Tyrimas „Tvari pilietinė visuomenė. Penkių jungtinių fondų Rytų Europoje pamokos” 2019 m.
1990-ieji atlydėjo erą, kai vyriausybės palaiko liberalią demokratiją ir galimybę kurti pilietinę visuomenę valstybėse, kuriose seniai trūko atskiros nuo valdžios kontrolės viešosios erdvės. Šiuo laikotarpiu JAV ir Europos privatūs fondai, kartais dirbdami kartu su daugiašalėmis arba dvišalėmis vystymo agentūromis įsteigė penkis Partnerystės ir pasitikėjimo jungtinius fondus, skirtus remti pilietinę visuomenę Baltijos šalyse, Centrinėje ir Rytų Europoje, Balkanuose ir Juodosios jūros regione. Šie jungtiniai fondai skirti statyti, remti ir auginti ilgalaikį pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų tvarumą. Šių fondų sukūrimas atspindėjo optimizmo dėl pilietinės visuomenės perspektyvų dvasią.
Pagrindinės socialinės problemos, su kuriomis susiduria dauguma vyriausybių yra sudėtingos ir jų sprendimai nėra lengvai pastebimi. Tai leidžia vyriausybėms ginčytis, kad galios sutelkimas yra reikalingas tvarkantis su problemomis. Todėl sudėtingais laikais pilietinės visuomenės vaidmuo tampa dar esmingesnis. Mes esame pripratę mąstyti apie pilietinės visuomenės organizacijas pagal jų instrumentines funkcijas, svarbius darbus, kuriuos šios organizacijos atlieka ir vertingas paslaugas, kurias teikia. Tačiau bendrinė pilietinės visuomenės organizacijų funkcija yra ta, kad joms susitelkus, ypač toms organizacijoms, kurios telkia dėmesį į advokaciją, socialinio teisingumo darbą, nepriklausomą politikos analizę ir panašias misijas, jos gali tapti ta kolona, kuri apsaugo nuo piktnaudžiavimo galia.
Ši ataskaita yra kvietimas filantropams įsitraukti ar likti įsitraukusiems į pilietinės visuomenės ir jos institucijų kūrimą, remimą ir stiprinimą. Šio kvietimo tikslas yra dvilypis. Iš vienos pusės, jis kilo dėl gyvos diskusijos apie energingos visuomenės ir atviros, įtraukios valdžios bei nepriklausomos, gerai aprūpintos pilietinės visuomenės koreliaciją. Iš kitos pusės, filantropai gali pritaikyti savo nuostatas pirmiausia per pilietinės visuomenės organizacijas.
Todėl šios ataskaitos pagrindinis tikslas yra prisidėti prie pažangos siekiant galutinio tikslo – sukurti gyvybingą pilietinę visuomenę, kuri ilgainiui išsilaikytų, įsitvirtintų savo šalyje ir būtų išlaikyta iš vidaus.
Šioje ataskaitoje pateikiama analizė yra paremta duomenimis iš 15 valstybių.
Susipažinkite su Tvarios Pilietinės visuomenės ataskaita čia.
Ataskaitą parengė Niujorko universiteto absolventų Filantropijos ir pilietinės visuomenės centras.