Pasmerkti gyventi savo burbuluose: ar dar galime susikalbėti su kitokiais? | diskusijų festivalis „BŪTENT“
Ši diskusija vyko diskusijų festivalyje „Būtent“ rugpjūčio 26 dieną Birštone. Pateikiame diskusijos santrauką ir vaizdo įrašą.
Maršistai, antivakseriai, homofobai, vatnikai, vaivorykštiniai – tai tik kelios etiketės, kurias girdime ir kuriais pastaraisiais metais svaidosi įvairios visuomenės grupės. Dėl kokių priežasčių mūsų visuomenė taip susiskaldė, kokia yra socialinių tinklų įtaką ir kaip galėtume rasti kelią į susikalbėjimą?
Šia tema diskutavo nuomonės formuotoja, fotografė ir kūrėja Neringa Rekašiūtė, komunikacijos specialistas, atsargos karininkas kovai su dezinformacija Mažvydas Kunevičius, psichologas, VU docentas Antanas Kairys ir Atviros Lietuvos fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė.
Būtent pandemijos pradžioje socialiniai tinklai tapo pagrindine ir vienintele bendravimo ir informacijos priemone ir tai viena iš priežasčių, kodėl būtent po Covid pandemijos taip išryškėjo visuomenės susiskaidymas. Pasak Mažvydo Kunevičiaus socialiniuose tinkluose, dėl jų veikimo algoritmų, žmonės tiesiog nuėjo į savo socialinius burbulus ir juose užsidarė. Jo teigimu, prie to prisidėjo ir sumažėjęs pasitikėjimas žiniasklaida – tai vienas iš esminių pokyčių, kuriuos sąlygojo pandemija.
Doc. Antanas Kairys atkreipė dėmesį, kad, viena vertus, užsidarymas bendraminčių burbuluose yra žmogiška, mat žmogus yra savotiškai užprogramuotas ieškoti grupės, kuri būtų panaši į jį patį. Tuomet dar įsijungia mechanizmai, vadinami “šališkumais”. Visų pirma, tai tikėjimas, kad būtent mano bendraminčių grupė yra racionali ir teisinga, o kitos yra mažiau racionalios ir teisingos. Antra, būdami savame burbule, su bendraminčiais esame linkę pastebėti tą informaciją ir nuomones, kurios tik patvirtina jau turimą. O tokius šališkumus dar labiau paaštrina socialinių tinklų veikimo algoritmai ar politikai, siekiantys susikrauti politinį kapitalą.
Kūrėja Neringa Rekašiūtė kaip vieną iš galimybių įveikti tokį susiskaidymą, mato kūrybines, menines iniciatyvas, taip pat kuriant saugias erdves, kuriose skirtingi žmonės galėtų susitikti ir susikalbėti. Diskusijos metu ji akcentavo, kad mes gyvename nerimo, fragmentacijos amžiuje, žmonėms kyla daugybė iššūkių, tad būtina daugiau dėmesio skirti ir psichikos sveikatai.
Atviros Lietuvos fondo užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų buvo pašiepiami, dažniausiai, dėl savo pažiūrų ir įsitikinimų. Įdomu, kad priešingai nei Estijoje ar Latvijoje, Lietuvos gyventojai pašaipų sulaukė iš savų ir pažįstamų, o ne iš nepažįstamų žmonių. Būtent tokie į paraštes stumiami žmonės ir tampa “piktais piliečiais”, jie jaučiasi neišgirsti, nesuprasti, neatstovaujami. Ir tam įtaką daro tiek asmeninis lygmuo, tiek paties elito, politikų susiskaidymas ir būtent jų kuriamos etiketės. Tokia elito poliarizacija, kurią lydi išaugęs nepasitikėjimas tradicine žiniasklaida, taip pat uždarumas ir vengimas aktyviai įsitraukti į socialinį gyvenimą ir lemia, kad visuomenės poliarizacija didėja.
Pasak Atviros Lietuvos fondo vadovės Sandros Adomavičiūtės, tai kelia didžiulę grėsmę demokratijai ir visam valstybės egzistavimui. Tad mums būtina mokytis užmegzti dialogą, kalbėtis su kitokią nuomonę turinčiais žmonėmis tiek asmeniniu lygmeniu, tiek visuomenėje.
Diskusijos įrašas čia:
