Ugnė Litvinaitė/Lyčių lygybė – vienintelis būdas įveikti smurtą prieš moteris

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, dar kitaip vadinama Stambulo konvencija, jau pasirašyta ir ratifikuota 31 iš 47 valstybių narių, Lietuvoje susilaukė pasipriešinimo – Seimas nusprendė dar 2013 m. Lietuvos pasirašytos konvencijos ratifikavimo klausimo nespręsti. Apie šios konvencijos esminius tikslus bei prielaidas kalbėjomės su Švedijos nacionalinio vyrų prievartos prieš moteris tyrimų centro Upsalos universitete eksperte Ulla Albért, kuri Lietuvoje lankėsi norėdama pasidalinti patirtimi Atviros Lietuvos fondo diskusijoje. Centras, kuriame Ulla Albért vadovauja mokymo ir švietimo programoms, Stambulo konvencijoje numatytas priemones pradėjo taikyti dar prieš jos parengimą – jau daugiau nei dvidešimt metų.

Smurtas prieš moteris Lietuvoje iki šiol didelė ir sunkiai sprendžiama problema. Kuo šioje kovoje svarbi Stambulo konvencija?

Šia konvencija Europos valstybėse įteisina bendrą smurto prieš moteris apibrėžimą ir aiškiai pripažįsta tai kriminaline veika bei žmogaus teisių pažeidimu. Konvencijoje aiškiai įtvirtinama valstybės atsakomybė apsaugoti visus savo piliečius nuo smurto, taip pat vykdyti smurto prevenciją. Yra užtikrinama visapusiška parama smurto aukoms, o taip pat ir smurtautojų patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Vienas iš būdų vykdyti smurto prevenciją – tai švietimas. Šiame kontekste svarbu, kad konvencija įpareigoja rinkti statistinius duomenis apie visų formų smurtą bei remti tyrėjus, analizuojančius smurto reiškinio priežastis ir pasekmes bei taikomų priemonių kovai prieš smurtą efektyvumą.

Vienas iš būdų vykdyti smurto prevenciją – tai švietimas

Labai svarbu, kad specialistai, padedantys smurtą patyrusioms moterims, aiškiai žinotų padėtį. Specialistų ruošimas, kuriam konvencijoje skiriamas didelis dėmesys, tokiai pagalbai yra vienas esminių aspektų. Žinome, kad gyvenimas smurtiniuose santykiuose smurtą normalizuoja ir moterys nusprendžia palikti smurtautoją tik tada, kai išsigąsta dėl savo gyvybės. Reikia suprasti, kad smurtas gali būti mirtinas – moterys kartais yra nužudomos savo vyrų ir partnerių. Todėl labai svarbu, kad sprendimą priėmusi moteris gautų visokeriopą pagalbą iš paruoštų profesionalų ir ištrūktų iš pavojingos aplinkos.

Ką reiškia konvencijos prielaida, kad smurtas prieš moteris yra struktūriškai nulemtas diskriminacijos dėl lyties, ir kodėl svarbu ją pripažinti?

Esama mitų, kad smurtautojais tampa tik tam tikri, išskirtinio tipo vyrai. Tai nėra tiesa. Smurtauja ne kažkoks specifinis vyrų porūšis, smurtauja daug ir įvairių vyrų. Švedijoje 14 proc. moterų pripažįsta savo gyvenime patyrusios smurtą iš savo vyrų arba partnerių. 46 proc. moterų praneša patyrusios skirtingų rūšių smurtą, įskaitant seksualinį priekabiavimą. Tai pernelyg dideli skaičiai, kad galėtume teigti, jog šiuos nusikaltimus padarę vyrai yra kažkuo išskirtiniai. Pusė vyrų populiacijoje negali turėti vieno sindromo ar savybių rinkinio. Tiesa yra ta, kad smurtas kyla iš nelygių galios santykių tarp vyrų ir moterų. Vyrai visuomenėje turi daugiau galios nei moterys, taigi jie naudoja smurtą tam, kad apgintų savo poziciją – smurtas leidžia atkartoti nelygų santykį. Žmogus apskritai naudoja smurtą prieš silpnesnį tam, kad įgytų pranašumą jo atžvilgiu. O patriarchalinė visuomenės normų struktūra vyrus moko, kad taip elgtis galima.

 Visgi, galbūt ir moterys dalyvauja nelygybės struktūroje atkartodamos savo kaip žemesniosios poziciją?

Žinoma, tai yra abiejų lyčių elgesio kombinacija. Tačiau būtent smurto kriminalizavimas ir kryptinga prevencija moterims duos drąsos nutraukti gyvenimą smurtiniuose santykiuose, pasakyti „ne, aš to nebepriimsiu”. Labai svarbus valstybės įsikišimas ir atsakomybės prisiėmimas už savo piliečių apsaugą, smurto pasmerkimas ir pagalba smurtą patyrusioms moterims.

Kaip eliminuoti smurtą lyties pagrindu visuomenėje, kuri vis dar perėjimo laikotarpyje iš tradicinės į laisvą ir individualistinę visuomenę? Kai nei moterys, nei vyrai linkę nepripažinti smurtinių veiksmų kaip tokių, kol tai nepasiekia iš tiesų pavojingo lygmens, apie smurtą pranešančios moterys jaučia arba verčiamos jausti kaltę, galiausiai, lyčių lygybės ir feminizmo problematika vis dar nėra visuotinai ir atvirai pripažįstama?

Svarbu keisti normas, susijusias su vyriškumu ir moteriškumu. Šiandien visuomenėje vyriškumas yra glaudžiai siejamas su gebėjimu parodyti pranašumą smurtaujant, tuo tarpu moteriškumas – priešingai, su tokio elgesio atsisakymu, tam tikrais atvejais netgi paklusimu. Žmogaus teisė gyventi laisvam nuo smurto nėra diskusijų klausimas. Netgi nebūtina tikėti feminizmo vertybėmis, nors tai ir yra feministinio judėjimo dalis, kad tai suprastum – pagarba kitam žmogui yra grįsta pripažinimu, kad mes esame lygūs. Mano įsitikinimu, lygybė ir pagarba vienas kitam yra darnios visuomenės pamatas. Aš manau, kad kiekvienas žmogus nori gyventi taikioje ir harmoningoje visuomenėje, laisvoje nuo nelygybės ir smurto. Lygybė yra pagrindas ir sąlyga visuomenės tobulėjimui tiek socialiai, tiek ekonomiškai. Apskritai, reikia nepamiršti, kokią kainą visuomenė moka už smurto sukeliamas sveikatos problemas – kokio turtingumo visuomene reikia būti, kad tai sau leistum? Net nekalbu apie tai, jog tokiu būdu užkertamas kelias pažangai.

Svarbu keisti normas, susijusias su vyriškumu ir moteriškumu

Tačiau Stambulo konvencijoje, tiesą pasakius, lytis yra akcentuojama – ar tai nesukuria paradokso, jei bandoma įtvirtinti lyčių lygybę?

Taip, būtent, Stambulo konvencija visų pirma yra skirta kovai prieš smurtą prieš moteris. Nes mes žinome iš tyrimų, jog moterys patiria daugiau smurto, mes esame nelygūs. Tačiau tai pripažindami ir tikslingai dirbdami kartu, mes tai pakeisime.

Kaip manote, ar yra kitų svarbių smurto reiškinio prielaidų? Pavyzdžiui, dabartinė Lietuvos valdžia akcentuoja alkoholio suvartojimo mažinimą kaip vieną esminių visuomenės uždavinių, susijusį ir su kitomis problemomis. Ar matote tai kaip vieną iš smurtą lemiančių priežasčių?

Atsakant į šiuos klausimus, labai svarbu žvelgti į tai, ką sako moksliniai tyrimai, o ne vertybinės pažiūros ar išankstiniai įsitikinimai. Tyrimai rodo, kad nėra vieno smurtautojo prototipo. Vyrai, kurių smurtavimas prieš moteris baigiasi pastarųjų mirtimi, turi paprastus darbus, ir vartoja netgi mažiau alkoholio negu, pavyzdžiui, vyrai, besiveliantys į smurtinius konfliktus su kitais vyrais. Iš tiesų, tas vyras, kurio auka tampa moteris, nėra mūsų įsivaizduojamas socialinės atskirties paveiktas bedarbis, neišbrendantis iš alkoholio liūno, priešingai – smurtautojai yra labai skirtingi, kaip rodo Švedijoje atlikta mirtiną smurtą panaudojusių vyrų portretų analizė. Iš tiesų, tai ir yra iššūkis – juk jei turėtume aiškų smurtautojo prototipą, galėtume lengvai susidoroti su problema. Tačiau patriarchalinė normų sistema reguliuoja mūsų elgesį, ir didysis mūsų uždavinys yra ne priversti žmones gerti mažiau – žinoma, tai gerai dėl kitų priežasčių, tačiau vartojimo sumažinimas neišspręs sisteminės smurto problemos.

Tai ir yra iššūkis – juk jei turėtume aiškų smurtautojo prototipą, galėtume lengvai susidoroti su problema

Ką pasakytumėte žmonėms, teigiantiems, kad tradicinis šeimos modelis yra mūsų visuomenės pagrindas, ir mes negalime juo rizikuoti keisdami nusistovėjusius lyčių vaidmenis?

Na, tradicijos keičiasi visą laiką, niekas nėra statiška. Tačiau noriu pasakyti, kaip aš tai matau. Vadinamosios tradicinės vertybės iš tiesų visoje Vakarų Europoje ateina iš tų pačių šaltinių. Ir aš nesutinku, kad pirminės vertybės kaip tokią įtraukia ir nelygybę. Kaip žinia, vienas pagrindinių vertybinių šaltinių Europoje yra krikščionybė. Bet aš niekada bažnyčioje negirdėjau, kad su kažkuriais žmonėmis turėtume elgtis kaip su nelygiais. Taip, institucinė sistema visoje Vakarų Europoje yra ir ilgą laiką buvo patriarchalinė, ir istorinė įvykių seka lėmė, jog dabar nelygius santykius ši sistema pačius savaime laiko vertybe. Tačiau mes turime atsigręžti atgal ir gerai pagalvoti, iš kur ši vertybė ateina? O ši? Kaip ji atsirado, ar tai iš tiesų ateina iš esminių principų, kuriais mes tikime? Ir, svarbiausia, ar norime tai tęsti.

Lyčių lygybė – vienintelis būdas įveikti smurtą prieš moteris