Irenos Veisaitės atminimo paskaita – tai nauja Atviros Lietuvos fondo (ALF) inicijuota tradicija, skirta pagerbti Irenos Veisaitės (1928–2020) – mokslininkės, humanistės, Holokaustą išgyvenusios asmenybės ir Atviros Lietuvos fondo steigėjos – gyvenimą ir palikimą.

Kiekvienais metais į Vilnių bus kviečiamas iškilus tarptautinis mąstytojas, kuris dalysis įžvalgomis apie demokratijos, žmogaus teisių ir kultūros ateitį.

Pirmąją, inauguracinę, paskaitą skaitys profesorius Michaelis Ignatieffas – Kanados rašytojas, politinės etikos tyrinėtojas, buvęs Vidurio Europos universiteto prezidentas ir rektorius. Jo kanadietiškos šaknys šiam dalyvavimui suteikia ypatingą prasmę, simboliškai sujungiančią Kanadą su viena svarbiausių naujų Lietuvos pilietinių ir intelektinių tradicijų.

Paskaitos organizaciniai partneriai – Vilniaus universitetas ir Kanados ambasada Lietuvoje.

Paskaita vykp sausio 16 dieną, 15 val. Vilniaus universitete (Universiteto g. 3, Vilnius)

Paskaitos įrašą galite žiūrėti čia:

Apie Ireną Veisaitę (1928 – 2020)

„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“

 — Irena Veisaitė (1928–2020), žmogaus teisių gynėja, Atviros Lietuvos fondo įkūrėja

Irena Veisaitė buvo viena ryškiausių moderniosios Lietuvos intelektualių. Akademinę veiklą ji derino su pilietine atsakomybe ir taip prisidėjo formuojant moralinį pagrindą, kuriuo rėmėsi Lietuvos demokratinė transformacija. Kolegos ir bičiuliai ją dažnai vadino spiritus movens – varomąja jėga, XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir vėliau kūrusia atvirą visuomenę Lietuvoje.

I. Veisaitė buvo išskirtinės tolerancijos žmogus, nuolat skatinusi dialogą ir tarpusavio supratimą. Ji tikėjo nuosekliu darbu ir kantrybe, pabrėžė atleidimo svarbą, pasisakė už santarvę ir galimybę atkurti tai, kas buvo sugriauta. Anot jos, tik tas žmogus, kuris geba įveikti Holokausto ir sovietinių represijų traumas bei jas vertinti nuoširdžiai ir objektyviai, gali būti iš tiesų laisvas. I. Veisaitė aktyviai veikė ne tik Lietuvoje – jos indėlis buvo pripažintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Jai skirti šie apdovanojimai:

  • 2012 m. – Gėtės medalis už Vokietijos ir Lietuvos kultūrinių ryšių stiprinimą
  • 2015 m. – Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija
  • 2018 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius
  • 2020 m. – Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Didysis kryžius

I. Veisaitės artimieji, draugai ir kolegos tęsia jos pradėtus darbus. Jos palikimas išlieka gyvas auditorijose, teatro scenose, pilietinėse organizacijose. I. Veisaitės idėjos atsispindi ir šiandieninėse Atviros Lietuvos fondo programose, kurios stiprina žmogaus teises ir puoselėja atvirą, demokratišką pilietinę visuomenę.

IRENOS VEISAITĖS VAIKYSTĖ IR JAUNYSTĖ

I. Veisaitė priklausė Vidurio Europos intelektualų kartai, patyrusiai lemtingus to šimtmečio istorinius lūžius. Gimusi 1928 m. Kaune žydų šeimoje, ji augo kaip Lietuvos patriotė. Lankė jidiš pradinę mokyklą, o namuose kalbėjo lietuviškai, rusiškai ir vokiškai. Dar vaikystėje ir jaunystėje ji išgyveno tragiškiausius XX a. Lietuvos istorijos įvykius: pirmąją sovietinę okupaciją, Antrąjį pasaulinį karą, nacistinę okupaciją ir Holokaustą, per kurį neteko beveik visų artimųjų, tarp jų ir motinos. 1944 m. ją išgelbėjo ir slapstė Stefanija Ladigienė, kuri po dvejų metų buvo ištremta į Sibirą (1992 m. jai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas).

Irena Veisaitė galėjo pagrįstai rinktis keršto kelią, tačiau pasirinko atleidimą.

 „Supratau, kad blogis kuria blogį. O aš norėjau kurti gėrį.“

„Atleisti ir kurti ateitį yra gyvųjų priedermė.“

Sovietinės okupacijos metais I. Veisaitė Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade) apsigynė daktaro disertaciją apie Heinricho Heinės lyriką ir daugiau nei keturis dešimtmečius dėstė ankstyvosios moderniosios literatūros kursus Lietuvos universitetuose (ypač mėgo Gėtę, Šilerį ir Servantesą). Ji, kaip ir jos dėstytos Apšvietos idėjos, įkvėpė ištisas studentų kartas mąstyti laisvai ir gyventi etiškai. Be aktyvios akademinės veiklos, ji buvo ir teatro kritikė, kultūrą suvokusi kaip etinę praktiką ir dialogo erdvę, o ne vien pramogą.

DEMOKRATINĖ TRANSFORMACIJA IR ATVIROS LIETUVOS FONDAS

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, I. Veisaitė buvo viena Atviros Lietuvos fondo steigimo iniciatorių. Tai buvo viena pirmųjų pilietinių organizacijų posovietinėse šalyse, kurią rėmė George Soroso Atviros visuomenės tinklas. Jos lyderystė suteikė fondui išskirtinį moralinį autoritetą, kuriame intelektinis atvirumas derėjo su atjauta, tolerancija ir pilietine drąsa.

Jos vadovaujamas fondas turėjo reikšmingos įtakos Lietuvos raidai po Sovietų Sąjungos žlugimo: jis skatino atviros visuomenės idėjas, rėmė švietimą, laisvą žiniasklaidą, žmogaus teises ir dialogą tarp bendruomenių. Fondas užaugino pilietines organizacijas, kurios aktyviai veikia iki šiol, ir atvėrė pasaulį tūkstančiams studentų bei akademinės bendruomenės narių.

„Laisvė yra sąlygojama ne tik išorinių aplinkybių ar politinių sistemų, nors jų svarbos paneigti taip pat nederėtų. Ji slypi pačioje žmogaus sieloje, jo širdyje.“

„Įmanoma per naktį pakeisti vyriausybę, vėliavą, bet reikia tikrai daug laiko, kad pasikeistų žmonių mentalitetas.“

Apie Michael Ignatieff

2026 m. sausio 16 d. profesorius Michael Ignatieff Vilniaus universitete skaitys pirmąją Irenos Veisaitės atminimo paskaitą. Paskaita skirta pagerbti jos, kaip humanistės, Holokaustą išgyvenusios asmenybės ir tolerancijos, atleidimo bei susitaikymo gynėjos palikimą. Tai idealai, formavę ir paties M. Ignatieff  gyvenimą bei kūrybą. Abu juos sieja įsitikinimas, kad atviros visuomenės laikosi ne vien įstatymais ir institucijomis, bet ir empatija, dialogu bei moraline vaizduote.

Prof. Michael Ignatieff  yra vienas ryškiausių šiuolaikinių liberaliosios minties atstovų pasaulyje, istorikas, eseistas ir  intelektualas, jau kelis dešimtmečius tyrinėjantis žmogaus orumo paieškas neramiais laikais. 2016–2021 m. jis buvo Vidurio Europos universiteto (CEU) prezidentas ir rektorius, vadovavo universitetui istorinėje kovoje už akademinę laisvę, Vengrijos vyriausybei siekiant apriboti jo nepriklausomumą. Jo lyderystė pavertė CEU pasauliniu pilietinės drąsos ir tiesos gynimo simboliu.

M. Ignatieff knygose „The Ordinary Virtues: Moral Order in a Divided World“ (2017), „On Consolation: Finding Solace in Dark Times“ (2021), „The Warrior’s Honor“ ir „Blood and Belonging“ nagrinėja, kaip atjauta, atleidimas ir pasitikėjimas padeda visuomenėms gyti ir išlikti drauge. Šios temos atliepia ir pačios Veisaitės įsitikinimą, kad susitaikymas yra laisvės pamatas.

Buvęs Kanados Liberalų partijos lyderis ir parlamento narys, M. Ignatieff dėstė Harvardo, Kembridžo, Toronto universitetuose ir Centrinės Europos universitete Vienoje. Kaip ir Irena Veisaitė, kuri net sovietinės cenzūros sąlygomis įkvėpė ištisas Lietuvos studentų kartas, jis suvokia mokymą kaip moralinį veiksmą, galimybę žadinti kritinį mąstymą ir pilietinę atsakomybę. Abiems auditorija visada buvo tylos pasipriešinimo ir vilties erdvė.

Apdovanotas Dan David premija už demokratijos ir žmogaus teisių gynimą, M. Ignatieff ir toliau rašo bei pasisako apie tai, kaip liberalios visuomenės gali atsilaikyti prieš stiprėjančias politinio ir kultūrinio autoritarizmo tendencijas. Vilniuje jis nagrinės, kaip naujos autoritarizmo kryptys Europoje ir Šiaurės Amerikoje kelia iššūkių demokratijos moraliniams pagrindams, keičia tiesos sampratą, kultūrą ir pilietinį pasitikėjimą, bei kokias dorybes piliečiai ir institucijos turi iš naujo atrasti, kad visuomenės išliktų atviros ir humaniškos.

NAUJAUSIOS PUBLIKACIJOS IR ESĖ

Profesorius Michael Ignatieff savo tekstuose jungia politiką su moraline patirtimi ir skatina tarptautines diskusijas:

  • „How a University Fights an Authoritarian Regime“, The Chronicle of Higher Education (2025 m. kovas), apie tai, kaip universitetai gali priešintis politiniam spaudimui telkdami bendruomenes.

  • „Canada, Trump and the New World Order“, Financial Times / michaelignatieff.ca (2025 m. sausis), apie populizmo poveikį ir kintančią pasaulio galių pusiausvyrą.

  • „The Adults in the Room: Cold War Liberalism Revisited“, Liberties Journal (2025), apie XX a. vidurio liberaliosios minties atstovus ir įtampą tarp moralinių idealų bei politinio realizmo.

  • „The Cost of Betrayal: The Price to Pay When Trust Is Destroyed“, CEU Research / Substack (2025 m. kovas), apie pasitikėjimo žlugimą kaip giliausią demokratijos žaizdą.

  • „When Democracy Is on the Ballot“, Journal of Democracy (2024 m. liepa), teigiant, kad šiandieninės demokratijos krizės kyla ne tik dėl lyderių, bet ir dėl institucijų prarasto moralinio patikimumo.

Taip pat nuolatiniai komentarai Project Syndicate platformoje 2024–2025 m., tarp jų tekstas „The Threat to American Hegemony Is Real“, kuriame apmąstoma kintanti pasaulio tvarka ir liberalių vertybių atsparumas.

Paskaitos partneriai