Ieva Česnulaitytė. Svarstymų demokratija – ateities demokratija
Ieva Česnulaitytė, politikos analitikė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO)
Visos politinės partijos, pirmajame seimo rinkimų ture peržengusios 5 procentų kartelę, savo rinkimų programose mini demokratijos krizę bei žemą piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis. Didžioji dalis jų turi ir pasiūlymų, kaip tai spręsti – įtraukiant piliečius į sprendimų priėmimą, sudarant sąlygas visuomenei bendrai susitarti dėl svarbių pokyčių ir prioritetų. Įvairiais būdais – inicijuojant trišales tarybas, piliečių asamblėjas ir dalyvaujamuosius biudžetus. Ar tikrai šie svarstomosios demokratijos procesai – veiksmingas būdas visuomenei atsidurti už sprendimų priėmimo vairo?
Begaudant svarstymų demokratijos bangą
EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) surinko duomenis norėdama ištirti ir įvertinti, kaip ir kodėl piliečių įtraukimas į sprendimų priėmimą gali sustiprinti demokratiją, sudaryti sąlygas geresniam viešajam valdymui bei prisidėti prie piliečių ir valdžios institucijų abipusio pasitikėjimo gerinimo. Išanalizavus duomenis, 2020 m. vasarą buvo išleistas tyrimas „Inovatyvūs piliečių įtraukimo į valstybės valdymą būdai ir naujos demokratines institucijos: begaudant svarstymų demokratijos bangą“.
Šis tyrimas iš arčiau pažvelgia į svarstomosios demokratijos procesus, tokius kaip piliečių asamblėjos, bei kaip šie procesai prisideda prie demokratinių institucijų pastangų tapti atviresnėmis piliečių idėjoms ir visapusiškai panaudoti visuomenės kolektyvinį intelektą. Tuo pačiu tai yra ir pirmasis tarptautinis įrodymais pagrįstas tyrimas, detaliai apžvelgiantis kaip valstybės iki šiol naudojo svarstymų demokratijos procesus viešosios politikos sprendimams priimti.
Tyrimas remiasi 289 svarstymų demokratijos procesais (282 iš jų įvykusiais EBPO šalyse narėse) nuo 1986 metų iki 2019 lapkričio mėn. Remiantis šiomis praktikomis bei konsultuojantis su tarptautine ekspertų grupe, EBPO išskyrė dvylika skirtingų svarstymų demokratijos procesų modelių, nustatė, ką galime vadinti sėkmingai įgyvendintu svarstymų demokratijos procesu, išgrynino gerosios praktikos principus bei nustatė tris jau išbandytus galimus būdus svarstymų demokratijos procesams institucionalizuoti, siekiant juos padaryti įprasta sprendimų priėmimo proceso valstybėje dalimi.
Tyrimas atskleidė, jog visų lygmenų (nacionalinio, federalinio, regioninio ir savivaldybių) viešojo valdymo institucijos naudojasi svarstymų demokratijos procesais siekiant įtraukti piliečius į sudėtingų valstybei svarbių problemų sprendimą. Beveik pusė piliečių asamblėjų, tarybų ir kitų svarstytų demokratijos procesų iki šiol iniciavo savivaldybės. Tokios išvados nestebina, nes savivaldybių lygmeniu sprendžiamos problemos yra arti piliečių kasdienio gyvenimo, todėl kiekvienas pilietis turi tiek interesą, tiek patirties patarti savivaldybei infrastruktūros, darželių, ar miesto planavimo klausimais.
Be to, pasirodo, kad svarstymų demokratijos procesų populiarumas nuolat augo nuo pirmųjų procesų, sukurtų ir ištobulintų Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose 1986-aisiais metais. Nuo 2010 metų tokių procesų organizavimas ženkliai paaugo, o pastaraisiais metais pasiekė beprecedentes aukštumas. Daugiausia svarstymų demokratijos procesų valstybės institucijos inicijavo tokiomis temomis kaip miesto planavimas, sveikatos paslaugos, aplinkosauga, strateginis planavimas ir infrastruktūra.
Priemonė atkurti ryšiui tarp piliečio ir valstybės
EBPO tyrimas atskleidė, kad piliečių asamblėjos iš tiesų gali būti puiki priemonė priimant sprendimus, kurie turės ilgametes pasekmes, bei tuos, kurių teisėtumui pagrįsti reikalingas visuomenės palaikymas. Surinkti duomenys parodė, kad viešas aktualių visuomenei klausimų svarstymas atsitiktiniu būdu atrinktų piliečių asamblėjose ir tarybose padeda valstybės institucijoms atrasti kelius suvienyti visuomenę ties temomis, kurios dažnai supriešina. Subūrus reprezentatyvią grupę piliečių, atspindinčią visuomenę pagal amžių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, ir suteikus jiems galimybę kelias dienas susipažinti su detalia informacija, diskutuoti ir drauge pasiūlyti sprendimo būdus aktualioms problemoms, sukuriamos salygos skirtingą nuomonę turinčioms visuomenės grupėms nugalėti susiskaldymą ir rasti atsakymus bei sutarti net ir aštriausiomis temomis. Tokios asamblėjos ypač efektyvios siekiant rasti sprendimus tokiomis temomis, kurios remiasi vertybiniais skirtumais, reikalauja įvertinti alternatyvas ir liečia ilgalaikius sprendimus, kurie išliks aktualūs ir keičiantis valdžiai.
Šios temos yra itin svarbios ir šiuo metu, kai valstybės siekia suvaldyti bei prisitaikyti prie koronaviruso sukeltų pokyčių ekonomikoje, sveikatos srityje ir kasdieniame piliečių gyvenime. Klimato kaitos dilemos ir kitos šiandien aktualios temos priklauso nuo to, kokiomis vertybėmis savo šalyje vadovaujasi piliečiai. Svarstomosios demokratijos procesai gali sudaryti salygas ir suteikti erdvę piliečiams diskutuoti, įsigilinti į problemų esmę ir tokiu būdu rasti bendrus sprendimus, įvertinti alternatyvas bei pasirinkimų pasekmes, bei sutarti dėl žingsnių į priekį.
Nuo vienkartinių galimybių dalyvauti, iki nuolatinių
Pastaraisiais metais atsirado ir ambicingų viešojo valdymo institucijų, kurios tokius svarstomosios demokratijos procesus nusprendė institucionalizuoti ir padaryti nuolatine piliečių įtraukimo į viešąjį valdymą dalimi. Puikus to pavyzdys yra Ostbelgieno bendruomenės Belgijoje Piliečių taryba. 24-iems atsitiktinės gyventojų atrankos būdu atrinktiems piliečiams suteikta galimybė patiems pasirinkti, kokias visuomenei svarbias temas jie nori analizuoti piliečių asamblėjų metu ir kuriomis temomis rekomendacijas valdžios institucijomis jie norėtų pateikti. Iš viso rasta 14 įvairiais būdais institucionalizuotų svarstymų demokratijos procesų pavyzdžių iš Austrijos, Belgijos, Kanados, Japonijos, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tokie nuolatiniai piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą būdai po truputį atranda savo vietą demokratinėse sistemose ir turi potencialo tapti naujomis demokratinėmis institucijomis, papildančiomis tradicines ir leidžiančias valstybėms tapti atskaitingesnėms, skaidresnėms, patikimesnėms ir atviresnėms kiekvienam piliečiui.
Daugiau informacijos apie EBPO tyrimus ir veiklą inovatyvaus piliečių įtraukimo į valstybės valdymą srityje galite rasti čia. Straipsnių apie inovacijas piliečių dalyvavimo sprendimų priėmime tema galite rasti EBPO žurnale Participo.
