiprinti ukrainiečių moterų socialinį, profesinį ir pilietinį dalyvavimą. Be naujų iniciatyvų, Ukreate Hub komanda taip pat prisideda prie projekto, skirto Ukrainos kariuomenės veteranų ir kitų karo aukų resocializacijai ir reintegracijai Zaporižios regione, Ukrainoje, įgyvendinimo.

Pagrindinės atsakomybės

• Prisiimti visą atsakomybę už projektą(-us) ir valdyti visą projekto ciklą: planavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir ataskaitų rengimą;
• Koordinuoti projekto komandos, partnerių, ekspertų ir rangovų darbą;
• Valdyti terminus, užtikrinti laiku pasiekiamus projekto rodiklius (KPI), stebėti pažangą ir užtikrinti planuotų rezultatų pasiekimą;
• Stebėti biudžetą ir išlaidas;
• Užtikrinti aiškią ir reguliarią komunikaciją tarp visų projekto partnerių;
• Būti pagrindiniu kontaktiniu asmeniu donorui, palaikyti reguliarią komunikaciją apie projekto pažangą;
• Užtikrinti atitiktį donoro reikalavimams dokumentacijos srityje, rengti reikiamas projekto ataskaitas ir kitus dokumentus;
• Atstovauti projektui išorės suinteresuotųjų šalių susitikimuose, konferencijose ir seminaruose.

Kitos atsakomybės gali būti aptartos atsižvelgiant į kandidato(-ės) kvalifikaciją ir Ukreate Hub įgyvendinamų projektų poreikius.

Reikalavimai

• Aukštasis universitetinis išsilavinimas;
• Ne mažiau kaip 3 metų projektų valdymo ir įgyvendinimo patirtis;
• Gebėjimas vienu metu valdyti kelis projektus, nustatyti prioritetus ir laikytis terminų;
• Struktūruotas, kruopštus ir į rezultatus orientuotas darbo stilius;
• Gebėjimas savarankiškai dirbti savo atsakomybių ribose;
• Puikios lietuvių ir anglų kalbos žinios (raštu ir žodžiu) – būtina;
• Ukrainiečių kalbos mokėjimas (raštu ir žodžiu) – privalumas;
• Kultūrinis jautrumas, diplomatiškumas ir gebėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje.

Mes siūlome

• Darbą pilnu etatu;
• Patogią darbo vietą mūsų centre įsikūrusiame ofise Vilniuje;
• Galimybę dirbti nuotoliniu būdu;
• Darbą komandoje, kuri aktyviai prisideda prie ukrainiečių gyvenimo gerinimo Lietuvoje ir Ukrainoje;
• Dinamišką tarptautinę aplinką ir galimybę dalyvauti prasminguose socialiniuose projektuose;
• Atlyginimą: 2 000–2 600 EUR bruto (prieš mokesčius), priklausomai nuo patirties ir pokalbio rezultatų;
• Planuojamą darbo pradžią – iki 2026 m. kovo 16 d.

Apie Ukreate Hub

Ukreate Hub – Vilniuje veikianti iniciatyva, skirta remti ukrainiečius, kurie buvo priversti persikelti į Lietuvą. Mes suteikiame žinias, įgūdžius, ryšius ir kitas priemones, padedančias atskleisti jų potencialą kuriant suverenią ir demokratinę Ukrainą ateityje.

Ukreate Hub įgyvendina švietimo, socialines ir lyderystės programas bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis.

Kaip kandidatuoti

Prašome siųsti savo gyvenimo aprašymą (CV) ir motyvacinį laišką anglų kalba adresu:
info@ukreatehub.eu (cc: eugenija.kovaliova@olf.lt, oleksandra@ukreatehub.eu)

Laiško temos eilutėje nurodykite: „Project Manager position, [Vardas Pavardė]“

Su atrinktais kandidatais susisieksime dėl pokalbio.

Pateikimo terminas: 2026 m. kovo 6 d.

The post Ukreate Hub ieško Projektų vadovo(-ės) – kandidatuokite iki kovo 6 d. appeared first on ALF.

„Ši Atviros Lietuvos fondo iniciatyva gimė iš siekio išsaugoti ir tęsti profesorės Irenos Veisaitės – fondo iniciatorės ir vienos iš steigėjų – palikimą. Ji ypatingą dėmesį skyrė atviros visuomenės kūrimui ir laisvos Lietuvos stiprinimui per knygas, švietimą, kultūrą ir mokslą. Kasmet skaityti paskaitą bus kviečiami išskirtiniai pasaulio mąstytojai, atliepiantys jos puoselėtas vertybes ir kviečiantys diskusijai apie liberalią demokratiją bei atviros visuomenės idėjas“, – sakė Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė.

Pirmojoje, inauguracinėje paskaitoje, susirinkusiuosius sveikins Kanados ambasadorė Lietuvoje Janet Sautner, Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. Po prof. M. Ignatieff paskaitos „Laisvės išbandymas: koks liberalus idealas reikalingas XXI amžiui“ (en. „Embattled Freedom: Reinventing the Liberal Ideal for the 21st Century” ) vyks I. Veisaitės anūko Michael Slavinsky moderuojama diskusija.

Atminimo paskaitų ciklo vizualinį identitetą taip pat sukūrė Irenos Veisaitės anūkas Daniel Slavinsky. Planuojama tokias paskaitas organizuoti kiekvienais metais, sausio 9 d., simboliškai paminint I. Veisaitės gimimo datą.

Irena Veisaitė buvo viena ryškiausių moderniosios Lietuvos intelektualių. Akademinę veiklą ji derino su pilietine atsakomybe ir taip prisidėjo formuojant moralinį pagrindą, kuriuo rėmėsi Lietuvos demokratinė transformacija. Kolegos ir bičiuliai ją dažnai vadino spiritus movens – varomąja jėga, XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir vėliau kūrusia atvirą visuomenę Lietuvoje.

I. Veisaitė buvo išskirtinės tolerancijos žmogus, nuolat skatinusi dialogą ir tarpusavio supratimą. Ji tikėjo nuosekliu darbu ir kantrybe, pabrėžė atleidimo svarbą, pasisakė už santarvę ir galimybę atkurti tai, kas buvo sugriauta. Anot jos, tik tas žmogus, kuris geba įveikti Holokausto ir sovietinių represijų traumas bei jas vertinti nuoširdžiai ir objektyviai, gali būti iš tiesų laisvas. I. Veisaitė aktyviai veikė ne tik Lietuvoje – jos indėlis buvo pripažintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Šiemet sausio 16 d. 15 val. inauguracinė prof. M. Ignatieff paskaita vyks Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Aula Parva, Universiteto g. 3). Paskaitą organizuoja Atviros Lietuvos fondas drauge su Vilniaus universitetu, Kanados ambasada Lietuvoje ir Irenos Veisaitės šeima bei bendražygiais.

Apie pranešėją

Michael Ignatieff – istorikas, eseistas ir viešasis intelektualas – jau kelis dešimtmečius nagrinėjantis, kaip žmonės neramiais laikais ieško orumo ir padorumo. 2016–2021 m. jis buvo Vidurio Europos universiteto (CEU) vadovas ir rektorius bei vadovavo jam, vykstant lemtingai kovai dėl akademinės laisvės, kai Vengrijos vyriausybė siekė apriboti universiteto nepriklausomybę. Jo lyderystė pavertė CEU pasauliniu pilietinės drąsos ir tiesos gynimo simboliu. Šiomis vertybėmis grįsta tiek Atviros visuomenės fondų veikla, tiek ir I. Veisaitės humaniškos ir atviros Lietuvos vizija.

M. Ignatieff taip pat buvo Kanados Liberalų partijos lyderis ir parlamento narys, dėstė Harvardo, Kembridžo, Toronto universitetuose ir CEU Vienoje. Kaip ir I. Veisaitė, kuri net sovietinės cenzūros sąlygomis įkvėpė ištisas Lietuvos studentų kartas, jis mokymą laiko moraline vertybe – tai būdas pažadinti kritinį mąstymą ir pilietinę atsakomybę. Abiem auditorija visada buvo tylios rezistencijos ir vilties erdvė.

Už demokratijos ir žmogaus teisių gynimą M. Ignatieffas apdovanotas „Dan David“ premija. Jis ir šiandien aktyviai rašo bei kalba apie tai, kaip liberaliosioms visuomenėms atsilaikyti prieš augantį politinį ir kultūrinį autoritarizmą. Vilniuje vyksiančioje paskaitoje jis nagrinės, kaip naujos autoritarizmo bangos Europoje ir Šiaurės Amerikoje kvestionuoja moralinius demokratijos pamatus – keičia tiesos sampratą, kultūrą ir pilietinį pasitikėjimą – ir kokias dorybes piliečiai bei institucijos turi iš naujo atrasti, kad visuomenės išliktų atviros ir humaniškos.

The post Irenos Veisaitės indėlį į demokratiją ir atvirą visuomenę įprasmins atminimo paskaitų ciklas appeared first on ALF.