Milda Ališauskienė/ Geras gyvenimas regionuose: koks jis yra ir koks galėtų būti? Apmąstant Kėdainius

Tokia tema „Atviros Lietuvos fondas“ pakvietė diskusijai Kėdainių bendruomenę balandžio 30 d. Daugiakultūriniame centre istorinėje Rinkos aikštėje. Ir nors renginys vyko tuo pačiu metu kaip ir džiazo festivalis, vis dėlto norinčiųjų pasikalbėti apie gyvenimą Kėdainiuose netrūko. Tarp diskutantų buvo Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, Lietuvos žurnalistikos cento direktorė dr. Džina Donauskaitė, žurnalo IQ ir portalo alfa.lt vyriausias redaktorius Ovidijus Lukošius, Tikslaus ūkininkavimo specialistas Saulius Sagatys ir Seimo nario Arūno Gelūno patarėjas Vidmantas Valantiejus. Diskusiją moderavo „Atviros Lietuvos fondo“ valdybos pirmininkė dr. Milda Ališauskienė.

Gero gyvenimo samprata yra tiek subjektyvi, tiek objektyvi. Subjektyviąją gero gyvenimo sampratą apibrėžiame kiekvienas individualiai, remdamiesi savo patirtimi ir socio-ekonomine padėtimi. Tuo tarpu objektyvią gero gyvenimo sampratą kuria ir formuoja valstybė ir jos institucijos socialinės bei kitų sričių politikos priemonėmis. Trečiajam Nepriklausomybės dešimtmečiui einant į pabaigą, galime kalbėti apie decentralizacijos proceso pasekmes regionams, ar ir kaip veikia vietos savivaldos institucijos, kiek ir kaip visuomenė dalyvauja savivaldos ir gero gyvenimo regionuose kūrimo procesuose. Gero gyvenimo sampratą visuomenėje formuoja ir žiniasklaida. Kai valstybės, žiniasklaidos ir žmonių gero gyvenimo sampratų supratimai išsiskiria žmonės nusivilia ir gali pradėti protestuoti – nebedalyvauja visuomeniniame ir politiniame gyvenime, pradeda „balsuoti kojomis“, t.y. emigruoja.

Diskusijoje kelti klausimai, koks yra geras gyvenimas Kėdainiuose? Kokie objektyvūs rodikliai lemia gyvenimo kokybę ir jos (ne)gerėjimą Kėdainiuose? Užimtumas? Kultūrinis gyvenimas? Švietimo būklė? Pilietinis ir politinis dalyvavimas? Ar ir kaip kėdainiečiai valdo Kėdainius? Kokį vaidmenį gero gyvenimo Kėdainiuose kūrime atlieka vietos ir nacionalinė žiniasklaida? Kokia yra vietos žiniasklaida ir kokį Kėdainių įvaizdį ji kuria?

Kalbėdami apie tai, kas užtikrintų gerą gyvenimą Kėdainiuose diskutantai minėjo užimtumą ir infrastruktūros svarbą – pradedant gatvėmis, keliais, patogia transporto infrastruktūra, po to ir kokybiškai dirbančiais darželiais ir mokyklomis. Nuskambėjo ir mintis, kad kiekvienas gali prisidėti kurdamas gerą gyvenimą, susitvarkydamas savo kiemą ir gatvę, o ne reikalaudamas iš valstybės. Vis dėlto, pokalbio metu paaiškėjo, kad daug nerimo kelia mažėjantis gimstamumas, susitraukusios švietimo paslaugos šiame regione, jaunimo nenoras likti ir kurti savo gyvenimą Kėdainiuose. Infrastruktūros, švietimo klausimai verčia sugrįžti prie pastarųjų kelių dešimtmečių socioekonominių transformacijų, kurios palietė regionus.

Po sovietmečio vykusi decentralizacija Lietuvoje vis dar išlieka gana nepakankama lyginant su kaimynine Lenkija, vietos savivalda nors ir turi įgaliojimus, tačiau ne visada valstybės skiriamų lėšų pakanka poreikiams patenkinti arba ne visada su esamomis lėšomis elgiamasi ūkiškai. Be to, gana nedidelė savivaldoje dalyvaujančiųjų rotacija dažnai lemia, kad lėšų srautai keliauja vienos ar kitos interesų grupės poreikiams patenkinti aplenkdami bendrojo gėrio kūrimo interesus. Todėl labai svarbus vietos bendruomenės dalyvavimas pilietiniuose ir politiniuose procesuose, kurie darytų įtaką vietos valdžios sprendimams reikalingiausiems bendruomenei. Bendruomenės dalyvavimas viešajame gyvenime neturėtų apsiriboti dalyvavimu rinkimuose, vykstančiuose kartą per ketverius metus. Vietos valdžia turėtų nuolatos jausti bendruomenės domėjimąsi ir įsitraukimą į sprendimų priėmimą, viešojo intereso atstovavimą.

Diskusijos Kėdainiuose pokalbiui pasisukus link sambūvio atmosferos aptarimo sutarta, kad gero gyvenimo samprata apima ir šį aspektą. Kalbėdami apie gerą gyvenimą neturėtume apsistoti ties naujų kelių ar kitokios infrastruktūros kūrimu, ne mažiau svarbus ir bendro sambūvio klimatas, kaip jaučiasi regiono gyventojai, ar ir kaip dalyvauja pilietiniame ir politiniame gyvenime. Kitaip tariant, demokratijos būklė regione taip pat lemia gero gyvenimo jame kokybę. Pokalbio metu paaiškėjo, kad žmonės Kėdainiuose nesijaučia drąsiai, vis dar gana pasyviai stebi vykstančius įvykius, nereaguoja ir nekomentuoja visuomenės gyvenimo ar politinių aktualijų viešai, labiau linkę viešojo gyvenimo klausimus diskutuoti privačiai.

Žiniasklaidos kaip vieno iš pagrindinių demokratijos ramsčių, anot diskutantų, Kėdainiuose būklė gana kritiška, nes pagrindinės žiniasklaidos priemonės priklauso vienai arba kitai politinei jėgai, todėl turintiems kitokias pažiūras ar nuomonę vietos jose neatsiranda. Kyla klausimų, ar tokia vietos žiniasklaidos padėtis tenkina bendruomenę, ar ji pasiruošusi kovoti už savo teisę į objektyvią informaciją, ar pasiruošusi prisidėti prie nepriklausomos žiniasklaidos išlaikymo. Nors diskusijoje nuskambėjo skepsis dėl to, kiek bendruomenei svarbi ir kiek ji pasiruošusi prisidėti prie nepriklausomos žiniasklaidos išlaikymo, tačiau abejonių, kad objektyvios informacijos poreikis būtinas geram gyvenimui nekilo.

Apibendrinant pirmąją Atviros Lietuvos fondo diskusiją iš ciklo, skirto regionams, vykusią Kėdainiuose galima sakyti, kad jos metu pavyko aptarti svarbiausius gero gyvenimo regionuose aspektus, apčiuopti vietos aktualijas ir probleminius klausimus. Svarbiausią šios diskusijos idėją – pakviesti vietos žmones pokalbiui apie jų kasdienybę pavyko įgyvendinti. Į susitikimą atėjusi Kėdainių bendruomenė, jos deleguoti atstovai į diskusijos dalyvius bei Atviros Lietuvos fondo diskutantai sukūrė erdvę, kurioje visi susirinkusieji galėjo kalbėti tiek apie pozityvius, tiek apie neigiamus šių dienų gero gyvenimo regionuose ir konkrečiai Kėdainiuose aspektus. Norisi tikėti, kad tokios diskusijos prisidės prie pokyčių, kai žmonės be baimės gali kelti klausimus apie savo kasdienybę ir jos kokybę bet kuriame Lietuvos regione.