Kodėl svarbu pasižiūrėti, kaip politinės partijos regi nevyriausybines organizacijas?

Būdamos nepriklausomos nuo valstybės ar savivaldybės, savanoriškai organizuotos, NVO siekia grupės narių ar visuomenės intereso, viešosios gerovės kūrimo.  NVO yra gyvybiškai svarbios demokratijai užtikrinti, nes padeda susikalbėti, perteikdamos informaciją apie viešojo valdymo tvarką žmonėms, ir atvirkščiai, pateikdamos tam tikrų grupių poreikius valdžiai,  taip pat užtikrindamos, kad vyriausybė nepiktnaudžiautų savo galiomis.

Ieškodami atsakymo, ar Lietuvos Seimas ir Vyriausybė supranta nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) kuriamą vertę ir ar skirs dėmesio pagrindiniam tiltui tarp žmonių ir jų pačių, apžvelgėme partijų, kurios paskutinių apklausų duomenimis turėtų patekti į Seimą, programas pagal šias sritis:

Kaip atlikome vertinimą?

Skaitydami partijų rinkimines programas pirmiausia ieškojome raktinių žodžių, tam tikrų temų paminėjimo, t.y. pilietinė visuomenė, visuomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, NVO, nevyriausybinis sektorius, pilietinė veikla, pilietinės iniciatyvos/projektai, visuomeninė veikla/iniciatyvos.

Kitas svarbus kriterijus buvo kokiame kontekste NVO yra minimos, ar tik per kablelį šalia verslo ir valstybinių institucijų, ar skiriamas atskiras dėmesys ir joms tiekiama speciali vieta tam tikrose srityse ar programų dalyse. Pavyzdžiui, kuriose srityse (kultūros, socialinės politikos, aplinkosaugos ir pan.) NVO yra laikomos lygiavertėmis partnerėmis ir įtraukiamos į viešosios politikos sprendimų procesą, ar kalbama apie NVO kaip lygiavertį socialinį partnerį, įgalinant pažeidžiamas grupes, įtraukiant į krizines situacijas ir pan. 

Išsikėlę pagrindinius septynis klausimus (žr. lentelę aukščiau), ieškojome atsakymų, skirdami tam tikrą įvertį. Žinoma, šio vertinimo rezultatus reikia vertinti tik kaip papildomą informaciją, sprendžiant apie partijų nuostatas ir prioritetus NVO klausimais.

NVO – VIEŠOSIOS POLITIKOS PARTNERIS

Ko tikėtumės?

Pagrindiniuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose (Lietuva 2030, NPP) įtvirtinta nuostata dėl piliečių, nevyriausybinių organizacijų didesnio įsitraukimo į viešosios politikos sprendimų priėmimą. Ir nors Lietuvoje yra įdiegta teisinė, institucinė sistema ir sudarytos sąlygos veikimui, praktikoje šios nuostatos, deja, nepavyksta įgyvendinti tinkamai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) analizė rodo, kad informacijos teikimas žmonėms, konsultavimosi galimybės ir piliečių įsitraukimas gerina viešojo administravimo veiksmingumą ir efektyvumą bei didina viešojo sektoriaus kaip visumos skaidrumą ir atskaitomybę. Piliečių įsitraukimas išlaisvina viešojo sektoriaus potencialą eksperimentuoti su novatoriškomis viešųjų paslaugų bendro kūrimo ir teikimo praktikomis ir turi teigiamą poveikį visuomenės pasitikėjimui, o tuo pačiu – geram valdymui ir demokratinių institucijų stiprinimui.

Įgyvendinus bent dalį EBPO rekomendacijų, pateiktų dar 2015 metais, Lietuva žengtų didesnį žingsnį link skandinaviškos gerovės valstybės sampratos, kuomet aktyvi ir organizuota pilietinė visuomenė yra stipriai įsitraukusi į viešąją politiką.

Neseniai pasirodžiusi EBPO studija apie svarstomosios demokratijos būdus ir metodus bei gerąsias praktikas taip pat galėtų būti inspiracija naujoms praktikoms diegti Lietuvoje.

 

Kokių atsakymų ieškojome:

 

Kas atsispindi programose?

Laisvės partija

Laisvės partijos 163 psl. programoje NVO bei pilietinės organizacijos iš viso paminėtos apie keturiasdešimt kartų.

NVO įtraukimas minimas tokiose srityse bei problemose, kaip smurtas šeimoje, gyvūnų globa, sveikata, švietimas, mažumų integracija, duomenų apsauga, neįgaliųjų integracija, kultūra. Nevyriausybinių organizacijų įtraukimas minimas kalbant ne tik socialinių problemų kontekste, bet ir apie krašto apsaugą, viešųjų paslaugų infrastruktūrą, krizių valdymą, politikos formavimą. Taigi numatomas veiklų spektras gana platus. 

Sektoriui išreiškiama nemažai pasitikėjimo jo kompetencijomis, keliose vietose yra sakoma, kad tam tikrų valstybėje kylančių problemų būtų galima išvengti, jei nebūtų nuvertinamas NVO sektorius. Pilietinės visuomenės iniciatyvos įvertinamos kaip itin veiksmingos esant krizinėse situacijose, kadangi sugeba atlikti tai, ko nesugeba išspręsti valdžioje esantys lyderiai. Taip pat įdomu tai, kad pačioje programoje, kalbant apie įvairaus pobūdžio problemas, pasitelkiami būtent NVO duomenys, kas kelia didesnį partijos pasitikėjimo šiuo sektoriumi įspūdį. Kiek pasigendama tikslių planų, kaip įtraukti NVO ar pilietinę visuomenę į problemų sprendimus, tačiau šį bendradarbiavimą kažkiek suponuoja dažnai minima intencija konsultuotis su NVO organizacijomis, sprendžiant vienas ar kitas problemas.

TS-LKD

Į kelias atskiras dalis išskaidytoje TS-LKD programoje NVO sektorius minimas beveik trisdešimt kartų, o preambulėje minimas noras turėti įsitraukiančią pilietinę visuomenę ir susitarimu priimtus sprendimus. Daugiausia apie šį sektorių kalbama sveikatos apsaugos, socialinės politikos, švietimo ir kultūros politikos dalyse. Nevyriausybinis sektorius porą kartų paminimas ir kalbant apie užsienio politiką bei nacionalinį saugumą, tačiau čia nėra numatomos konkrečios funkcijos būtent šiam sektoriui, jis labiau numatomas kaip vienas iš įtrauktinų partnerių siekiant įvykdyti partijos siūlymus. Įdomu tai, kad kalbant apie aplinkosaugą, NVO minimas tik vieną kartą ir vienintelis siūlymas yra nacionalinis sektoriaus susitarimas su politinėmis partijomis dėl ilgalaikės miškų politikos.

Apibendrinant, NVO sektorius yra pripažįstamas kaip vertingas partneris vykdant programoje numatytą politiką, yra siūlymų sektoriaus veiklos gerinimui, tik kiek pasigendama siūlymų, kaip įtraukti pilietinę visuomenę į valstybės valdymą. Tai yra kiek keista, kadangi neretai pabrėžiamas pilietiškumo svarbos aspektas. Taip pat nėra atskirai paminėta bendroji sektoriaus veiklos prasmė valstybėje.

LRLS

LRLS programoje NVO sektorius minimas daugelį kartų, kaip galimas partneris sprendžiant socialines problemas. Iš viso NVO sektoriaus paminėjimų yra apie penkiasdešimt. Yra atskira skiltis, kurioje kalbama apie pilietinę visuomenę. Joje numatoma, kad viešasis valdymas turi būti įtraukiant nevyriausybines organizacijas, perduodant joms dalį administravimo funkcijų. Čia pat kalbama ir apie tai, kokia yra pilietinės visuomenės svarba, išskiriamos problemos, su kuriomis susiduria organizacijos. NVO įvardijamas kaip puikus valdžios ir visuomenės tarpininkas, numatoma perduoti dalį viešųjų paslaugų teikimo funkcijų, taip pat nurodomi konkretūs punktai kaip tai reikėtų daryti. NVO įsitraukimas numatomas gerinant diplomatiją, sprendžiant žmogaus teisių klausimus, skatinant pilietiškumą, stiprinant viešąjį sektorių, organizuojant patvarią šalies gynybą.

LSDP

Partijos itin trumpoje 18 psl. programoje NVO sektorius minimas keliolika kartų. Galima atrasti keletą vietų, kur kalbama apie pilietinės visuomenės svarbą, tačiau to paties nėra kalbant konkrečiai apie NVO. Nevyriausybinis sektorius minimas kalbant apie ugdymo, sveikatos apsaugos, socialinius, bendruomenių stiprinimo, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, žmogaus teisių klausimus.  Daugeliu atvejų nėra tiksliai apibrėžiama, koks bus NVO vaidmuo sprendžiant su minėtais klausimais susijusias problemas, kalbama apie didesnį bendradarbiavimą, įtraukimą, veiklos skatinimą.

LVŽS

LVŽS partijos programa išsiskiria savo apimtimi ir struktūra, kadangi susideda iš daug dalių, kurios tarpusavyje labai skiriasi ir didele dalimi apima konkrečius vyriausybės patvirtintus planus. Kitų partijų programas labiausiai primena tik pirmoji dalis, kurioje ir yra daugiausia NVO paminėjimų. Visgi pilietinės ir nevyriausybinės organizacijos minimos nedaug kartų ir kontekstas dažniausiai itin abstraktus, suplakant su daugybe kitų institucijų bei viename sakinyje paminint daugelį veiklos sričių, taip ir nenumatant konkrečios vietos NVO. Kitose programos dalyse pasitaikantys pavieniai NVO sektoriaus paminėjimai taip pat nėra konkretūs ar nurodantys aiškius siekius bendradarbiavimui ar funkcionavimo strategijų keitimui. NVO kaip pagalbininkas numatomas ir stiprinant visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms, informuotumą apie pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui. Tačiau NVO čia minimas tarp kitų institucijų ir visuomenės įtraukimas bus tik skatinamas, nesukonkretinant kaip. Iš esmės NVO nauda matoma norint įtraukti visuomenę į pilietines veiklas bei mažinant rajonų skirtumus.

LSDDP

Šioje programoje nevyriausybinių organizacijų paminėjimų itin maža, o apie pilietinės visuomenės svarbą užsimenama kalbant apie krizės padėtį šalyje. Tačiau čia labiau pabrėžiama valstybinių institucijų svarba, o pilietinės organizacijos esą turėtų palaikyti jų kuriamą sistemą ir tai yra pačių piliečių atsakomybė. Ne tik nėra kalbėjimo apie NVO svarbą, bet vienoje vietoje šis sektorius dar ir sukritikuojamas, nes, anot programos kūrėjų, kartu su valdžios institucijomis rūpinasi tik labai siaurais žmogaus teisių aspektais, kurie visiškai negarantuoja socialinio teisingumo. Tačiau po šio teiginio neseka jokie pasiūlymai, kaip reikėtų gerinti šių institucijų kompetenciją, vietoj to abstrakčiai žadama suaktualinti ir įgyvendinti žmogaus teises į orų gyvenimą ir mainais tikimasi pačių piliečių prisidėjimo prie valstybės darnos.

Laisvė ir teisingumas

Laisvės ir Teisingumo partija savo programoje per daug neišsiplėtoja, ją sudaro tik 14 puslapių. Neišsiplėtojama ir kalbant apie nevyriausybinį sektorių, kadangi jis paminėtas vos kelis kartus. Pilietinės visuomenės svarba abstrakčiai paminėta kaip liberalizmo vertybė, nepateikiant jokių konkretesnių pavyzdžių, kur ir kaip ji suveikia. NVO sektoriaus pasitelkimas minimas kalbant apie neįgaliųjų žmonių teises, informacinį karą ir žemės ūkio politiką. Pasitikėjimo nevyriausybiniu sektoriumi užuomina matoma tik vienoje vietoje, kurioje teigiama, kad nevyriausybinės organizacijos efektyviai kovoja su dezinformacija. Kaip ir anksčiau minėta, nevyriausybinio sektoriaus veikla minima kalbant apie žmogaus teises, tačiau ten paminimas tik bendradarbiavimas, iki galo neaišku, kaip jis vyks. Kalbant apie informacinį karą, vėl nenumatomi jokie veiklos planai, įvertinama NVO kompetencija ir išreiškiama parama sektoriaus veiklai. Vykdant žemės ūkio politiką vėl numatomas abstraktus bendradarbiavimas ir žadama skatinti vietos grupių veiklą.

Darbo partija

Darbo partijos programoje NVO minimas vos kelis kartus, kalbant apie įvairias socialines problemas ir jų sprendimo būdus. Pilietinė visuomenė paminėta tik vieną kartą, tačiau apie ją nieko nėra pasakoma visoje programoje. Daugelyje atvejų NVO veiklos pasitelkimas apsiriboja žodžiu „skatinsime“, suplakant su kitomis institucijomis ar sektoriais. Numatoma NVO veikla priimant savivaldos sprendimus, tačiau tolesnio NVO įtraukimo į politinį gyvenimą trūksta. Kalbant apie NVO sektorių bendrai, nebuvo jokių numatomų siekių ar planų, taip pat neužsiminta apie šio sektoriaus veiklos svarbą ir naudą.

Apibendrinant, NVO sektorius šioje programoje iš esmės dažniausiai minimas vienoje eilėje su kitomis valstybės institucijomis, pernelyg neišskiriant jo svarbos ir gana abstrakčiai įvardinant, kaip jų paslaugos būtų pasitelkiamos. Todėl partijos ryšys ir planuojamas bendradarbiavimas su NVO išlieka neaiškus ir nekeliantis didelio pasitikėjimo.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Šios partijos programoje beveik išvis nekalbama apie NVO sektorių. Visuomeninė veikla paminėta pradinėje dalyje apie vertybes, tačiau taip ir neišsiplėtota kodėl ir kuriose srityse ji yra naudinga. Nevyriausybinės organizacijos paminėtos vos porą kartų, kalbant apie sportą ir kultūrą. Abu paminėjimai apsiribojo žodžiais „remsime“ ir „skatinsime“, nenumatant jokių konkrečių NVO sektoriaus įtraukimo būdų, veiklos kokybės gerinimo ar našesnio finansavimo siūlymų.


NVO – SOCIALINIS PARTNERIS

Ko tikėtumės?

Lietuvos įsipareigojimas perduoti paslaugas nevalstybiniam sektoriui yra numatytas ne viename strateginiame dokumente. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad viešasis sektorius turi teikti tik tas paslaugas, kurių negali teikti nevyriausybinės organizacijos (NVO). Nacionalinėje pažangos programoje pažymima, kad savivaldybių paslaugų turi būti perduota nevyriausybinėms organizacijoms (siektina reikšmė 30 proc.).

Tarptautinė praktika (o taip pat ir Lietuvos atvejis COVID-19 metu, nors dar konkretesnių analizių ir trūksta), kad krizinėse situacijose visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos, jei jos gerai organizuotos dėl savo lankstumo yra vienos pagrindinių veikėjų, padedančių susidoroti su krizės padariniais visuomenėje, galinčių padėti pačioms pažeidžiamiausioms grupėms.

 

Kokių atsakymų ieškojome:

Kas atsispindi programose?

Laisvės partija

„NVO – pagrindinis socialinis partneris ir viešojo sektoriaus geresnių paslaugų garantas” – taip Laisvės partija įvardija NVO sektorių ir numato pagrindinį jo vaidmenį teikiant viešąsias paslaugas. Taigi sektoriaus veiklos erdvė gana aiški, čia jis tarsi tampa liberaliosios politikos vykdymo įrankiu, kadangi perimtų viešųjų paslaugų tinklo krūvį ir padėtų apmažinti valstybės aparatą. Programos dalyje, kurioje kalbama apie krizinę šalies padėtį, labai įvertinamas pilietinės visuomenės darbas ir pripažįstamas nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumas, taip pat kitur minima, kad konsultacijos su jomis būtų leidę išvengti kilusio chaoso.

LRLS

Nevyriausybinio sektoriaus pagalbos tikimasi sprendžiant socialines bei aplinkosaugos problemas. Atskiruose punktuose siūloma skatinti savivaldybes pirkti paslaugas iš NVO, perduoti viešąsias paslaugas NVO, optimizuojant biudžetinių įstaigų tinklą, mažinti valstybės biurokratinę naštą. Pažymėtina, kad nemažai NVO įsitraukimo tikimasi kultūros srityje, čia numatoma visai svarbi Kultūros politikos vykdymo veikla, pripažįstamas sektoriaus gebėjimas veikti.

TS-LKD

Sveikatos politikos dalyje NVO sektoriui numatomas įsitraukimas į ligų prevenciją, paminint ir konkrečias iniciatyvas, taip pat teikiant emocinę pagalbą COVID iššūkių akivaizdoje. Kalbant apie socialinę pagalbą, numatomas savivaldybių skatinimas teikti paslaugas per nevyriausybines organizacijas, kurioms žadama užtikrinti adekvatų finansavimą. Taip pat siūloma sektoriaus plėtra per šeimos klubus, bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis teikiant pagalbą dėl krizinio nėštumo, užimtumo veiklų skatinimas. Švietimo politikos dalyje NVO siektina įtraukti į darnaus vystymosi ugdymo projektus, pilietinį ugdymą, kuriam programoje skiriama nemažai dėmesio, taip pat inovacijų plėtime.

LSDP

Apie NVO programa kalba keliose dalyse, numato organizacijų įtraukimą kaip pagalbininką, vykdant numatomą politiką. Tačiau sektoriaus pozicija numatoma labiau kaip pagalbininko arba partnerio tam tikrose srityse, nenumatomi planai perleisti sektoriui viešąsias paslaugas. Sveikatos politikos dalyse nevyriausybiniam sektoriui pavedamos labiau prevencinės atsakomybės, skatinant sveikatos raštingumą, fizinį aktyvumą, sveikos aplinkos įvairiose srityse kūrimą. Konsultacinio pobūdžio veikla numatoma ir kalbant apie ugdymą ir jo programos kūrimą, skatinant suaugusiųjų įtraukimą į mokymosi procesą. Konkretesni planai bendradarbiauti su NVO pateikiami sprendžiant smurto problemas, įvertinamos pastangos aktualizuojant ir destigmatizuojant šią problemą bei teikiant pagalbą. Aplinkosaugos ir lygybės politikos temose taip pat numatomas bendradarbiavimas kuriant sprendimus, užtikrinant lygių galimybių priemonių įgyvendinimą. Iš esmės NVO matomas kaip pagalbininkas, kuris praplėstų viešųjų paslaugų pasiekiamumą, taip pat padėtų spręsti itin jautrias socialines problemas, kurių pakankamai neaprėpia valstybinės institucijos.

LVŽS

Siūloma gerinti aplinką jų veiklai, siekiant pilietinio įsitraukimo į valstybės valdymą, įtraukti NVO į viešųjų paslaugų tiekimą. Taip pat kalbama, kad nevyriausybinės organizacijos turėtų veikti išvien su kitomis institucijomis, įgyvendinant ilgalaikius valstybinius interesus, sprendžiant COVID sukeltą krizinę padėtį, tačiau nesukonkretinant veiklos sričių.

Darbo partija

Žadama pasiekti, kad viešieji pirkimai dažniau būtų vykdomi iš mažų įmonių, socialinio verslo ir NVO. Parama numatoma kalbant apie jaunimo NVO veiklas, įgyvendinant užimtumo ir socialinės apsaugos politikos priemones, bendruomenių įtraukimą į savivaldą, sprendžiant sveikatos problemas.

LSDDP

Programa numato NVO veiklos įtraukimą gerinant socialinių paslaugų teikimą. Ministerijų ir NVO įtraukimas numatomas vykdant mokymosi visą gyvenimą sistemos planus. Sveikatos ir socialinės priežiūros tinklus siūloma gerinti stiprinant bendradarbiavimą su sveikatos srityje dirbančiomis bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat numatoma veikla ligų prevencijoje. Taigi NVO čia taptų tik pagalbininkų vykdant partijos numatytą politiką tam tikrose nišose, nenumatant jokių svarbesnių užduočių ar paslaugų perdavimo.

NVO POTENCIALAS

Kokie keliami lūkesčiai?

Kuo svarbios stiprios organizacijos žr. aukščiau (į pradžią). Būtina kurti palankią aplinką joms atsirasti ir veiklai plėtoti. Todėl tikimasi, kad nuolat bus ieškoma teisinių, mokestinių, technologinių sprendimų, finansinių paskatų stiprinant institucinius organizacijų gebėjimus, siekiant, kad daugiau žmonių įsitrauktų į organizacijas, o pačių organizacijų skaičius būtų ženkliai didesnis.

Kokių atsakymų ieškojome:

Kas atsispindi programose?

Laisvės partija

Programoje yra siūlomi būdai, kaip pagerinti nevyriausybinio sektoriaus veiklos kokybę bei sklaidą, tikslingiau finansuoti. Siūloma plėsti partnerystes sprendžiant socialines problemas, duomenų apsaugos dalyje kalbama apie sektoriaus teisinių galimybių plėtimą ginant piliečių interesus, įvesti paskatinamąsias rekomendacijas ir finansinę paramą perduodant NVO viešųjų paslaugų teikimą. Nepaisant to, visgi norėtųsi konkretesnių ir labiau išplėtotų planų, kaip gerinti NVO veiklą, kadangi kompetencijos, kurias norima perleisti sektoriui, yra nemažos, todėl strategijų jo kokybės gerinimui turėtų būti daugiau.

LRLS

Siūloma NVO sektoriui naikinti perteklinius veiklos reguliavimus, pripažinti savanorystėje įgytas kompetencijas. Iš esmės, kaip turbūt ir pritiktų liberaliai partijai, LRLS siūlymai nevyriausybinėms organizacijoms primena siūlymus verslui, siekiant didesnės laisvės jų veiklai, taip pat mažinant valstybinį aparatą, perduodant viešąsias paslaugas NVO.

TS-LKD

NVO įtraukimas didžiausias kalbant apie kultūros politiką. Čia nevyriausybinis sektorius išskiriamas atskiru punktu, kuriame pabrėžiama jo svarba kultūriniame gyvenime, siūlomas finansavimo tolygumas su valstybiniu sektoriumi, žadama skatinti investicijas, kuriant palankią investicinę aplinką, jų augimui ir plėtrai remtis gerosiomis europinėmis praktikomis.

LSDP

Poroje vietų užsimenama apie finansavimo teikimą tam tikroms iniciatyvoms, tačiau tai paminėta ne itin apibrėžtai ir nėra aiškių ketinimų perstruktūruoti NVO finansavimo sistemą. Yra keletas siūlymų, kaip bus remiama NVO veikla, tokie kaip finansinių išteklių prieinamumas bendruomenės projektams, valstybės institucijų bendradarbiavimas su NVO sprendžiant smurto problemas.

LŽVS

Programoje yra kalbama apie pilietinės visuomenės reikšmę, teikiant tam tikrus siūlymus, kaip skatinti jos įsitraukimą ir gyvavimą, tačiau trūksta konkretesnių planų ir strategijų, įtraukiančių NVO, kaip šiuos siūlymus būtų galima įgyvendinti.

LSDDP

Vienas konkretesnių siūlymų, susijusių su NVO – įtraukti NVO atstovus reglamentuojant neformaliojo ugdymo metu ar savanoriškoje veikloje įgytų kompetencijų pripažinimą darbovietėse. Daugiau jokių apibrėžtų siūlymų, kaip pagerinti NVO sektoriaus funkcionavimą arba kaip konkrečiai jį įtraukti jau paminėtose vietose, nėra. Taigi, nors iš pažiūros programos kūrėjams rūpi piliečių socialinė gerovė, jos užtikrinimas per nevyriausybines organizacijas paliekamas pačių piliečių valiai, sudarant įspūdį, kad partijos pasitikėjimas šiuo sektoriumi yra nedidelis ir nenumatant siūlymų jo veiklą gerinti.

Darbo partija

Trumpai užsimenama apie siūlymus, kaip gerinti organizacijų veiklą. Siūloma tinkamai reglamentuoti visuomeninių organizacijų atstovavimą sprendžiant sveikatos klausimus, taip pat plėsti organizacijų tarptautinius ryšius.

Laisvė ir teisingumas

NVO veiklos gerinimo planų programoje nėra, trūksta ir tolesnių paaiškinimų, kaip konkrečiai NVO bus įtraukiamas tose srityse, kur numatytas jų bendradarbiavimas. Todėl šioje programoje numatomas santykis su nevyriausybiniu sektoriumi yra išskirtinai skurdus.


KANDIDATAI

Papildomai peržiūrėjome vertinamų politinių partijų sąrašo dešimtuką, ieškodami ekspertų, turėjusių ženklesnę patirtį nevyriausybiniame sektoriuje tarp kandidatų. Buvome išsikėlę hipotezę, kad lyderystės NVO sektoriaus prasme galima tikėtis tik tais atvejais, jei lyderiai bus turėję NVO patirties.

Ką pavyko surasti?

Laisvės partija

Apžvelgus partijos sąrašo dešimtuką galima pastebėti, jog didžioji dalis kandidatų turi nemažai reikšmingos patirties NVO sektoriuje, ypatingai pirmieji sąrašo numeriai, kurie būtent ir pradėjo savo politines karjeras šiame sektoriuje. Vos keli dešimtuko kandidatai patirties NVO neturėjo arba tik labai smulkios. Dar išskirtina tai, kad apie šias veiklas kandidatai pasisako savo partijos puslapio biografinėje skiltyje, ko nebuvo galima rasti analizuojant kitas partijas. Iš to būtų galima vertinti, kad ši patirtis jiems išties buvo reikšminga.

LRLS

Partijos sąrašo dešimtuke yra keletas žmonių, turėjusių patirties NVO sektoriuje. Ši veikla nėra labai išskiriama jų biografijose, taip pat apie ją neužsiminta partijos puslapyje, todėl sunku nustatyti, kiek stipriai į nurodytas veiklas kandidatai buvo įsitraukę.

TS-LKD

Partijos sąrašo dešimtuke pusė kandidatų turėjo vienokios ar kitokios reikšmės patirties nevyriausybiniame sektoriuje. Daugiausia tai buvo jaunimo organizacijos, dažnai susijusios su pačia TS-LKD partija. Tačiau, nors ši informacija nenurodyta partijos puslapio sąraše, kitur rastose biografijose ji įvardijama gana aiškiai, todėl atrodo kaip gana reikšminga patirtis.

Darbo partija

Darbo partijos sąrašo dešimtuke buvo galima rasti tris kandidatus, kurie turėjo vienokios ar kitokios patirties NVO sektoriuje. Pasitaikė ir draugijose narystę turinčių ar labdara užsiimančių kandidatų, tačiau ši veikla nebuvo ryškiai išskirtina jų biografijose. Partijos puslapyje yra trumpi kandidatų aprašymai, tačiau šie apsiriboja einamų pareigų įvardinimais.

LVŽS

Sąrašo dešimtuke daugiau nei pusė kandidatų yra įsitraukę į NVO sektoriui priklausančias organizacijas, o keli iš jų ir tam tikrų iniciatyvų steigėjai. Daugumos šių kandidatų veikla NVO atrodo itin reikšminga ir neapsiriboja vien naryste.

LSDP

Iš partijos sąrašo dešimtuko pavyko atrasti septynis kandidatus, kurių biografijose užsiminta veikla NVO sektoriuje. Tačiau tik keturių iš jų veikla nevyriausybinėse organizacijose yra tiksliai įvardinta ir reikšminga, neapsiribojanti tik naryste, besisiejanti su politine veikla ar politiko interesų lauku.

LSDDP

Keli kandidatai sąrašo dešimtuke yra turėje reikšmingesnės patirties NVO sektoriuje, tačiau tokių tik pora. Yra kandidatų, kurių biografijose galima rasti nurodytas nevyriausybines ar visuomenines organizacijas, tačiau nenurodyta jų veikla jose ir neatrodo kaip labai reikšminga biografijos dalis, todėl sunku pasakyti, ar kandidatas tikrai turi patirties veikiant NVO sektoriuje.

Laisvė ir teisingumas

Net septyni kandidatai partijos sąrašo pirmajame dešimtuke nurodė patirtį NVO savo biografijose. Trys iš jų dalyvauja keliose organizacijose ir itin aktyviai. Tai gana netikėtas atradimas, kadangi būtent šios partijos programoje apie nevyriausybinį sektorių kalbama mažiausiai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga

Dauguma sąrašo dešimtuko kandidatų kaip visuomeninę veiklą nurodė narystę Lietuvos lenkų sąjungoje, tačiau, kadangi ši sąjunga išsivystė į partiją, tai labiau traktuotina kaip partinė veikla. Apart šios sąjungos kitas visuomenines veiklas nurodė keturi kandidatai.

 

Apžvalgą parengė: Atviros Lietuvos fondo praktikantė Gabija Norgilaitė ir vadovė Sandra Adomavičiūtė

Rėmėjai ir partneriai