Poliarizacijos ištakos ir esama situacija Lietuvoje žmogaus teisių ir piliečių aktyvumo aspektais | prof. Ainės Ramonaitės pranešimo trumpa apžvalga

Pranešimą „Poliarizacijos ištakos ir esama situacija Lietuvoje žmogaus teisių ir piliečių aktyvumo aspektais“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė skaitė Aktyvių piliečių fondo 2019-2024 m. uždarymo renginyje. Diskusija ir pranešimai tema „Visuomenės susipriešinimo šaknys: ką daryti, kad NVO balsas būtų išgirstas?“ vyko spalio 24 dieną Vilniuje. Čia pateikiama pranešimo trumpa apžvalga.

Visuomenės poliarizacija – jausminė, nebe ideologinė  

A. Ramonaitė pastebi, kad pačioje politikos prigimtyje užkoduotas konfliktas ir nuomonių išsiskyrimas. Visgi, anksčiau politinė poliarizacija reiškėsi vertybiniame bei ideologiniame lygmenyje (pavyzdžiui – kairės dešinės skirtis), o dabar ją keičia jausminė poliarizacija (ang. affective polarization).

Ideologijos bei nesutarimai įvairiais vertybiniais klausimais čia tampa antraplaniais, o pastarąją geriausiai apibrėžia emocinis priešiškumas: „Tai ne priešprieša valdžiai ar tarp politinių partijų, bet susipriešinimas pačioje visuomenėje – žmonės nebegali kalbėtis, normaliai bendrauti vieni su kitais, o tarp visuomenės grupių atsiranda savotiškos sienos. Užsisuka ydingas ratas – kuo mažiau žmonės nori bendrauti su savo oponentais, tuo šis atotrūkis didėja. Matome ne žmones, o stereotipus.“

Nuolatinis gyvenimas socialiniuose tinkluose šią dinamiką smarkiai išdidina, pastebi ji: „Kaudamiesi internetinėje erdvėje, lengviau oponentus stereotipizuojame ir demonizuojame, nematome jų kaip žmonių, kuriems galioja tie patys moralės standartai“.

Kylantį pavojų iliustruoja Covid pandemijos metu atliktas tyrimas prašęs žmones įsivaizduoti hipotetinę situaciją – į ligoninę atvežamiems pacientams perpildytose palatose trūksta vietų. Žmonių klausta, kokį pacientą tokiu atveju pasirinktų gydyti, remiantis įvairiausiais kriterijais tarp kurių buvo ir partinė tapatybė. „Įdomu, kad pasirinkimas, ką gydyti, o ko ne, išties priklausė nuo paciento remiamos partijos. Amerikoje respublikonai į ligonines labiau priimtų pacientą respublikoną, o demokratai labai nenorėtų įleisti respublikono. Ką tai reiškia? Žmogus gali negauti gydymo, net mirti, nes matomas kaip priešas“.

Poliarizacijos ir politinio smurto sąsajos

Ir kiti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad didėjanti jausminė poliarizacija visuomenes veda į labai skaudžias pasekmes, viena iš jų – politinio smurto augimas. Įvykiai Amerikoje 2020 metais – Kapitolijaus užėmimas, pasikėsinimas į Trumpą, ar kiti abiejų pusių vykdyti smurto aktai anksčiau būtų nepriimtini demokratinėse visuomenėse. Nors Baltijos šalys santykinai žemesniu poliarizacijos lygiu vis dar panašesnės į Skandinavijos šalis nei į susiskaldžiusią JAV, Lotynų Ameriką bei Vakarų Europos šalis, mokslininkų stebima tendecija Lietuvoje –  poliarizacijos kilimas.

„Žvelgdami iš istorinės perspektyvos į dabartį, galime kalbėti apie susikaldymą tarp brazauskininkų ir landsbergininkų 90-aisiais, apie 2010-uosius poliarizacija sumažėjo iki beveik nulinės, o dabar, po 2020-ųjų metų, vėl stebime jos šuolį“. Šio šuolio indikacija, pasak, A. Ramonaitės, yra nuvilnijusios protesto akcijos – Šeimos gynimo maršas Vingio parke, mitingas prie Seimo, pasibaigęs riaušėmis, švilpimas per Sausio 13-osios minėjimą. Atlikti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai ieškojo atsakymų, kas paskatino žmones eiti į protesto akcijas, kaip gyventojai jas mato bei vertina, ar palaiko tikslus.

Susiskaldymas žmogaus teisių klausimais

Pristatydama atliktus tyrimus, mokslininkė pastebi, kad 2022 m. visuomenės požiūris itin smarkiai išsiskyrė kalbant apie pandemijos ribojimus ir galimybių pasą, o šiuo metu ypač aktualūs vertybiniai klausimai susiję su šeima. Nors dauguma apklaustųjų pritaria Stambulo konvencijai, partnerystės įstatymas susiduria su kur kas didesniu pasipriešinimu. Amžiaus grupė yra vienas iš reikšmingiausių veiksnių, lemiančių požiūrį į partnerystės įstatymą. Tik jaunesnė karta (16-29 m.) palaiko šią idėją daugiau nei 50 proc.

Atlikti kokybiniai tyrimai leidžia pamatyti giliau už kartų kaitos slypinčias motyvacijas ir poliarizacijos priežastis. „Interviu su protestų dalyviais padėjo pamatyti, kad žmonės problemą mato ne pačiame partnerystės įstatyme. Vienas iš pagrindinių žmones neraminančių dalykų yra būtent švietimo klausimai bei ugdymo procesas. Žmonės gali pabrėžti, kad yra tolerantiški LGBTQ bendruomenės atžvilgiu, bet mato problemą viešume, nežino, kaip apie mažumas kalbėti vaikams.“

Mokslininkė pastebi, kad partnerystės įstatymo klausimas matomas platesniame vertybiniame kontekste, manoma, kad tai tik viena detalė didesniame pokytyje, kultūriniame virsme. Pavyzdžiui, asmuo suvokia, kad visuomenėje vyksta kultūriniai pokyčiai, tačiau jaučia, kad šie pokyčiai per greiti, o temperatūra pakilo par greitai. Pasak A. Ramonaitės, kiti interviu išryškėję svarbūs klausimai, kas visuomenėje yra suprantama kaip dauguma, o kas mažuma? kieno pusėje yra galia? kas yra skriaudžiamasis? Tyrėja pastebi, kad tradicinių vertybių šalininkai jaučiasi visuomenės dauguma, tačiau mano, kad politikoje ir žiniasklaidoje jų balsas nėra tinkamai atstovaujamas. Šiuos klausimus svarbu apmąstyti su įvairiomos iniciatyvomis kreipiantis į visuomenę,

„Svarbus momentas, kalbant apie poliarizaciją žmogaus teisių klausimais, kad ir viena ir kita pusė jaučiasi silpnesnėje pozicijoje. Vieni galvoja, kad yra mažuma ir turime ginti mažumų teises, o kiti jaučia, kad nors yra dauguma politine prasme, neturi galios. Politinis elitas valdžioje buvo būtent progresyviųjų partijų atstovai, o pagrindinės tradicinės žiniasklaidos elitas taip pat yra tų pačių pažiūrų. Svarbiausios institucijos įsikūrusios Vilniuje, sostinėje, kur ir taip galios ir ekonomikos centras. Kalbinti kitų pažiūrų žmonės jaučiasi žeminami, nebegalintys pasisakyti ir patys neturintys teisių.“

Imant interviu žmonės pripažindavo, kad, pareiškus savo nuomonę bijo būti apšaukti atsilikėliais, dunduliais ar vatnikais. „Paradoksalu, kad abi pusės –  ir organizavę Šeimos maršo protestus, ir Pride eitynes – sakė, kad išėjęs protestuoti, būsi apšauktas Rusijos agentu. Šią etiketę visi mėgsta klijuoti ant nepatogių.“, – teigė A. Ramonaitė. Mokslininkė pastebi, kad poliarizacija žmogaus teisių klausimais ir nuoskaudos buvo panaudotos politiniams tikslams. Prieš Seimo rinkimus liepą darytos apklausos atskleidė, kad jei anskčiau vertybiniai klausimai nebuvo tokie svarbūs balsuojant, dabar tapo viena iš svarbiausių skirčių renkantis, ką palaikyti.

Psichologiniai mechanizmai ir poliarizacija

A. Ramonaitė išskyrė, kad problema vedanti į poliarizaciją slypi ir mūsų psichologijoje: „Iš tiesų labai sudėtinga prie šių klausimų prieiti, keisti mąstymą dėl žmogaus psichologinių mechanizmų užkoduotų smegenyse. Visų pirma, žmonės apskritai vengia informacijos prieštaraujančios jų įsitikinimams, nes kyla kognityvinis disonansas, o tai yra nemalonus jausmas.“. Taip pat žmogus linkęs netikėti informacija, kuri nepatvirtina jo turimų nuostatų. „Kodėl poliarizacija labai didina melagingų naujienų plitimą? Todėl kad poliarizuoti žmonės, gavę žinutę, kuri pateikia jų oponentus blogoje šviesoje, ją platina. Visai nesvarbu ar tai tiesa, tai teikia pasitenkinimą. Labai svarbu pabrėžti, kad tai daro abu pusės!“. Kitas įdomus fenomenas –backfire effect. Smegenų neuronų veiklos tyrimai stebi, kad žmogui davus argumentą, prieštaraujantį išankstiniams įsitikinimams, įsijungia automatiniai procesai, skatinantys atminties kloduose ieškoti kontrargumentų. Tai paaiškina, kaip davus priešingą teiginį, žmogus gali dar labiau įsitikinti savo tiesa.

Pasak A. Ramonaitės, į poliarizacijos problemą turime žiūrėti labai rimtai, nes visuomenės priešpriešos gali privesti ne tik prie demokratijos žlugimo, bet ir kitų baisių pasekmių kaip genocidas. Kalbėdama apie galimas išeitis mokslininkė svarsto: „Iš tikrųjų pagrindiniai mums trukdantys dalykai – abipusis stereotipizavimas, etikečių lipdymas, nepažinimas, baimės. Bandymas auklėti, nešti progresyvios šviesos tikrai nepadės, o gali skilimą didinti. Pagrindiniai poliarizacijos priešnuodžiai yra būtent baimių neutralizavimas, empatijos radimas, supratimas, kad kitame gale irgi yra žmogus ir mokėjimas su oponentu kalbėti taip, kad jis suprastų, kad jį irgi laikai žmogumi.“