Investicijos į pilietinę visuomenę kuria lygiateisiškesnę ir solidaresnę Lietuvą
Daugiau nei 140 įvairių iniciatyvų žmogaus teisių, pilietinio dalyvavimo, pažeidžiamų grupių stiprinimo ir valdžios institucijų stebėsenos srityse Lietuvoje įvyko per pastaruosius 5 metus. Jas kūrė ir įgyvendino Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, o finansiškai rėmė Aktyvių piliečių fondas – tai Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino lėšomis finansuojama programa, kurią administravo Atviros Lietuvos fondo ir VšĮ OSFL projektai konsorciumas. Iš viso organizacijoms buvo paskirstyta 9 mln. eurų.
„Pastarieji metai buvo kupini iššūkių demokratijai ir pamatinėms žmogaus teisėms, lygiateisiškumui ir solidarumui: Covid pandemija, migrantų krizė Europoje, karas Ukrainoje, antidemokratiniai judėjimai Vengrijoje ir Lenkijoje, vis labiau radikalėjanti ir susipriešinusi visuomenė. Tačiau šiame itin nepalankiame kontekste nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje sustiprėjo, gimė naujos iniciatyvos ir projektai, kurie leido nors šiek tiek sumažinti neigiamas išorines įtakas ir garsiau kalbėti apie pamatines demokratijos vertybes. Už šį stabilumą ir galimybę augti esame dėkingi Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino vyriausybėms. Ir nepaliaujamai tikime, kad būtent stipri pilietinė visuomenė, kuri nebūtinai patogi valdžios institucijoms, padės atremti demokratijai kylančius pavojus“, – per uždarymo konferenciją kalbėjo Atviros Lietuvos fondo direktorė Sandra Adomavičiūtė.
Per pastaruosius penkerius metus finansuoti 140 projektai, 25 iš jų skatino dvišalį bendradarbiavimą ir mainus su Norvegijos ir Islandijos organizacijomis. Juos įgyvendino beveik 270 organizacijų visoje Lietuvoje. Iš viso įgyvendinant programą sulaukta daugiau nei 600 paraiškų, finansuota 25 proc. viso poreikio.
Bendra Aktyvių piliečių fondo programos vertė yra 9 mln. eurų, kiek daugiau nei 8 milijonai buvo skirti iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų, dar beveik 1 mln. eurų prisidėjo pačios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinusios projektus. Trečdalį organizacijų nuosavo indėlio sudarė savanoriškas darbas.
Programa siekė pokyčių 5 srityse: gyventojų pilietinio įsitraukimo, valdžios institucijų stebėsenos ir advokacijos, žmogaus teisių, pažeidžiamų grupių įgalinimo bei pilietinių organizacijų stiprinimo. Daugiausia projektų įgyvendinta pilietinio įsitraukimo ir pažeidžiamų grupių įgalinimo srityse – atitinkamai 28 ir 25.
Pilietinio įsitraukimo srityje daugiausia paremta įvairių vietos bendruomeninių iniciatyvų, sukurti įrankiai aktyvesniam žmonių įtraukimui į sprendimų priėmimą, kaip dalyvaujamieji piliečių biudžetai, skurdą patiriančių žmonių įtraukimas ar debatų organizavimas prieš rinkimus.
Organizacijos aktyviai sprendė žmonių su įvairiomis negaliomis problemas, įtraukė senyvo amžiaus žmones ar onkologine liga sergančius pacientus, buvo kuriamos priemonės kovai su smurtu prieš vaikus. Imta dirbti su grupėmis, kurioms jokių paslaugų iki šiol nebuvo siūlyta – pavyzdžiui, teikiama pagalba nuteistųjų artimiesiems ar suburti žmonės, globojantys demencija sergančius artimuosius.
Programa išskirtinė ir tuo, kad ji aktyviai rėmė ir žmogaus teisių klausimais dirbančias organizacijas ir jų projektus – LGBTQ+ iniciatyvas, migracijos ir prieglobsčio prašytojams skirtas iniciatyvas.
Tikimasi, kad Aktyvių piliečių fondo programa tęsis ir kitu EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo paramos laikotarpiu – pagal susitarimą 10 proc. lėšų pagal šį mechanizmą skiriamų valstybei, tenka pilietinei visuomenei. Pagal taisykles šią paramą skirstyti patikima pačioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai yra Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės indėlis mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinant dvišalius santykius su 15 ES šalių, tarp jų ir Lietuvos.
