Kiek kainuoja Tavo malonumas? Aka Puikus naujas pasaulis

Gyvename pertekliaus, beprecedentės hiperstimuliacijos, greito pasitenkinimo amžiuje. Apie to pasekmes nemažai kalba šiandieninis neuromokslas. Pavyzdžiui, savo knygoje „Dopamine Nation“[1] psichiatrė dr. Anna Lembke aiškina, kad šiuolaikinė visuomenė paskatino mus priverstinai per daug užsiimti malonia veikla ir, kad toks perteklius gali sukelti priklausomybę ir kitas neigiamas pasekmes. Autorė aiškina, kad augantis dėmesys greitam pasitenkinimui ir malonumo siekiančiam elgesiui, kuris veda prie piktnaudžiavimo yra plačiai paplitęs ir ilgalaikėje perspektyvoje kenkia mūsų ilgalaikei gerovei ir tikrajai laimei. Technologijos – ypač išmanieji telefonai – mums tapo šiuolaikine poodine adata, teikiančia skaitmeninį dopaminą 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Ką jau kalbėti apie „laidinę kartą“, kuri auga kitaip nežinodama?

Tokios jausenos kaip nuolatinis patvirtinimo ieškojimas ar baimė kažką praleisti yra tik ledkalnio viršūnė. Šiandien gausu tyrimų, kurie rodo, kad skaitmeniniai įrenginiai (laikas prie ekranų) gali trukdyti viskam – nuo miego, atminties gebos iki kūrybos[2]. Socialinė medija nulaužia mūsų smegenų atlygio sistemą taip, kad mūsų smegenų malonumo centrai mažiau reaguoja į kitus malonius potyrius, tokius kaip valgymas, knygos skaitymas, prisilietimas. Technologijų naudojimas ne tik atima mūsų dėmesį, bet ir trukdo būti dėmesingiems[3], o interneto vartojimas keičia pačią smegenų funkciją silpnėjant smegenų nervinei grandinei, kontroliuojnčiai žmogiškąjį kontaktą, t.y. mūsų socialinė sąveika gali tapti nepatogi.[4] Ar nešokiruoja neuromokslininko Dr. Gary Small minimi[5] Stanfordo universiteto atlikto tyrimo rezultatai – kiekvienai valandai, kurią žmogus praleidžia prie kompiuterio, asmeninis bendravimas su kitais sumažėja 30 min.? Ir mes žinome, kad kažko nenaudojimas sukelia atrofiją. Į ką atkreipė dėmesį pats prof. T. Snyder – technologijų naudojimas taip pat daro mus labiau nuspėjamus, tačiau šio argumento išplėtojimą palieku pačiam autoriui būsimoje jo knygoje.

Taigi, neuromokslas kalba apie neigiamas skaitmeninių technologijų vartojimo pasekmes mūsų fizinei, protinei ir psichologinei sveikatai[6]. Nereikia ilgai žvalgytis, kad įžvelgtum paraleles tarp „soma“[7] vaidmens Aldous Huxley distopijoje „Puikus naujas pasaulis“ ir socialinės medijos vaidmens mūsų šiuolaikinėje visuomenėje, turint omeny ir tai, kad šiandien soma yra tapęs pabėgimo ir nesugebėjimo susidurti su tikru pasauliu simboliu. Tiesą sakant, klausant prof. Snyder seminarų metu, man iškilo ir baisesni vaizdiniai iš islamo eschatologijos, kur kalbama apie Antikristo, kuris vers žmones žiūrėti į jo vieną akį, atėjimo. Tačiau, ar mes suprantame, ką tai gali reikšti mažiau akivaizdžiam ir galbūt daugiau metafiziniam lygmenyje, kad pasauliniu lygmeniu vidutinis žmogus praleidžia beveik septynias valandas per dieną priešais ekraną[8]? Eikime prie esmės.

1971 m. Pirmasis pavartojęs terminą „dėmesio ekonomika“ Nobelio premijos laureatas Herbert A. Simon rašė apie dėmesio trūkumą informacinės gausos visuomenėje: „Informacijos turtingame pasaulyje, informacijos gausa reiškia kažko kito trūkumą: trūksta to, ką informacija suvartoja. Tai, ką sunaudoja informacija, yra gana akivaizdu: ji sunaudoja dėmesį. Taigi informacijos gausa sukuria dėmesio skurdą“[9]. Įdomu ir tai, kad panašiu metu buvo pradėtas vartoti terminas „kokybiškas laikas“ (angl. Quality time), kuris susijęs su neišskaidyto, totalaus dėmesio skyrimu esant kontakte su kitu – penas apmąstymams?

Metafizinio laiko svarba bukumo prevencijai

Kodėl tai svarbu kalbant apie laisvę? O gi todėl, kad mes nebevaldome savo dėmesio (kaip sakė vienas mano meditacijos mokytojų – kur dėmesys, ten ir energija, kur energija – ten ir rezultatas) ir dėl to prarandame metafizinį laiką, kuris yra būtinas. Esmė, kad mums reikia ir nuobodulio (neuromokslas teigia, kad tai ta erdvė, kurioje „įvyksta“ kūrybiškumas ir įsivaizdavimas), ir leisti savo mintims tiesiog klaidžioti, ir tylaus, kontempliatyvaus solo laiko. To laiko, kurį reflektuodamas laužė galvą ir širdį šv. Augustinas Išpažinimų XI knygoje. To laiko, apie kurį, mano supratimu, mąstydamas filosofas Gilles Deleuze rašė, kad „kvailumas nėra aklas ar nebylus. Problema nebėra priversti žmones išreikšti save, o sukurti mažas vienatvės ir tylos spragas, kuriose jie galų gale ras ką pasakyti“[10]. Čia leisiu sau perteikti ir, mano galva, labai svarbią prof. Snyder išsakytą mintį, kad mes nustojome klausti klausimo „kodėl“ ir perėjome prie „kaip“. Iš esmės tai kiek primena Adorno ir Horkheimer aprašytą instrumentinį racionalumą. Ar nepastebite savo aplinkoje įsibujojusios „Computer says NO“[11] logikos, kai pamirštama kokiu tikslu apskritai kažkas yra daroma? Lygiai kaip pamirštame kodėl naudojame technologijas – juk jos tik priemonės tikslui pasiekti. Bet ar tikslas yra „scroll, like, dislike & the like“? O būtent klausimas „kodėl“ juk ir daro mus žmonėmis?

Ką dar mums tai sako apie laisvę? Kad galvojimas apie laisvę yra sunkus, nes turime išeiti iš to užburto malonumo siekio rato. Galima ginčytis, kad laisvė yra „išgyvenama“, tačiau prieš veiksmą (sąmoningai ar pasąmoningai) dažnai eina mintis. Nebent mokame įsiklausyti į savo kūną, kuris irgi mūsų epochoje yra ganėtinai apleistas. Tam tikrame lygmenyje lengviau yra patapti „sofos bulve“ įsijungus Netflix ar „dar biški pascrollinti Insta“ nei dūmoti „kas ta laisvė yra?“. Jei pozityvi laisvė (kaip ją postulavo Isaiah Berlin) yra apie savęs įvaldymą / meistriškumą (angl. Self-mastery) ir pasirinkimus, kurie atitinka mano interesus, ar tai nereikalauja savęs pažinimo? O ar savęs pažinimui nereikalingas metafizinis laikas? Na, o jei laisvė yra kažkur už mūsų proto ar sąmonės ribų – kažkokia transcendentinė būsena, kad patekti į šią būseną irgi reikalinga tyla, dėmesio nukreipimas, metafizinis laikas (nebent tau pasisekė ir tai įvyko spontaniškai). Be šių dalykų XXI a. Išties taps dar bukesnis, nors ir taip tam bukumui bujoti jau turime visas puikias sąlygas. Kaip pasakė Kenas Barbės filme: „Nekenčiu, kai žmonės mąsto. Pasidaro taip nuobodu“.

Tyla…laisvė ir vaizduotė?

Jei pirmą dieną Krasnagrūdoje, sąsajoje su laisve, kalbėjome apie „protinių šuolių“ (angl. Mental leaps) atlikimą, tai paskutinę vienas iš dalyvių mums priminė apie vaizduotės svarbą. Abu šie aspektai grąžino mane už Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050” rengimo kulisų (buvau rengimo komandos narė), nes būtent strategijos rengimo procesas man iliustruoja laisvės ir vaizduotės sąsajos kompleksiškumą. Proceso metu, į kurį buvo įtraukta daug suinteresutų šalių, buvo taikyta ateities įžvalgų (angl. Foresight) metodika, kuri, paprastai tariant, apėmė žmonių raginimą pagalvoti apie tolimas ateitis – tolimesnes, nei įprasti politiniai rinkiminiai ciklai (šiuo atveju, kone 30 metų į priekį). Galbūt tai nenustebins, bet žmonėms buvo labai sunku įsivaizduoti ateitį, skirtingą nuo šiandienos. Tai, kas ateities įžvalgų metodikoje vadinama „dabarties inkaravimu“ (angl. Present anchoring). Ir taip pat, kalbėti apie ateitį, neaptarus praeities. Kažkurio etapo metu vienas iš Valstybės pažangos tarybos narių atvirai pasakė, kad vis dar susiduriame su trauma (buvusi sovietų okupacija), kurią reikia išgyven[din?]ti.

Šiandien matau išradingumą vienos iš savo kolegių, kuri kaip rytinę maldą visiems dalyviams prieš sesijas kartodavo: „Visos idėjos yra geros“. Man atrodo, kad po šiais žodžiais slypi raktas į ne vienos ateities atrakinimą. Procesas nėra vien racionalus (su tam tikrais loginiais žingsniais), o veikiau paradoksalus – ar ne per pačios laisvės paieškas, per mąstymą ir įsivaizdavimą ką tai reiškia, tampame bent akimirkai laisvi? Jau nekalbant apie tai, kad toksai dūmojimas yra mūsų laisvės ekspresija. Ar tas vaizduotės atskleidimas nereikalauja tykaus laiko, įėjimo į tam tikrą metafizinę erdvę, apskritai neapribotą laiko? „Logika nuves tave nuo A iki B. Vaizduotė – visur“ (A. Einstein) – galbūt šiame procese vaizduotės darbas, visgi, buvo atrasti, „kas tas B“, t.y. kur norime atsidurti? Kaip vienų „Lietuva 2050” dirbtuvių metu pastebėjo gamtosaugininkas Žymantas Morkvėnas, mums reikia sugrįžti prie tylos ir saiko (tai labiausiai senkantys resursai). Panašūs minties atspalviai kybojo virš dalyvių galvų Krasnagrūdoje, kai buvo kalbama apie „neužimtą erdvę”, kurioje gali įvykti kažkas nenuspėjamo (išskirtinai žmogiško).

Atviros Lietuvos Fondas kasmet kviečia Lietuvos intelektualus į tarptautinio dialogo centrą Krasnogrūdoje. Čia į „Paribio fondo“ organizuojamą tarptautinę vasaros akademiją „Kito skaitymai“ susirenka intelektualai iš įvairių Vidurio Rytų Europos valstybių. Šiemet intelektualinės diskusijos sukosi apie laisvę, remiantis nauja, dar neišleista Timothy Snyderio knyga.

[1] https://www.annalembke.com/dopamine-nation

[2] https://hms.harvard.edu/news/screen-time-brain

[3] https://boonecenter.pepperdine.edu/relationship-iq/blog/posts/technology_effects_on_our_brains_and_bodies.htm

[4] https://www.smh.com.au/education/brain-wave-how-technology-changes-our-thinking-20081117-68fy.html

[5] Ibid.

[6] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9638701/

[7] Huxley knygoje soma yra rekreacinis narkotikas nemokamai dalijamas visiems naujojo pasaulio piliečiams, naudojamas „išgydyti“ bet kokį nelaimingumo jausmą visuomenėje.

[8] https://explodingtopics.com/blog/screen-time-stats

[9] Simon, H. A. “Designing Organizations for an Information-Rich World” in Martin Greenberger (ed.) Computers, Communications, and the Public Interest, 1971.

[10] Deleuze, G. Negotiations, 1972-1990. Columbia University Press, 1995. P. 129

[11] https://www.youtube.com/watch?v=0n_Ty_72Qds

The post Guoda Cibaitė. Laisvės paieškos pertekliaus amžiuje appeared first on ALF.

Būdamos nepriklausomos nuo valstybės ar savivaldybės, savanoriškai organizuotos, NVO siekia grupės narių ar visuomenės intereso, viešosios gerovės kūrimo.  NVO yra gyvybiškai svarbios demokratijai užtikrinti, nes padeda susikalbėti, perteikdamos informaciją apie viešojo valdymo tvarką žmonėms, ir atvirkščiai, pateikdamos tam tikrų grupių poreikius valdžiai,  taip pat užtikrindamos, kad vyriausybė nepiktnaudžiautų savo galiomis.

• Dažnai NVO kuriasi iš reikalo, t.y. iš pilietinės iniciatyvos ir siekio spręsti iškilusias problemas bei patenkinti tuos poreikius, kurių nepajėgia išspręsti centrinė ar vietos valdžia.
• NVO vaidmuo apima keturias veiklos kryptis: atstovauja grupės ar visuomenės interesus, užsiima švietėjiška veikla, teikia socialines paslaugas ir stebi, prižiūri vyriausybių veiklą, kad nebūtų piktnaudžiaujama ar pažeidžiamos mūsų laisvės.
• Stiprios ir skaitlingos NVO skatina savanorystę, didina piliečių atsakomybę ir įsitraukimą, teikia socialines paslaugas, kartais vykdo iš dalies komercinę veiklą, taip kurdamos socialinę ir ekonominę vertę valstybei.
• Lietuvoje NVO sektorius vis dar nėra pakankamai stiprus ir pajėgus deramai atlikti jam tenkantį vaidmenį. Svarbiausios kliūtys nevyriausybinio sektoriaus plėtrai yra nepakankamas gyventojų aktyvumas, menki nevyriausybinių organizacijų administraciniai ir finansiniai ištekliai bei nepakankamai išplėtotas nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimas.

Ieškodami atsakymo, ar Lietuvos Seimas ir Vyriausybė supranta nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) kuriamą vertę ir ar skirs dėmesio pagrindiniam tiltui tarp žmonių ir jų pačių, apžvelgėme partijų, kurios paskutinių apklausų duomenimis turėtų patekti į Seimą, programas pagal šias sritis:

• NVO – viešosios politikos partneris, t.y. ar atsižvelgiama į skirtingų grupių atstovavimą, įtraukimą į viešąjį sprendimų priėmimo procesą;
• NVO – socialinis partneris, t.y. ar nevyriausybinės organizacijoms suteikiama daugiau pasitikėjimo ir įrankių teikti įvairias socialines paslaugas įvairioms pažeidžiamoms grupėms, ir ar numatyta vieta pandemijos metu;
• NVO potencialas, t.y. ar numatoma stiprinti pačias nevyriausybines organizacijas, kad jos būtų stipresnės ir jų gausėtų.

Kaip atlikome vertinimą?

Skaitydami partijų rinkimines programas pirmiausia ieškojome raktinių žodžių, tam tikrų temų paminėjimo, t.y. pilietinė visuomenė, visuomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, NVO, nevyriausybinis sektorius, pilietinė veikla, pilietinės iniciatyvos/projektai, visuomeninė veikla/iniciatyvos.

Kitas svarbus kriterijus buvo kokiame kontekste NVO yra minimos, ar tik per kablelį šalia verslo ir valstybinių institucijų, ar skiriamas atskiras dėmesys ir joms tiekiama speciali vieta tam tikrose srityse ar programų dalyse. Pavyzdžiui, kuriose srityse (kultūros, socialinės politikos, aplinkosaugos ir pan.) NVO yra laikomos lygiavertėmis partnerėmis ir įtraukiamos į viešosios politikos sprendimų procesą, ar kalbama apie NVO kaip lygiavertį socialinį partnerį, įgalinant pažeidžiamas grupes, įtraukiant į krizines situacijas ir pan.

Išsikėlę pagrindinius septynis klausimus (žr. lentelę aukščiau), ieškojome atsakymų, skirdami tam tikrą įvertį. Žinoma, šio vertinimo rezultatus reikia vertinti tik kaip papildomą informaciją, sprendžiant apie partijų nuostatas ir prioritetus NVO klausimais.

NVO – VIEŠOSIOS POLITIKOS PARTNERIS

Ko tikėtumės?

Pagrindiniuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose (Lietuva 2030, NPP) įtvirtinta nuostata dėl piliečių, nevyriausybinių organizacijų didesnio įsitraukimo į viešosios politikos sprendimų priėmimą. Ir nors Lietuvoje yra įdiegta teisinė, institucinė sistema ir sudarytos sąlygos veikimui, praktikoje šios nuostatos, deja, nepavyksta įgyvendinti tinkamai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė rodo, kad informacijos teikimas žmonėms, konsultavimosi galimybės ir piliečių įsitraukimas gerina viešojo administravimo veiksmingumą ir efektyvumą bei didina viešojo sektoriaus kaip visumos skaidrumą ir atskaitomybę. Piliečių įsitraukimas išlaisvina viešojo sektoriaus potencialą eksperimentuoti su novatoriškomis viešųjų paslaugų bendro kūrimo ir teikimo praktikomis ir turi teigiamą poveikį visuomenės pasitikėjimui, o tuo pačiu – geram valdymui ir demokratinių institucijų stiprinimui.

Įgyvendinus bent dalį EBPO rekomendacijų, pateiktų dar 2015 metais, Lietuva žengtų didesnį žingsnį link skandinaviškos gerovės valstybės sampratos, kuomet aktyvi ir organizuota pilietinė visuomenė yra stipriai įsitraukusi į viešąją politiką.

Neseniai pasirodžiusi EBPO studija apie svarstomosios demokratijos būdus ir metodus bei gerąsias praktikas taip pat galėtų būti inspiracija naujoms praktikoms diegti Lietuvoje.

Kokių atsakymų ieškojome:

• Ar ir kokia apimtimi minimos NVO, pilietinė visuomenė, visuomeninės organizacijos ir pan.?
• Ar programoje yra numatytos konkrečios sritys, kuriose NVO galėtų svariau prisidėti?
• Ar kalbama apie NVO kuriamą vertę ir naudą?
• Ar numatytas NVO vaidmuo viešosios politikos sprendimų procesuose?

Kas atsispindi programose?

Laisvės partija

Laisvės partijos 163 psl. programoje NVO bei pilietinės organizacijos iš viso paminėtos apie keturiasdešimt kartų.

NVO įtraukimas minimas tokiose srityse bei problemose, kaip smurtas šeimoje, gyvūnų globa, sveikata, švietimas, mažumų integracija, duomenų apsauga, neįgaliųjų integracija, kultūra. Nevyriausybinių organizacijų įtraukimas minimas kalbant ne tik socialinių problemų kontekste, bet ir apie krašto apsaugą, viešųjų paslaugų infrastruktūrą, krizių valdymą, politikos formavimą. Taigi numatomas veiklų spektras gana platus.

Sektoriui išreiškiama nemažai pasitikėjimo jo kompetencijomis, keliose vietose yra sakoma, kad tam tikrų valstybėje kylančių problemų būtų galima išvengti, jei nebūtų nuvertinamas NVO sektorius. Pilietinės visuomenės iniciatyvos įvertinamos kaip itin veiksmingos esant krizinėse situacijose, kadangi sugeba atlikti tai, ko nesugeba išspręsti valdžioje esantys lyderiai. Taip pat įdomu tai, kad pačioje programoje, kalbant apie įvairaus pobūdžio problemas, pasitelkiami būtent NVO duomenys, kas kelia didesnį partijos pasitikėjimo šiuo sektoriumi įspūdį. Kiek pasigendama tikslių planų, kaip įtraukti NVO ar pilietinę visuomenę į problemų sprendimus, tačiau šį bendradarbiavimą kažkiek suponuoja dažnai minima intencija konsultuotis su NVO organizacijomis, sprendžiant vienas ar kitas problemas.

TS-LKD

Į kelias atskiras dalis išskaidytoje TS-LKD programoje NVO sektorius minimas beveik trisdešimt kartų, o preambulėje minimas noras turėti įsitraukiančią pilietinę visuomenę ir susitarimu priimtus sprendimus. Daugiausia apie šį sektorių kalbama sveikatos apsaugos, socialinės politikos, švietimo ir kultūros politikos dalyse. Nevyriausybinis sektorius porą kartų paminimas ir kalbant apie užsienio politiką bei nacionalinį saugumą, tačiau čia nėra numatomos konkrečios funkcijos būtent šiam sektoriui, jis labiau numatomas kaip vienas iš įtrauktinų partnerių siekiant įvykdyti partijos siūlymus. Įdomu tai, kad kalbant apie aplinkosaugą, NVO minimas tik vieną kartą ir vienintelis siūlymas yra nacionalinis sektoriaus susitarimas su politinėmis partijomis dėl ilgalaikės miškų politikos.

Apibendrinant, NVO sektorius yra pripažįstamas kaip vertingas partneris vykdant programoje numatytą politiką, yra siūlymų sektoriaus veiklos gerinimui, tik kiek pasigendama siūlymų, kaip įtraukti pilietinę visuomenę į valstybės valdymą. Tai yra kiek keista, kadangi neretai pabrėžiamas pilietiškumo svarbos aspektas. Taip pat nėra atskirai paminėta bendroji sektoriaus veiklos prasmė valstybėje.

LRLS

LRLS programoje NVO sektorius minimas daugelį kartų, kaip galimas partneris sprendžiant socialines problemas. Iš viso NVO sektoriaus paminėjimų yra apie penkiasdešimt. Yra atskira skiltis, kurioje kalbama apie pilietinę visuomenę. Joje numatoma, kad viešasis valdymas turi būti įtraukiant nevyriausybines organizacijas, perduodant joms dalį administravimo funkcijų. Čia pat kalbama ir apie tai, kokia yra pilietinės visuomenės svarba, išskiriamos problemos, su kuriomis susiduria organizacijos. NVO įvardijamas kaip puikus valdžios ir visuomenės tarpininkas, numatoma perduoti dalį viešųjų paslaugų teikimo funkcijų, taip pat nurodomi konkretūs punktai kaip tai reikėtų daryti. NVO įsitraukimas numatomas gerinant diplomatiją, sprendžiant žmogaus teisių klausimus, skatinant pilietiškumą, stiprinant viešąjį sektorių, organizuojant patvarią šalies gynybą.

LSDP

Partijos itin trumpoje 18 psl. programoje NVO sektorius minimas keliolika kartų. Galima atrasti keletą vietų, kur kalbama apie pilietinės visuomenės svarbą, tačiau to paties nėra kalbant konkrečiai apie NVO. Nevyriausybinis sektorius minimas kalbant apie ugdymo, sveikatos apsaugos, socialinius, bendruomenių stiprinimo, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, žmogaus teisių klausimus.  Daugeliu atvejų nėra tiksliai apibrėžiama, koks bus NVO vaidmuo sprendžiant su minėtais klausimais susijusias problemas, kalbama apie didesnį bendradarbiavimą, įtraukimą, veiklos skatinimą.

LVŽS

LVŽS partijos programa išsiskiria savo apimtimi ir struktūra, kadangi susideda iš daug dalių, kurios tarpusavyje labai skiriasi ir didele dalimi apima konkrečius vyriausybės patvirtintus planus. Kitų partijų programas labiausiai primena tik pirmoji dalis, kurioje ir yra daugiausia NVO paminėjimų. Visgi pilietinės ir nevyriausybinės organizacijos minimos nedaug kartų ir kontekstas dažniausiai itin abstraktus, suplakant su daugybe kitų institucijų bei viename sakinyje paminint daugelį veiklos sričių, taip ir nenumatant konkrečios vietos NVO. Kitose programos dalyse pasitaikantys pavieniai NVO sektoriaus paminėjimai taip pat nėra konkretūs ar nurodantys aiškius siekius bendradarbiavimui ar funkcionavimo strategijų keitimui. NVO kaip pagalbininkas numatomas ir stiprinant visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms, informuotumą apie pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui. Tačiau NVO čia minimas tarp kitų institucijų ir visuomenės įtraukimas bus tik skatinamas, nesukonkretinant kaip. Iš esmės NVO nauda matoma norint įtraukti visuomenę į pilietines veiklas bei mažinant rajonų skirtumus.

LSDDP

Šioje programoje nevyriausybinių organizacijų paminėjimų itin maža, o apie pilietinės visuomenės svarbą užsimenama kalbant apie krizės padėtį šalyje. Tačiau čia labiau pabrėžiama valstybinių institucijų svarba, o pilietinės organizacijos esą turėtų palaikyti jų kuriamą sistemą ir tai yra pačių piliečių atsakomybė. Ne tik nėra kalbėjimo apie NVO svarbą, bet vienoje vietoje šis sektorius dar ir sukritikuojamas, nes, anot programos kūrėjų, kartu su valdžios institucijomis rūpinasi tik labai siaurais žmogaus teisių aspektais, kurie visiškai negarantuoja socialinio teisingumo. Tačiau po šio teiginio neseka jokie pasiūlymai, kaip reikėtų gerinti šių institucijų kompetenciją, vietoj to abstrakčiai žadama suaktualinti ir įgyvendinti žmogaus teises į orų gyvenimą ir mainais tikimasi pačių piliečių prisidėjimo prie valstybės darnos.

Laisvė ir teisingumas

Laisvės ir Teisingumo partija savo programoje per daug neišsiplėtoja, ją sudaro tik 14 puslapių. Neišsiplėtojama ir kalbant apie nevyriausybinį sektorių, kadangi jis paminėtas vos kelis kartus. Pilietinės visuomenės svarba abstrakčiai paminėta kaip liberalizmo vertybė, nepateikiant jokių konkretesnių pavyzdžių, kur ir kaip ji suveikia. NVO sektoriaus pasitelkimas minimas kalbant apie neįgaliųjų žmonių teises, informacinį karą ir žemės ūkio politiką. Pasitikėjimo nevyriausybiniu sektoriumi užuomina matoma tik vienoje vietoje, kurioje teigiama, kad nevyriausybinės organizacijos efektyviai kovoja su dezinformacija. Kaip ir anksčiau minėta, nevyriausybinio sektoriaus veikla minima kalbant apie žmogaus teises, tačiau ten paminimas tik bendradarbiavimas, iki galo neaišku, kaip jis vyks. Kalbant apie informacinį karą, vėl nenumatomi jokie veiklos planai, įvertinama NVO kompetencija ir išreiškiama parama sektoriaus veiklai. Vykdant žemės ūkio politiką vėl numatomas abstraktus bendradarbiavimas ir žadama skatinti vietos grupių veiklą.

Darbo partija

Darbo partijos programoje NVO minimas vos kelis kartus, kalbant apie įvairias socialines problemas ir jų sprendimo būdus. Pilietinė visuomenė paminėta tik vieną kartą, tačiau apie ją nieko nėra pasakoma visoje programoje. Daugelyje atvejų NVO veiklos pasitelkimas apsiriboja žodžiu „skatinsime“, suplakant su kitomis institucijomis ar sektoriais. Numatoma NVO veikla priimant savivaldos sprendimus, tačiau tolesnio NVO įtraukimo į politinį gyvenimą trūksta. Kalbant apie NVO sektorių bendrai, nebuvo jokių numatomų siekių ar planų, taip pat neužsiminta apie šio sektoriaus veiklos svarbą ir naudą.

Apibendrinant, NVO sektorius šioje programoje iš esmės dažniausiai minimas vienoje eilėje su kitomis valstybės institucijomis, pernelyg neišskiriant jo svarbos ir gana abstrakčiai įvardinant, kaip jų paslaugos būtų pasitelkiamos. Todėl partijos ryšys ir planuojamas bendradarbiavimas su NVO išlieka neaiškus ir nekeliantis didelio pasitikėjimo.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Šios partijos programoje beveik išvis nekalbama apie NVO sektorių. Visuomeninė veikla paminėta pradinėje dalyje apie vertybes, tačiau taip ir neišsiplėtota kodėl ir kuriose srityse ji yra naudinga. Nevyriausybinės organizacijos paminėtos vos porą kartų, kalbant apie sportą ir kultūrą. Abu paminėjimai apsiribojo žodžiais „remsime“ ir „skatinsime“, nenumatant jokių konkrečių NVO sektoriaus įtraukimo būdų, veiklos kokybės gerinimo ar našesnio finansavimo siūlymų.

NVO – SOCIALINIS PARTNERIS

Ko tikėtumės?

Lietuvos įsipareigojimas perduoti paslaugas nevalstybiniam sektoriui yra numatytas ne viename strateginiame dokumente. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad viešasis sektorius turi teikti tik tas paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės organizacijos (NVO). Nacionalinėje pažangos programoje pažymima, kad savivaldybių paslaugų turi būti perduota nevyriausybinėms organizacijoms (siektina reikšmė 30 proc.).

Tarptautinė praktika (o taip pat ir Lietuvos atvejis COVID-19 metu, nors dar konkretesnių analizių ir trūksta), kad krizinėse situacijose visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, jei jos gerai organizuotos dėl savo lankstumo yra vienos pagrindinių veikėjų, padedančių susidoroti su krizės padariniais visuomenėje, galinčių padėti pačioms pažeidžiamiausioms grupėms.

Kokių atsakymų ieškojome:

• Ar numatytas didesnis įsitraukimas į socialinių problemų sprendimą? Ar numatytas viešųjų paslaugų teikimas NVO?
• Ar ir koks vaidmuo numatytas krizinėse situacijose?

Kas atsispindi programose?

Laisvės partija

„NVO – pagrindinis socialinis partneris ir viešojo sektoriaus geresnių paslaugų garantas” – taip Laisvės partija įvardija NVO sektorių ir numato pagrindinį jo vaidmenį teikiant viešąsias paslaugas. Taigi sektoriaus veiklos erdvė gana aiški, čia jis tarsi tampa liberaliosios politikos vykdymo įrankiu, kadangi perimtų viešųjų paslaugų tinklo krūvį ir padėtų apmažinti valstybės aparatą. Programos dalyje, kurioje kalbama apie krizinę šalies padėtį, labai įvertinamas pilietinės visuomenės darbas ir pripažįstamas nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumas, taip pat kitur minima, kad konsultacijos su jomis būtų leidę išvengti kilusio chaoso.

LRLS

Nevyriausybinio sektoriaus pagalbos tikimasi sprendžiant socialines bei aplinkosaugos problemas. Atskiruose punktuose siūloma skatinti savivaldybes pirkti paslaugas iš NVO, perduoti viešąsias paslaugas NVO, optimizuojant biudžetinių įstaigų tinklą, mažinti valstybės biurokratinę naštą. Pažymėtina, kad nemažai NVO įsitraukimo tikimasi kultūros srityje, čia numatoma visai svarbi Kultūros politikos vykdymo veikla, pripažįstamas sektoriaus gebėjimas veikti.

TS-LKD

Sveikatos politikos dalyje NVO sektoriui numatomas įsitraukimas į ligų prevenciją, paminint ir konkrečias iniciatyvas, taip pat teikiant emocinę pagalbą COVID iššūkių akivaizdoje. Kalbant apie socialinę pagalbą, numatomas savivaldybių skatinimas teikti paslaugas per nevyriausybines organizacijas, kurioms žadama užtikrinti adekvatų finansavimą. Taip pat siūloma sektoriaus plėtra per šeimos klubus, bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis teikiant pagalbą dėl krizinio nėštumo, užimtumo veiklų skatinimas. Švietimo politikos dalyje NVO siektina įtraukti į darnaus vystymosi ugdymo projektus, pilietinį ugdymą, kuriam programoje skiriama nemažai dėmesio, taip pat inovacijų plėtime.

LSDP

Apie NVO programa kalba keliose dalyse, numato organizacijų įtraukimą kaip pagalbininką, vykdant numatomą politiką. Tačiau sektoriaus pozicija numatoma labiau kaip pagalbininko arba partnerio tam tikrose srityse, nenumatomi planai perleisti sektoriui viešąsias paslaugas. Sveikatos politikos dalyse nevyriausybiniam sektoriui pavedamos labiau prevencinės atsakomybės, skatinant sveikatos raštingumą, fizinį aktyvumą, sveikos aplinkos įvairiose srityse kūrimą. Konsultacinio pobūdžio veikla numatoma ir kalbant apie ugdymą ir jo programos kūrimą, skatinant suaugusiųjų įtraukimą į mokymosi procesą. Konkretesni planai bendradarbiauti su NVO pateikiami sprendžiant smurto problemas, įvertinamos pastangos aktualizuojant ir destigmatizuojant šią problemą bei teikiant pagalbą. Aplinkosaugos ir lygybės politikos temose taip pat numatomas bendradarbiavimas kuriant sprendimus, užtikrinant lygių galimybių priemonių įgyvendinimą. Iš esmės NVO matomas kaip pagalbininkas, kuris praplėstų viešųjų paslaugų pasiekiamumą, taip pat padėtų spręsti itin jautrias socialines problemas, kurių pakankamai neaprėpia valstybinės institucijos.

LVŽS

Siūloma gerinti aplinką jų veiklai, siekiant pilietinio įsitraukimo į valstybės valdymą, įtraukti NVO į viešųjų paslaugų tiekimą. Taip pat kalbama, kad nevyriausybinės organizacijos turėtų veikti išvien su kitomis institucijomis, įgyvendinant ilgalaikius valstybinius interesus, sprendžiant COVID sukeltą krizinę padėtį, tačiau nesukonkretinant veiklos sričių.

Darbo partija

Žadama pasiekti, kad viešieji pirkimai dažniau būtų vykdomi iš mažų įmonių, socialinio verslo ir NVO. Parama numatoma kalbant apie jaunimo NVO veiklas, įgyvendinant užimtumo ir socialinės apsaugos politikos priemones, bendruomenių įtraukimą į savivaldą, sprendžiant sveikatos problemas.

LSDDP

Programa numato NVO veiklos įtraukimą gerinant socialinių paslaugų teikimą. Ministerijų ir NVO įtraukimas numatomas vykdant mokymosi visą gyvenimą sistemos planus. Sveikatos ir socialinės priežiūros tinklus siūloma gerinti stiprinant bendradarbiavimą su sveikatos srityje dirbančiomis bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat numatoma veikla ligų prevencijoje. Taigi NVO čia taptų tik pagalbininkų vykdant partijos numatytą politiką tam tikrose nišose, nenumatant jokių svarbesnių užduočių ar paslaugų perdavimo.

NVO POTENCIALAS

Kokie keliami lūkesčiai?

Kuo svarbios stiprios organizacijos žr. aukščiau (į pradžią). Būtina kurti palankią aplinką joms atsirasti ir veiklai plėtoti. Todėl tikimasi, kad nuolat bus ieškoma teisinių, mokestinių, technologinių sprendimų, finansinių paskatų stiprinant institucinius organizacijų gebėjimus, siekiant, kad daugiau žmonių įsitrauktų į organizacijas, o pačių organizacijų skaičius būtų ženkliai didesnis.

Kokių atsakymų ieškojome:

• Ar yra numatyta NVO infrastruktūros gerinimui skirtų priemonių ir pasiūlymų?

Kas atsispindi programose?

Laisvės partija

Programoje yra siūlomi būdai, kaip pagerinti nevyriausybinio sektoriaus veiklos kokybę bei sklaidą, tikslingiau finansuoti. Siūloma plėsti partnerystes sprendžiant socialines problemas, duomenų apsaugos dalyje kalbama apie sektoriaus teisinių galimybių plėtimą ginant piliečių interesus, įvesti paskatinamąsias rekomendacijas ir finansinę paramą perduodant NVO viešųjų paslaugų teikimą. Nepaisant to, visgi norėtųsi konkretesnių ir labiau išplėtotų planų, kaip gerinti NVO veiklą, kadangi kompetencijos, kurias norima perleisti sektoriui, yra nemažos, todėl strategijų jo kokybės gerinimui turėtų būti daugiau.

LRLS

Siūloma NVO sektoriui naikinti perteklinius veiklos reguliavimus, pripažinti savanorystėje įgytas kompetencijas. Iš esmės, kaip turbūt ir pritiktų liberaliai partijai, LRLS siūlymai nevyriausybinėms organizacijoms primena siūlymus verslui, siekiant didesnės laisvės jų veiklai, taip pat mažinant valstybinį aparatą, perduodant viešąsias paslaugas NVO.

TS-LKD

NVO įtraukimas didžiausias kalbant apie kultūros politiką. Čia nevyriausybinis sektorius išskiriamas atskiru punktu, kuriame pabrėžiama jo svarba kultūriniame gyvenime, siūlomas finansavimo tolygumas su valstybiniu sektoriumi, žadama skatinti investicijas, kuriant palankią investicinę aplinką, jų augimui ir plėtrai remtis gerosiomis europinėmis praktikomis.

LSDP

Poroje vietų užsimenama apie finansavimo teikimą tam tikroms iniciatyvoms, tačiau tai paminėta ne itin apibrėžtai ir nėra aiškių ketinimų perstruktūruoti NVO finansavimo sistemą. Yra keletas siūlymų, kaip bus remiama NVO veikla, tokie kaip finansinių išteklių prieinamumas bendruomenės projektams, valstybės institucijų bendradarbiavimas su NVO sprendžiant smurto problemas.

LŽVS

Programoje yra kalbama apie pilietinės visuomenės reikšmę, teikiant tam tikrus siūlymus, kaip skatinti jos įsitraukimą ir gyvavimą, tačiau trūksta konkretesnių planų ir strategijų, įtraukiančių NVO, kaip šiuos siūlymus būtų galima įgyvendinti.

LSDDP

Vienas konkretesnių siūlymų, susijusių su NVO – įtraukti NVO atstovus reglamentuojant neformaliojo ugdymo metu ar savanoriškoje veikloje įgytų kompetencijų pripažinimą darbovietėse. Daugiau jokių apibrėžtų siūlymų, kaip pagerinti NVO sektoriaus funkcionavimą arba kaip konkrečiai jį įtraukti jau paminėtose vietose, nėra. Taigi, nors iš pažiūros programos kūrėjams rūpi piliečių socialinė gerovė, jos užtikrinimas per nevyriausybines organizacijas paliekamas pačių piliečių valiai, sudarant įspūdį, kad partijos pasitikėjimas šiuo sektoriumi yra nedidelis ir nenumatant siūlymų jo veiklą gerinti.

Darbo partija

Trumpai užsimenama apie siūlymus, kaip gerinti organizacijų veiklą. Siūloma tinkamai reglamentuoti visuomeninių organizacijų atstovavimą sprendžiant sveikatos klausimus, taip pat plėsti organizacijų tarptautinius ryšius.

Laisvė ir teisingumas

NVO veiklos gerinimo planų programoje nėra, trūksta ir tolesnių paaiškinimų, kaip konkrečiai NVO bus įtraukiamas tose srityse, kur numatytas jų bendradarbiavimas. Todėl šioje programoje numatomas santykis su nevyriausybiniu sektoriumi yra išskirtinai skurdus.

KANDIDATAI

Papildomai peržiūrėjome vertinamų politinių partijų sąrašo dešimtuką, ieškodami ekspertų, turėjusių ženklesnę patirtį nevyriausybiniame sektoriuje tarp kandidatų. Buvome išsikėlę hipotezę, kad lyderystės NVO sektoriaus prasme galima tikėtis tik tais atvejais, jei lyderiai bus turėję NVO patirties.

Ką pavyko surasti?

Laisvės partija

Apžvelgus partijos sąrašo dešimtuką galima pastebėti, jog didžioji dalis kandidatų turi nemažai reikšmingos patirties NVO sektoriuje, ypatingai pirmieji sąrašo numeriai, kurie būtent ir pradėjo savo politines karjeras šiame sektoriuje. Vos keli dešimtuko kandidatai patirties NVO neturėjo arba tik labai smulkios. Dar išskirtina tai, kad apie šias veiklas kandidatai pasisako savo partijos puslapio biografinėje skiltyje, ko nebuvo galima rasti analizuojant kitas partijas. Iš to būtų galima vertinti, kad ši patirtis jiems išties buvo reikšminga.

LRLS

Partijos sąrašo dešimtuke yra keletas žmonių, turėjusių patirties NVO sektoriuje. Ši veikla nėra labai išskiriama jų biografijose, taip pat apie ją neužsiminta partijos puslapyje, todėl sunku nustatyti, kiek stipriai į nurodytas veiklas kandidatai buvo įsitraukę.

TS-LKD

Partijos sąrašo dešimtuke pusė kandidatų turėjo vienokios ar kitokios reikšmės patirties nevyriausybiniame sektoriuje. Daugiausia tai buvo jaunimo organizacijos, dažnai susijusios su pačia TS-LKD partija. Tačiau, nors ši informacija nenurodyta partijos puslapio sąraše, kitur rastose biografijose ji įvardijama gana aiškiai, todėl atrodo kaip gana reikšminga patirtis.

Darbo partija

Darbo partijos sąrašo dešimtuke buvo galima rasti tris kandidatus, kurie turėjo vienokios ar kitokios patirties NVO sektoriuje. Pasitaikė ir draugijose narystę turinčių ar labdara užsiimančių kandidatų, tačiau ši veikla nebuvo ryškiai išskirtina jų biografijose. Partijos puslapyje yra trumpi kandidatų aprašymai, tačiau šie apsiriboja einamų pareigų įvardinimais.

LVŽS

Sąrašo dešimtuke daugiau nei pusė kandidatų yra įsitraukę į NVO sektoriui priklausančias organizacijas, o keli iš jų ir tam tikrų iniciatyvų steigėjai. Daugumos šių kandidatų veikla NVO atrodo itin reikšminga ir neapsiriboja vien naryste.

LSDP

Iš partijos sąrašo dešimtuko pavyko atrasti septynis kandidatus, kurių biografijose užsiminta veikla NVO sektoriuje. Tačiau tik keturių iš jų veikla nevyriausybinėse organizacijose yra tiksliai įvardinta ir reikšminga, neapsiribojanti tik naryste, besisiejanti su politine veikla ar politiko interesų lauku.

LSDDP

Keli kandidatai sąrašo dešimtuke yra turėje reikšmingesnės patirties NVO sektoriuje, tačiau tokių tik pora. Yra kandidatų, kurių biografijose galima rasti nurodytas nevyriausybines ar visuomenines organizacijas, tačiau nenurodyta jų veikla jose ir neatrodo kaip labai reikšminga biografijos dalis, todėl sunku pasakyti, ar kandidatas tikrai turi patirties veikiant NVO sektoriuje.

Laisvė ir teisingumas

Net septyni kandidatai partijos sąrašo pirmajame dešimtuke nurodė patirtį NVO savo biografijose. Trys iš jų dalyvauja keliose organizacijose ir itin aktyviai. Tai gana netikėtas atradimas, kadangi būtent šios partijos programoje apie nevyriausybinį sektorių kalbama mažiausiai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Dauguma sąrašo dešimtuko kandidatų kaip visuomeninę veiklą nurodė narystę Lietuvos lenkų sąjungoje, tačiau, kadangi ši sąjunga išsivystė į partiją, tai labiau traktuotina kaip partinė veikla. Apart šios sąjungos kitas visuomenines veiklas nurodė keturi kandidatai.

Apžvalgą parengė: Atviros Lietuvos fondo praktikantė Gabija Norgilaitė ir vadovė Sandra Adomavičiūtė

The post Kodėl svarbu pasižiūrėti, kaip politinės partijos regi nevyriausybines organizacijas? appeared first on ALF.

Bendras PVO tvarumas 2019 m. kiek pagerėjo – įvyko teigiamų teisinės aplinkos, finansinio tvarumo ir paslaugų teikimo pokyčių. Reikšmingiausias įvykis buvo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo priėmimas. Šiuo įstatymu patikslinta NVO sąvoka ir įsteigtas Nacionalinis NVO fondas.

PVO su didesniu pasitikėjimu vykdė advokaciją ir gynė savo teisinius interesus. Aktyviau vyko viešųjų paslaugų perdavimas PVO sektoriui ir pagausėjo PVO finansavimo šaltinių. 2019 m. šalyje buvo apie 35 tūkst. registruotų NVO, įskaitant ir valdžios įsteigtas viešąsias įstaigas. Manoma, kad maždaug pusė registruotų organizacijų yra aktyvios.

The post Tyrimas „2019 metų Lietuvos PVO tvarumo indeksas” appeared first on ALF.

Nevyriausybinė organizacija Atviros Lietuvos fondas, su partneriais administruojantis EEE finansinio mechanizmo finansuojamą Aktyvių piliečių fondą Lietuvoje, kaip ir kiti tokio fondų operatoriai 14 – oje Europos šalių, gavo paraginimą iš Rumunijos Pilietinės visuomenės vystymo fondo parengti ir įgyvendinti NVO apklausą, kurioje atsispindėtų, kaip nevyriausybinėms organizacijoms pavyksta susidoroti su COVID-19 pandemijos grėsmėmis ir pasekmėmis.

Adaptuotas Lietuvos NVO rinkos situacijai klausimynas buvo išplatintas socialinėje medijoje Lietuvos NVO vienijančioje grupėje, taip pat tiesioginiais organizacijų el. pašto adresais ir per kitas nevyriausybinį sektorių pasiekiančias platformas. Platinant klausimyną buvo siekiama surinkti duomenis apie organizacijoms aktualius pandemijos sukeltus iššūkius ir problemas.

Klausimyną užpildė 166 organizacijos / daugiau nei pusė (51, 6 proc.) veikia socialinėje ir sveikatos, švietimo srityse/ 8 organizacijos veikia žmogaus teisių/ 4 – advokacijos srityse/ kultūros, demokratijos stiprinimo, sporto / iš viso – per 20 veiklos sričių.

Su apklausos rezultatais ir jos apžvalga galima susipažinti čia.

The post Tyrimas „Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje pandemijos COVID-19 metu: iššūkiai, pasekmės ir galimybės” 2020 m. appeared first on ALF.

Pagrindinės socialinės problemos, su kuriomis susiduria dauguma vyriausybių yra sudėtingos ir jų sprendimai nėra lengvai pastebimi. Tai leidžia vyriausybėms ginčytis, kad galios sutelkimas yra reikalingas tvarkantis su problemomis. Todėl sudėtingais laikais pilietinės visuomenės vaidmuo tampa dar esmingesnis. Mes esame pripratę mąstyti apie pilietinės visuomenės organizacijas pagal jų instrumentines funkcijas, svarbius darbus, kuriuos šios organizacijos atlieka ir vertingas paslaugas, kurias teikia. Tačiau bendrinė pilietinės visuomenės organizacijų funkcija yra ta, kad joms susitelkus, ypač toms organizacijoms, kurios telkia dėmesį į advokaciją, socialinio teisingumo darbą, nepriklausomą politikos analizę ir panašias misijas, jos gali tapti ta kolona, kuri apsaugo nuo piktnaudžiavimo galia.

Ši ataskaita yra kvietimas filantropams įsitraukti ar likti įsitraukusiems į pilietinės visuomenės ir jos institucijų kūrimą, remimą ir stiprinimą. Šio kvietimo tikslas yra dvilypis. Iš vienos pusės, jis kilo dėl gyvos diskusijos apie energingos visuomenės ir atviros, įtraukios valdžios bei nepriklausomos, gerai aprūpintos pilietinės visuomenės koreliaciją. Iš kitos pusės, filantropai gali pritaikyti savo nuostatas pirmiausia per pilietinės visuomenės organizacijas.

Todėl šios ataskaitos pagrindinis tikslas yra prisidėti prie pažangos siekiant galutinio tikslo – sukurti gyvybingą pilietinę visuomenę, kuri ilgainiui išsilaikytų, įsitvirtintų savo šalyje ir būtų išlaikyta iš vidaus.

Šioje ataskaitoje pateikiama analizė yra paremta duomenimis iš 15 valstybių.

Susipažinkite su Tvarios Pilietinės visuomenės ataskaita čia.

Ataskaitą parengė Niujorko universiteto absolventų Filantropijos ir pilietinės visuomenės centras.

The post Tyrimas „Tvari pilietinė visuomenė. Penkių jungtinių fondų Rytų Europoje pamokos” 2019 m. appeared first on ALF.

2018 m. PVO (Lietuvoje paplitęs terminas Nevyriausybinė organizacija, arba NVO) tvarumo indeksas jau dvidešimt antrąjį kartą apžvelgia vidinę ir išorinę PVO teisinę aplinką, organizacinį pajėgumą, finansinį tvarumą, interesų atstovavimą, paslaugų teikimą, infrastruktūrą, ir viešąjį įvaizdį.

Tarp 24 vertinamų šalių, stipriausias pilietinis sektorius yra Baltijos ir Višegrado šalyse lyderiaujant Estijai, o silpniausias – Baltarusijoje ir Azerbaidžane. Lietuvoje, kaip ir kitose šiaurės bloko šalyse, pilietinės organizacijos veikia iš esmės palankioje teisinėje aplinkoje, sėkmingai atstovauja įvairių piliečių grupių interesus, teikia įvairias paslaugas.

2018 m. atotrūkis tarp indekso vertinamų šalių mažėjo. Aukštesnio tvarumo šalys, tokios kaip Lenkija, Vengrija ir Slovakija, migravo link silpnesnio pilietinės visuomenės tvarumo šalių, o šiose situacija kiek gerėjo. Latvijos ir Estijos PVO tvarumas augo arba išliko nepakitęs lyginant su praėjusiais metais. Lietuvos PVO tvarumas, pagerėjus organizaciniams pajėgumams, viešajam įvaizdžiui, geriau atstovaujant interesams ir kokybiškiau teikiant paslaugas, 2018 metais paaugo.

2018 m. regiono PVO mobilizavo visuomenę ir inicijavo dramatiškus politinius pokyčius, ypač ryškius Armėnijoje ir Slovakijoje.

Ryškėjo PVO poliarizacija. Įvairių organizacijų nuomonė visuomenei aktualiais klausimais radikaliai išsiskyrė. Požiūris į migraciją stipriai skaidė PVO sektorių Čekijoje, Vengrijoje ir Slovėnijoje. Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) sukėlė aršią kovą tarp konservatyvių ir liberalių Kroatijos ir Bulgarijos organizacijų. Lietuvos organizacijų nuomonių skirtumai ypač išryškėjo vaiko teisių klausimais.

Kai kurių šalių valdžia sąmoningai gilino priešpriešą tarp visuomenės grupių ir PVO, pasitelkdama teisines ir finansavimo priemones, net atvirai puldama „nepatogias“ organizacijas. Konservatyviai Lenkijos vyriausybės politikai žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos srityse besipriešinančioms organizacijoms buvo sistemingai užkertamas kelias į valstybės finansavimą. Vengrijoje ir Rusijoje „lojalios“ organizacijos buvo solidžiai finansuojamos valstybės, o likusi sektoriaus dalis skurdo. Baltarusijos teisinė sistema leido neregistruoti „nepatogių“ organizacijų. Politikų išpuolių prieš PVO daugėjo Čekijoje, Moldovoje, Rumunijoje ir Serbijoje; Latvijoje stiprėjo politikų ir pareigūnų neigiama retorika PVO atžvilgiu. Net Estijoje, kurios PVO tvarumo indeksas yra aukščiausias, konservatorių partijos dešinieji parlamentarai atvirai pasisakė prieš migrantus atstovaujančias PVO. PVO puolė ne tik politikai ir valdžios kontroliuojama žiniasklaida. Internetinėje erdvėje plito istorijos apie „Sorošo fondų“ ir advokacijos organizacijų – „kitų šalių agenčių“ daromą žalą.

2018 m. Europos sąjungai ėmusis priemonių prieš pinigų plovimą, nemažai šalių priėmė įstatymus, reikalaujančius nurodyti PVO „naudos gavėjus“. Šiems įstatymams dažnai trūko aiškumo, jie didino biurokratinę naštą PVO. Lietuvos PVO taip pat nuolatos kovojo su prastai apgalvotomis, biurokratinę naštą didinančiomis ir veiklos laisvę ribojančiomis priemonėmis, tame tarpe finansų skaidrumo, asmens duomenų apsaugos ir lobizmo srityse.

Finansinis organizacijų tvarumas liko silpniausia indekso dimensija daugelio šalių ataskaitose, tačiau 2018 m. PVO finansavimas gerėjo dvylikoje šalių. Deja, šiauriniame bloke tik Slovėnija džiaugėsi padidėjusiu sektoriaus finansavimu. Pagrindinis PVO finansavimo šaltinis Europos sąjungos šalyse ir Rusijoje jau ilgą laiką yra vietos, regiono ar centrinės valdžios skirstomas viešasis finansavimas, tuo tarpu Eurazijos ir pietų bloko šalių PVO dažniausiai remia užsienio šalių fondai.

Daugiau informacijos apie bendras pilietinės visuomenės raidos tendencijas, konkrečių šalių PVO raidą ir jas iliustruojančių pavyzdžių ieškokite PVO indekso ataskaitoje arba čia. Lietuvos PVO indekso raidos ataskaita lietuvių kalba.

Bendruomenių kaitos centras džiaugiasi galimybe bendradarbiauti su JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir organizacija fhi360 rengiant Lietuvos PVO tvarumo indeksą.

The post Tyrimas „Pilietinės visuomenės organizacijų tvarumo indeksas: NVO raidos iššūkiai Lietuvoje ir regione” 2018 m. appeared first on ALF.

Tiesa, tokio bendrojo pilietinės galios indekso paaugimo tendencijos tvarumu verstų abejoti tai, jog be pilietinės įtakos suvokimo šoktelėjimo, kas gali būti siejama su 2016 m. LR Seimo rinkimų rezultatais, kitos sudedamosios pilietinės galios indekso dalys – realus ir potencialus pilietinis aktyvumas, pilietinės veiklos rizikų vertinimas – 2016 m. praktiškai nepakito.

2016 m. Pilietinės galios indekso tyrime išskirtinis dėmesys skirtas jaunimui ir jo pilietiniam aktyvumui bei nuostatoms. Padidinta jaunimo imtis leidžia pažvelgti į pilietinės galios skirtumus tarp skirtingų jaunimo kategorijų, detaliau išnagrinėti, kas lemia jaunimo pilietinę galią.

Tyrimo rezultatų apibendrinimas.

Daugiau apie 2016 m. PGI tyrimo rezultatus skaitykite Pilietinės visuomenės instituto puslapyje

2016 m. Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso tyrimą rėmė LR Švietimo ir mokslo ministerija.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2016 metų tyrimui atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

The post Tyrimas „Pilietinės galios indeksas“ 2016 m. appeared first on ALF.