Nuo tylos iki pokyčio: kaip seksualinio smurto prevencijos projektas stiprina kurčiųjų bendruomenę

Smurtas lyties pagrindu– tema, apie kurią kurčiųjų bendruomenėje ilgą laiką buvo kalbama per mažai. Informacijos lietuvių gestų kalba trūkumas, ribotos galimybės gauti prieinamą pagalbą ir nepakankamos specialistų žinios apsunkina smurto atpažinimą bei pagalbos paiešką. Tačiau įgyvendinamos prevencinės veiklos rodo, kad pokyčiai įmanomi – bendruomenės nariai vis drąsiau kalba apie smurtą, dalijasi patirtimis ir imasi iniciatyvos padėti vieni kitiems.

Apie šiuos po

kyčius pasakoja Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno skyriaus vadovas Mykolas Balaišis ir skyriaus darbuotoja Justina Vertelkaitė. Jų teigimu, pradėjus gilintis į smurto problematiką paaiškėjo, kad ši tema kurčiųjų bendruomenėje yra gerokai aktualesnė, nei buvo manyta anksčiau.

„Nežinojome, kad tiek daug smurto yra mūsų bendruomenėje“, – pasakoja M. Balaišis, prisimindamas, kaip atsiradus galimybei kurtiesiems lengviau kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas išryškėjo su smurtu susijusių pagalbos kreipimųsi mastas.

Žinios, kurios padeda atpažinti smurtą ir suteikti pagalbą

Vienas svarbiausių projekto tikslų – užtikrinti, kad informacija apie seksualinio smurto prevenciją, smurto formas, asmenines ribas ir pagalbos galimybes būtų prieinama žmonėms su klausos negalia.

Projekte kuriama kurčiųjų bendruomenės poreikiams pritaikyta prevencinė programa, į kurios rengimą ir įgyvendinimą įtraukiami patys bendruomenės nariai. Veiklos orientuotos į tris pagrindines grupes: 14–18 metų paauglius su klausos negalia, suaugusias moteris su klausos negalia bei specialistus, tiesiogiai dirbančius su kurčiųjų bendruomene.

Ypatingas dėmesys skiriamas tęstiniam mokymuisi, informacijos prieinamumui lietuvių gestų kalba ir praktinių gebėjimų stiprinimui.

Kaip pastebi projekto vykdytojai, svarbus pokytis jau matomas tarp socialinių darbuotojų, kurie patys yra kurtieji ir kasdien teikia pagalbą kitiems bendruomenės nariams.

Anksčiau darbuotojams neretai trūko žinių, kaip atpažinti skirtingas smurto formas, kaip tinkamai reaguoti į galimo smurto situacijas ir kur nukreipti pagalbos ieškantį žmogų. Dalyvavimas prevencinėse veiklose padėjo įgyti praktinių įrankių, leidžiančių jautriau ir profesionaliau reaguoti į sudėtingas situacijas.

Pasak projekto vykdytojų, darbuotojai jau geba pastebėti galimus smurto požymius net ir tada, kai pats žmogus dar neatpažįsta patiriamo elgesio kaip smurto. Jie geriau supranta, kaip užmegzti pasitikėjimu grįstą pokalbį, neskubinti žmogaus ir padėti jam saugiai ieškoti pagalbos.

Kai apie smurtą pradeda kalbėti pati bendruomenė

Ne mažiau reikšmingas pokytis vyksta pačioje kurčiųjų bendruomenėje. Pradėjus organizuoti prevencinius užsiėmimus ir skleisti informaciją apie smurto atpažinimą, šios temos vis dažniau persikelia ir į bendruomenės kasdienybę.

Kurčiųjų bendruomenėje žinomi socialinių tinklų turinio kūrėjai pradėjo dalintis informacija apie smurtą, o bendruomenės nariai – atviriau pasakoti apie savo patirtis ir išgyvenimus.

Ilgą laiką jautri ir dažnai nutylima tema pamažu tampa viešo dialogo dalimi. Informacija sklinda ne tik Kaune ar kituose Lietuvos miestuose, bet pasiekia ir užsienyje gyvenančius kurčiuosius lietuvius.

Ypač svarbu tai, kad iniciatyvos kyla iš pačių bendruomenės narių. Smurtą patyrusios moterys pradeda dalintis savo istorijomis, kviečia kitus į susitikimus, skatina kalbėtis ir ieškoti pagalbos.

Tai rodo, kad projektinės veiklos neapsiriboja vien informacijos perdavimu – jos prisideda prie pasitikėjimo stiprinimo, bendruomenės aktyvumo ir tarpusavio palaikymo kultūros kūrimo.

Ilgalaikis poveikis – žinios ir gebėjimai, kurie lieka bendruomenėje

Projekto siekis nėra vien surengti mokymus ar suteikti informaciją ribotam dalyvių skaičiui. Kuriama seksualinio smurto prevencinė programa orientuota į ilgalaikį pokytį – kad įgytos žinios ir gebėjimai būtų naudojami kasdienėje praktikoje, o pati bendruomenė galėtų aktyviai prisidėti prie smurto prevencijos.

Stiprėjančios specialistų kompetencijos leidžia geriau atpažinti pagalbos poreikį ir tinkamai į jį reaguoti. Bendruomenės narių iniciatyvos padeda pasiekti daugiau žmonių, o informacijos prieinamumas lietuvių gestų kalba mažina kliūtis suprasti savo teises ir galimas pagalbos formas.

Ilgalaikėje perspektyvoje siekiama, kad sukurta prevencinė programa būtų pripažįstama ir taikoma plačiau – ne tik projekto veiklose dalyvaujančiose bendruomenėse, bet ir nacionaliniu mastu.

Tikrasis projekto poveikis atsiskleidžia tuomet, kai žinios virsta veiksmais: darbuotojai geba suteikti tinkamesnę pagalbą, bendruomenės nariai drąsiau kalba apie smurtą, o patys žmonės tampa pokyčio iniciatoriais.

Būtent tokio pokyčio siekiama – kad nė vienas žmogus neliktų be informacijos, palaikymo ar pagalbos vien dėl to, kad turi klausos negalią.

Kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą, kuriame Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno skyriaus atstovai Mykolas Balaišis ir Justina Vertelkaitė dalijasi savo patirtimi, pastebėtais pokyčiais ir mintimis apie tai, kodėl prieinama smurto prevencija yra tokia svarbi kurčiųjų bendruomenei.

Projektas yra programos VEIKIAM! dalis. Progama iš dalies finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.