Pirmoji mokymų dalis vyko 2023 m. lapkričio 9-10  d., Kėdainiuose, kur istorijos, pilietiškumo ugdymo mokytojai, edukatoriai, dirbantys su Lietuvos bei Europos istorijos temomis, gilinosi į Europos šalių transformacijos, pereinamuosius laikotarpius devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose.  

Pagrindinis mokymų tikslas: suteikti daugiaperspektyviu ir kritiniu požiūriu paremtas žinias apie pereinamąjį laikotarpį Lietuvoje ir Europoje bei jo mokymą, pristatant bei įgalinant remtis tarptautinės ekspertų komandos parengta metodine medžiaga. 

Mokymų struktūra: mokymai yra sudaryti iš 2 dalių. Pirmoji mokymų dalis vyko 2023 m. lapkričio 9-10  d., Kėdainiuose. Antroji mokymų dalis vyks 2024 m. pavasarį. Užsiregistravę bei į mokymus atrinkti dalyviai įsipareigoja dalyvauti ir antrojoje mokymų dalyje.  

Mokymų tikslinė grupė: istorijos ir pilietiškumo mokytojai, edukatoriai    

1 mokymų data:  2023 m. lapkričio 9-10 d.   

Mokymus vedėjai: Donatas Puslys, Vaidotas Steponavičius 

Mokymų ir nakvynės vieta:  Grėjaus namas, Kėdainiai (Didžioji g. 36)  

Dalyvių skaičius: 20 dalyvių.
Esant dideliam susidomėjimui:   

  1. užsiregistravę dalyviai į mokymus atrenkami pagal registracijos datą ir laiką; 
  2. prioritetas registracijos eilėje bus suteikiamas dalyviams iš kitų miestų nei Vilnius, Kaunas, Klaipėda.   

Kaina: Mokymai nemokami.  Taip pat kompensuosime dalyvių kelionės išlaidas, apgyvendinimą ir maitinimą.

MOKYMŲ APRAŠYMAS 

  • Iššūkiai mokant prieštaringos istorijos. Įvadas: gilinsitės į postsocialistinio perėjimo sampratą skirtingose Europos šalyse. 
  • Mokymas apie pereinamąjį laikotarpį poliarizacijos laikais. Nagrinėsite strategijas, kaip mokyti apie pereinamąjį laikotarpį skirtinguose nacionaliniuose kontekstuose ir efektyviai reaguoti į prieštaringus klausimus. 
  • Transnacionaliniai pamokų planai. Dalyvausite diskusijose, naudodamiesi World Café formatu, pristatydami ir aptardami tarptautinius mokymo sritis tokiomis temomis kaip pereinamojo laikotarpio teisingumas,visuomenės atmintis, ekonominis perėjimas , pilietinė visuomenė. 
  • Dezinformacija, mitų griovimas ir humoras.  Analizuosite istorinius mitus ir dezinformaciją, susijusius su pereinamuoju laikotarpiu, ugdydami savo kritinį mąstymą.
  • Mokinių projektai.  Atrasite projektais ir dalyvavimu pagrįstus mokymo metodus, susijusius su pereinamuoju laikotarpiu, skatinančius aktyvų mokinių įsitraukimą. 

EKSPERTŲ KOMANDA  

Mokymų kursą bei pamokų planus, įskaitant dalomąją medžiagą, žaidimus, viktorinas ir kitus dalykus, apimančius esminius teminius ir metodologinius aspektus,  parengė  tarptautinė  formaliojo ir neformaliojo švietimo bei mokslinių tyrimų patirties turinti projekto „Transition Dialogue” ekspertų komanda: 

  • Alicja Pacewicz – pilietiškumo ugdymo ir mokymosi ekspertė; 
  • Barbara Christophe – edukacinių medijų tyrėja; 
  • Bistra Stoimenova – istorikė, dėstytoja; 
  • Donatas Puslys – pedagogas, medijų ekspertas; 
  • Vaidotas Steponavičius – istorijos mokytojas; 
  • Olena Pravylo – kultūros aktyvistė ir švietimo tarpininkė; 
  • Svetlana Mihaylova – dėstytoja ir švietimo ekspertė; 
  • Vedrana Pribičevič – ekonomistė ir universiteto dėstytoja.

Projekto trukmė

2022 m. rugpjūtis – 2024 m. spalis

Koordinatoriai

DRA e.V., Germany / Sofia Platform, Bulgaria 

Partneriai

Zaklada Znanje na Djelu, Kroatija
Open Lithuania Foundation, Lietuva
Center for Citizenship Education, Lenkija
Congress of Cultural Activists, Ukraina

Finansuoja

Vokietijos federalinė agentūra pilietiniam ugdymui

Nuo pirmojo projekto „Pereinamojo laikotarpio dialogas 2019-2021 m.” (Transition dialogue 2019-2021) koncepcijos Vidurio ir Rytų Europos posocialistinė transformacija patyrė grįžimą ratu. Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė, kad transformacijos demokratijos ir teisinės valstybės link idėja žlugo. Praėjus trisdešimčiai metų po komunizmo žlugimo ir SSRS subyrėjimo, tie, kurie patyrė posocialistinę transformaciją, vis dar aktyviai dalyvauja formuojant visuomenę ir politiką, daugelis jų užima vadovaujančius postus. Užaugo ir subrendo karta, kuri nebeatsimena komunizmo ir Sovietų Sąjungos žlugimo. Jų žinios ir palyginus nesenų įvykių suvokimas daugiausiai remiasi vyresniosios kartos pasakojimais ir instrumentalizuotais diskursais. Nepaisant to, jaunų žmonių pasitikėjimas politinėmis institucijomis tebėra menkas. Jie dažnai susiduria su manipuliaciniais arba vienpusiškais atminties diskursais, idėjomis, kurios vėliau dažnai atsispindi ir mokyklų mokymo programose.

Šiandien, kai Europa ir visas pasaulis yra atsidūrę karo akivaizdoje, tarptautinė diskusija apie jau patirtus transformacijos procesus ir patirtis yra ne tik reikalinga, bet ir būtina. Šie debatai turėtų vykti viešai, palaikant europinį dialogą. Būtent tarptautinis požiūris leidžia atidžiau pažvelgti į atminties diskursus ir atspindėti juos iš skirtingų perspektyvų. Kelių kartų dialogas padeda geriau suprasti Europos kaimynus ir skatina savirefleksiją. Projekto metu bus skiriamas dėmesys jaunajai kartai – rengiant gaires ir medžiagą, pritaikytus įvairaus lygio  pamokoms bei neformaliam švietimui.

Projekto tikslai

  • gerinti pilietinio ugdymo ir istorijos mokymą apie pereinamąjį laikotarpį mokyklose, parengiant švietimo programą;
  • kurti naujus pasakojimus ir diskusiją nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, pasitelkiant interaktyvius formatus;
  • išanalizuoti pasakojimus apie laikotarpį po 1989 m.  ir integruoti juos į formalųjį ir neformalųjį švietimą.

Projekto rezultatai

  • mokymai mokytojams, nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, vadovėlių autoriams, muziejų edukatoriams, kitiems formaliojo bei neformaliojo švietimo sektoriaus atstovams ir kt.;
  • suburta tarptautinė ekspertų grupė iš projekte dalyvaujančių šalių;
  • parengta mokymų koncepcija ir seminaro planas bei medžiaga – 6 darbiniai susitikimai su ekspertais iš kiekvienos šalies (maždaug 6 mėn., virtualiai, 1 susitikimas gyvai);
  • leidinys internete (išverstas į 7 kalbas).