Sutrikusios klausos vaikų ir jaunuolių tėvų bendrija „Aidas”: veikiame jau septynis metus, bet pirmą kartą jaučiame tokį užsidegimą
Sutrikusios klausos vaikų ir jaunuolių tėvų bendrija „Aidas” narės Kristina Rimkienė bei Simona Petrovskaja šiuo metu dalyvauja ilgalaikiuose mokymuose „NVO akademija. Socialinių lyderių programa“. Su Simona ir Kristina kalbėjomės apie žmonių su klausos negalia įtrauktį, Sutrikusios klausos vaikų ir jaunuolių tėvų bendrijos „Aidas” veiklas bei mokslus NVO akademijoje.
Kristina, Simona, pristatykite apie jus dar negirdėjusiems Sutrikusios klausos vaikų ir jaunuolių tėvų bendriją „Aidas”, jūsų veiklos sritis.
Simona: „Aidas” – Klaipėdos apskrityje veikianti tėvų bendrija, vienijanti šeimas, auginančias vaikus su klausos negalia taip pat negirdinčiuosius, kurčiuosius tėvus. Sudarome galimybes klausos negalios šeimoms stiprinti tapatumo ir bendrystės jausmą, teikiame kvalifikuotą surdopedagoginę, psichologinę pagalbą, taip pat organizuojame vaikų ir jaunimo užimtumą.
Kristina: Kartu šioje srityje dirbame jau seniai, abi auginame vaikus su klausos negalia, tad šį lauką pažįstame ir asmeniškai. Aš išmanau kurčiųjų tėvų situaciją, o Simona iššūkius su kuriais susiduria girdintieji tėvai, tad viena kitą labai gerai papildome! Telkiame šeimas, dalinamės patirtimi, kartu sprendžiame iššūkius. Organizacija gyvuoja ja 30 metų, o mes su Simona aktyviai dalyvaujame jos veiklose nuo 2017 metų.
Kaip nusprendėte dalyvauti NVO akademijos mokymuose?
Kristina: Iš pradžių „Aidas” buvo mūsų visuomeninė veikla, tad pradėjome pamažu, bet visada turėjome viziją plėsti veiklą ir stiprinti organizaciją. Taip pat įsivertinome, kad norėdamos stipresnės organizacijos pačios turime tobulėti ir įgyti daugiau patirties. Patirties vadovavimo, bendruomenės telkimo srityse turime, bet mums reikėjo postūmio skatinančio imtis konkrečių veiksmų. NVO akademija būtent ir tapo tuo postūmiu!
Simona: Veikiame daug, dalyvaujame ir mokymuose ir skirtinguose projektuose, susitinkame asmeniškai su šeimomis. Vis dėlto supratome, kad visko neaprėpsime, svarstėme, kaip turimą laiką skirtyti kokybiškiau, eiti giliau. Pradėjusios mokslus NVO akademijoje aiškiai suformulavome savo tikslus ir strategijas, iš daugelio takelių ir išsišakojimų išryškėjo tiesus kelias, kuriuo dabar ir einame.
Su kokiais iššūkiais susiduria jūsų organizacija?
Kristina: Pastebime, kad tėvai, sužinoję apie vaiko kurtumą, dažnai jaučiasi pasimetę ir nežino, kur kreiptis pagalbos. Kartais tėvai, turintys klausos negalią, susiduria su institucijomis ne dėl aplaidumo, o dėl to, kad tiesiog negauna jiems reikalingos informacijos. Todėl stengiamės suteikti pagalbą ir dėmesį tiek tėvams, tiek ir jų vaikams. Vis dėlto iššūkių nemažai, o paprastų sprendimų nėra. Pavyzdžiui, daugelis kurčiųjų vaikų patiria psichologinių problemų, komunikacijos barjerų, su kiek kitokiais iššūkiais susiduria tėvai turintys klausos negalią, bei girdintys tėvais auginantys kurčiuosius vaikus. Šioms tikslinėms grupėms reikalingos specializuotos žinios ir patirtis, tačiau trūksta psichologų, gebančių suprasti jų poreikius.
Simona: Kaip spręsti šią problemą? Mąstome, kaip pasitelkti gestų kalbos vertėjus psichologiniame konsultavime. Būtent NVO akademijos metu išgryninome idėją apie psichologo ir gestų kalbos vertėjo tandemą. Tokia komanda galėtų klausos negalią turintiems žmonėms pagalbą padaryti preinamesnę. Psichologo ir vertėjo bendradarbiavimas leistų specialistams, dirbantiems su kurčiaisiais vaikais, asmenimis su klausos negalia, rasti geriausią priėjimą, pasidalinti reikalingomis žiniomos ir patirtimi, taip išvengti spragų, peržengti komunikacijos barjerus.
Kristina: Tai jautri tema, reikalaujanti iš tėvų pokyčių požiūryje. Svarbu pirmiausia matyti vaiką kaip asmenybę, o ne jo negalią. Nelyginti vaiko su kitais, nejausti gailesčio, ugdyti jį pirmiausiai kaip vaiką! Norint pasiekti gerų rezultatų, reikalingas ir pačių tėvų dėmesys, žinios ir įdirbis, specialistų pagalba ir palydėjimas.
Ar rekomenduotumėte NVO akademiją kitoms nevyriausybinėms organizacijoms?
Simona: Kaip jau minėjome, be teorinių žinių Akademija mums davė postūmį, buvo geras spyrys. Drąsos mums netrūktsa, tačiau vien per Strateginio planavimo modulį išgryninome aiškią kryptį, labai didelę vertę turinčią kryptį. Taip pat pradėjome svarstyti socialinio verslo kūrimo galimybę. Tikimės, kad pavyks!
Kristina: Absoliučiai! NVO Akademija tikrai įkvėpė mus veikti ir nelaukti mokymų pabaigos. Jau dabar naudojame įgytas žinias. Svarstome apie ateitį, parašėme viešą veiklos ataskaitą, radome organizacijai naujas patalpas. Be to, keičiame organizacijos logotipą ir pavadinimą, parengėme naujo projekto paraišką…
Simona: Šioje srityje veikiame jau septynis metus, bet pirmą kartą jaučiame tokį užsidegimą visam kam. NVO akdemija įpūtė gyvybės. Turiu verslo krypties išsilavinimą, svarsčiau, kad tiek, kiek gavome per tris NVO akademijos pirmąsias dienas, negavau per visas studijas. Koncentruotai, įdomiai, daug – aš pirmą kartą mokymuose „kaifavau“
