Sandra Adomavičiūtė. Valstybę gina tie, kurie jaučiasi jos dalimi
Sandra Adomavičiūtė, Atviros Lietuvos fondo direktorė
Lietuvoje vis daugiau kalbame apie visuotinę gynybą. Diskutuojame apie visuotinį šaukimą, slėptuves, civilinę saugą ir pasirengimą krizėms. Visa tai būtina. Tačiau ar pakankamai kalbame apie tai, kas paskatintų pačius žmones prisidėti prie savo valstybės gynybos? Ar kiekvienas jaučiasi šios valstybės dalimi? Ar žino, ką gali padaryti dėl jos saugumo?
Man atrodo, kad čia slypi vienas svarbiausių visuotinės gynybos iššūkių Lietuvoje. Galime parengti puikias strategijas, sustiprinti kariuomenę ir kurti civilinės saugos infrastruktūrą. Tačiau to nepakaks, jei žmonės ir organizacijos nesupras savo vaidmens, nepasitikės vieni kitais ir nemokės veikti kartu.
Suomijos pamoka – kiekvienas žino, kaip prisidėti
Iniciatyvos „Visuotinė gynyba“ kvietimu kartu su įvairių sričių atstovais dalyvavau dviejų dienų mokymuose Suomijoje. Susipažinome su šios šalies visapusio saugumo modeliu ir jo praktiniu įgyvendinimu.
Labiausiai įstrigo bendras žmonių supratimas, kad jie turi ką ginti ir praktiškai žino, kaip prie to prisidėti.
2025 metų apklausos duomenimis, 80 proc. Suomijos gyventojų teigė, kad užpuolimo atveju būtų pasirengę prisidėti prie šalies gynybos pagal savo gebėjimus ir žinias. Šis pasiryžimas apima daugybę skirtingų vaidmenų – nuo ginkluotos gynybos iki pagalbos bendruomenei ar svarbiausių paslaugų užtikrinimo.
Suomijoje pasirengimas gynybai turi gilias istorines šaknis. Tačiau šalis nuosekliai stiprina ir praktinį pasirengimą. Jos visapusio saugumo modelis (angl. comprehensive security) grindžiamas valstybės institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir gyventojų bendradarbiavimu.
Per mokymus skirtingų institucijų atstovai šį modelį pristatė tuo pačiu deimanto simboliu, kurio centre – žmogus. Buvo įdomu matyti, kaip nuosekliai skirtingi sektoriai supranta bendrą strategiją ir savo atsakomybes.
Suomijoje yra daugiau kaip 50 tūkstančių civilinės saugos slėptuvių. Nuo 1961 metų rengiami nacionalinės gynybos kursai suburia valstybės, verslo ir kitų sektorių vadovus. Dalyviai mokosi veikti kartu ir užmezga ryšius, kurie gali būti svarbūs krizės metu.
Krizės metu neužtenka turėti planą. Reikia žinoti, kam paskambinti, nuo ko priklauso tavo organizacijos veikla ir kokių veiksmų iš tavęs tikimasi.
Ar valstybė pasitiki savo piliečiais?
Šią Suomijos patirtį pirmiausia sieju su pasitikėjimu Lietuvoje. Dažnai kalbame apie tai, kad piliečiai turi pasitikėti valstybe. Tačiau ar valstybė pakankamai pasitiki savo piliečiais? Ar institucijos mato nevyriausybines organizacijas, bendruomenes, profesines sąjungas, verslą ir akademinę bendruomenę kaip lygiaverčius partnerius?
Ekspertinės žinios yra pasklidusios visoje visuomenėje, ne tik ministerijose. Rengiant pasirengimo planus svarbu įvairias visuomenės grupes įtraukti nuo pat pradžių, kol dar galima kartu apsispręsti, kokių sprendimų reikia.
Bendrakūra leidžia kartu įvardyti problemas, ieškoti sprendimų ir pasidalyti atsakomybėmis. Dalyvaudami žmonės geriau supranta vieni kitų vaidmenis, labiau pasitiki bendrais sprendimais ir jaučiasi atsakingi už jų įgyvendinimą.
Be to, vienos organizacijos pasirengimas mažai padės, jei jos planai nederės su savivaldybės ar svarbiausių paslaugų – elektros, vandens, interneto ryšio – tiekėjų planais. Todėl bendradarbiauti turime išmokti dar iki krizės.
Kad norėtume ginti laisvę, turime ją patirti
Visuomenės atsparumas priklauso ir nuo to, kaip žmonės jaučiasi savo valstybėje kasdien. Ar skurde gyvenantis arba diskriminaciją patiriantis žmogus jaučiasi visaverte valstybės dalimi? Ar jaunas žmogus jaučia, kad jo balsas svarbus? Ar kiekvienas gali laisvai melstis, mylėti, gyventi pagal savo įsitikinimus ir tikėtis teisingo elgesio?
Šie klausimai tiesiogiai susiję su visuomenės sanglauda ir mūsų motyvacija ginti tai, kas brangu – savo laisvę. Investuodami į demokratinę kultūrą, socialinį teisingumą, jaunimo gerovę ir psichologinę sveikatą stipriname ir visuomenės atsparumą. Atviros Lietuvos fondo darbe su NVO, bendruomenėmis ir jaunimu matome, kaip svarbu, kad demokratinės vertybės būtų suprantamos ir patiriamos kasdieniame gyvenime.
Mūsų šešis mėnesius trunkančioje Demokratinės kultūros mokykloje viena dalyvė turėjo pasirinkti svarbiausią vertybę. Iš pradžių ji įvardijo ekonominę gerovę. Tačiau diskutuodama su kitais suprato, kad jai pamatinė vertybė yra laisvė. Man šis pavyzdys svarbus, nes suvokimas, ką mums reiškia laisvė, stiprina norą ją saugoti. Kai žmogus pats atranda savo santykį su demokratinėmis vertybėmis, jos tampa asmeniškai reikšmingos.
Jei norime visuomenės, pasirengusios ginti laisvę, turime kurti visuomenę, kurioje žmonės jaučiasi laisvi, gerbiami ir reikalingi.
Visuotinis šaukimas svarbus, bet vien jo nepakaks
Palaikome visuotinio šaukimo būtinybę. Jis gali sustiprinti kariuomenės rezervą ir parengti daugiau žmonių ginkluotai gynybai. Tačiau vien šaukimas neužtikrins visuotinės gynybos. Lieka civilinės saugos, organizacijų veiklos tęstinumo, socialinės atskirties ir pasitikėjimo klausimai. Jiems spręsti reikalingos skirtingos priemonės ir platesnis visuomenės įsitraukimas.
Visuotinė gynyba turėtų suteikti galimybę kiekvienam prisidėti pagal savo gebėjimus. Senjoras, žmogus su negalia, jaunimo organizacija ar vietos bendruomenė taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį. Turime padėti jiems tą vaidmenį atrasti.
Trys namų darbai Lietuvai
Po Suomijos mokymų noriu pasiūlyti tris konkrečius veiksmus. Pirmasis – valstybės institucijoms. Kurkite pasirengimo sprendimus kartu. Nuo pat pradžių įtraukite verslą, bendruomenes, profesines sąjungas, NVO ir akademinę bendruomenę. Pasitikėjimas auga, kai žmonės dalyvauja ir dalijasi atsakomybe.
Antrasis – kiekvienai organizacijai. Įtraukite pilietinį pasirengimą į savo strategiją. Aptarkite, kaip veiktumėte krizės metu, kaip pasirūpintumėte darbuotojais ir kuo galėtumėte būti naudingi kitiems. Vienas praktinių žingsnių – prisijungti prie Visuotinės gynybos chartijos.
Trečiasis – pilietinei visuomenei, taip pat ir mums, Atviros Lietuvos fondui. Pradėkime nuo savęs. Įsipareigojame pilietinį pasirengimą įtraukti į savo strateginį planą. Atsparumo temas integruosime į NVO, bendruomenėms ir jaunimui skirtas programas. Stiprinsime darbuotojų gebėjimus ir telksime kitus.
Suomijos patirtis parodė, kaip svarbu, kad kiekvienas žmogus ir organizacija žinotų, kuo gali prisidėti prie bendro saugumo.
Lietuvos visuotinės gynybos stiprybę turėtume matuoti pagal daugelį dalykų: parengtų karių skaičių, slėptuves, institucijų pasirengimą. Tačiau lygiai taip pat svarbu, kiek žmonių jaučiasi reikalingi, pasitiki vieni kitais ir žino, ką gali padaryti dėl savo valstybės.
