Elma Paulauskaitė: Kada NVO verta kreiptis į išorės ekspertą?

Nevyriausybinių organizacijų vadovams ir komandoms dažnai tenka vienu metu būti strategais, projektų vadovais, komunikatoriais, lėšų pritraukėjais – ir dar spręsti kasdienius organizacijos klausimus. Kada verta trumpam sustoti ir į savo veiklą pažvelgti kartu su išorės ekspertu ar eksperte?

Apie tai kalbamės su NVO klinikos eksperte, poveikio vertintoja Elma Paulauskaite. Ji pastebi, kad dviejų valandų konsultacija NVO klinikoje nėra skirta išspręsti visas organizacijos problemas. Vis dėlto gerai pasirinkus klausimą, ji gali padėti daug aiškiau įsivertinti, kur organizacija yra dabar, ko nežino ir koks galėtų būti kitas žingsnis.

Elma, smagu, kad prisijungei prie NVO klinikos ekspertų komandos! Kuo NVO klinikos konsultacija gali būti naudinga organizacijai?

NVO vadovai turi išmanyti daugybę skirtingų sričių ir atlikti įvairiausias funkcijas, kartu nepamesdami meilės savo darbui ir motyvacijos. Sprendžiant organizacijos vystymo klausimus dažnai tenka kliautis savo pačių patirtimi ir turimais įrankiais bei ištekliais – kitaip nei versle, NVO turi mažiau galimybių kasdieniais klausimais kreiptis į išorės konsultantus.

Todėl NVO klinika gali būti gera proga pasitelkti išorės ekspertą pasitikrinti – savo matymą, gauti naujų įžvalgų, susidėlioti mintis konkrečiu klausimu ir numatyti tolesnius žingsnius.

Svarbu, kad konsultantas nebūtinai atneša vieną „teisingą atsakymą“. Dažnai didžiausia konsultacijos vertė – gerai užduoti klausimai ir galimybė kartu pažvelgti į organizacijos situaciją iš kitos perspektyvos.

Parekomenduok, kokį klausimą organizacijoms verta atsinešti į dviejų valandų konsultaciją?

Tai priklauso nuo konkrečių poreikių, bet iš savo, kaip poveikio vertintojos, perspektyvos matau bent tris situacijas, kuriose tokia konsultacija gali būti ypač naudinga.

1)  Neturint struktūruotos idėjos bet norint pareflektuoti apie savo veiklą – giluminis interviu! Mažesnėms NVO, kurios dar nėra turėjusios savo veiklų išorės vertinimų,
konsultacijoje būtų naudinga pareflektuoti apie savo projektą ar projektų visumą, pavyzdžiui, remiantis OECD-DAC vertinimo kriterijais. Kiek vykdoma veikla pasiekia užsibrėžtus tikslus? Kai tai pavyksta geriau arba mažiau gerai – kokie veiksniai tą lemia? Kiek veikla atliepia tikslinių grupių poreikius ir ką apie tuos poreikius iš tiesų žinome? Prie kokių pokyčių prisidedame ir kam? Kiek tvarūs pasiekti rezultatai? Kokios sinergijos kuriamos su kitomis iniciatyvomis?

Visa tai aptarus naudinga pasižymėti, į kuriuos klausimus jau turime gana aiškius atsakymus, o kur daugiau remiamės nuojauta. Galbūt paaiškės, kad verta pradėti rinkti tam tikrą informaciją iš naudos gavėjų ar kitų suinteresuotųjų šalių.

2) Kai turite pradinę idėją, bet dar nėra aiškios projekto ar programos logikos – tuomet galima kartu dėlioti koncepciją, pavyzdžiui, pasitelkiant Pokyčių teoriją. Galima apžvelgti dabartinę situaciją ir tikslinių grupių poreikius, tada pagal juos planuoti veiklas bei numatyti, kokio pokyčio jomis siekiame trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.

Pokyčių teorija yra paprastas, vizualus ir naudingas įrankis ne tik kuriant, bet ir toliau vystant projektą ar programą. Tokį modelį vėliau galima naudoti pasitikrinimui. Vykdant veiklas ir kaupiantis patirčiai, vis aiškiau matome, kas pavyksta, kas pasikeičia taip, kaip tikėjomės, o kur galbūt verta adaptuotis ir keisti kursą.

3) Kai jau vykdote veiklas ir renkate duomenis, bet neaišku, ką iš tiesų verta stebėti,  konsultaciją galima skirti keliems svarbiausiems rezultatams ir rodikliams išsigryninti.

Pastebiu, kad organizacijos neretai jau renka daug informacijos – registracijos formose, dalyvių apklausose, individualių atvejų aprašymuose ar tiesiog bendraudamos su naudos gavėjais – tik ne visada ją susieja su klausimu, ką ši informacija pasako apie veiklos rezultatus. Per konsultaciją galima peržiūrėti tai, kas jau renkama, ir pagalvoti, ko pakanka, ko trūksta, o ko galbūt apskritai nereikia rinkti.

Ar turi konkretų pavyzdį, kaip toks pokalbis gali pakeisti požiūrį į problemą?

Konsultacijos su „Pokyčių ambasada“ metu kalbėjomės apie organizacijos poveikio stebėjimą. Iš pradžių atrodė, kad reikės kurti naujus rodiklius ir pradėti rinkti daug papildomos informacijos.

Tačiau nagrinėdamos organizacijos veiklą pamatėme, kad nemažai vertingų duomenų ji jau turi. Pavyzdžiui, šeimos, kreipdamosi pagalbos, aprašo savo poreikius ir lūkesčius, papasakoja, kokios pagalbos jau ieškojo ar gavo.

Tad klausimas pasikeitė iš „kaip surinkti dar daugiau duomenų?“, į „kaip geriau panaudoti tai, ką jau turime, ir kokios informacijos iš tiesų dar trūksta?“

Susidėliojome pagrindines organizacijos poveikio kryptis, tikslines grupes ir kelis paprastus klausimus, kuriuos galima užduoti skirtingais pagalbos etapais: ar žmogui tapo aiškiau, ką daryti toliau? Kas konkrečiai pasikeitė? Ko šeimai vis dar trūksta?

Man tai geras pavyzdys, kad poveikio stebėjimas nebūtinai turi tapti dar viena sunkia administracine sistema. Kartais pirmiausia reikia sustoti ir geriau pamatyti tai, ką organizacija jau daro ir žino.

///

Turite klausimą, kurį verta išsigryninti su išorės ekspertu (-e)?

NVO klinika – galimybė nevyriausybinėms organizacijoms gauti individualią 2 valandų eksperto konsultaciją konkrečiam organizacijos iššūkiui ar klausimui spręsti.

Kviečiame sužinoti daugiau:  NVO klinika – ALF