Tvarios taikos manifestas. Kada Ukraina galės teigti, kad pergalė pasiekta?

Kaip sustabdyti Rusijos terorizmą Ukrainoje, kokia turėtų būti šio karo baigtis ir kaip turėtų keistis pati Rusija bei pasaulio sistema, kad būtų užtikrinta stabili taika regione?

Ieškodami sprendimų Ukrainos pilietiniai aktyvistai ir intelektualai parengė Tvarios taikos manifestą – tai pasaulio vizija po karo, išlaikanti tarptautinį saugumą ir tvarumą.

Dalis šio dokumento autorių ir Ukrainos aktyvistų gegužės 18 d. dalyvavo diskusijoje Atviros Lietuvos fonde bei aptarė pagrindines taikos manifesto idėjas ir galimus pakeitimus.

Atkurti teisingumą ir istorinę tiesą

Ukrainos pilietinės visuomenės aktyvistės Olhos Aivazovskos įsitikinimu, viena pagrindinių tvarios taikos sąlygų yra istorinė tiesa bei teisingumo tribunolas karo nusikaltimams tirti ir nusikaltėliams teisti.  Be to, siekiant Ukrainos ir tuo pačiu visos Europos saugumo, būtina stiprinti Ukrainos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga ir NATO.

„Vos apie 17 proc. iš Ukrainos pasitraukusių žmonių ketina nebegrįžti, tačiau didžioji dalis sugrįš ir mes turime siekti, kad šie žmonės sugrįžtų į saugią vietą, ypač tie, kurie pabėgo iš okupuotų teritorijų ir tie, kurie pabėgo su mažamečiais vaikais. Karas nesibaigs tada, kai bus nugalėta Rusijos kariuomenė ar kai sugrius Putino režimas, mes siekiame tvarios taikos. Visų pirma, mano darbas yra susijęs su institucijomis, kurios padės užtikrinti saugumą. Kalbu apie narystę NATO aljanse. Be šios narystės, karas sugrįš į Europos kiemą ir jūsų namus. Taip pat svarbu, kad Rusijos piliečiai įsisamonintų, kokią didelę kainą moka Ukrainos piliečiai už demokratiją Rusijoje“, – kalbėjo O. Aivazovska.

Viso regiono saugumas

Ukrainos pergalė užtikrina ir pačios Lietuvos saugumą, todėl Lietuva palaiko Ukrainos siekį tapti NATO ir Europos sąjungos nare.

„Ukraina yra mūsų ateities lūžio taškas. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti kovą tarp JAV ir Kinijos dėl Taivano, kuris priklausys būtent nuo karo Ukrainoje rezultato. Taip pat svarbus siekti bendro tarptautinio supratimo tarp ideologijų, pavyzdžiui, nuo praaėjusių metų Europos socialdemokratams ne kartą teko bendrauti tarpusavyje. Be to, svarbu paminėti, jog Rusija pašalino save iš kalbų apie pasaulinį saugumą ir architektūrą ir ji nebus svarbi mums priimant sprendimus, kai birželį bendrausiu su kitų 17 valstybių socialdemokratų lyderiais, kai aptarsime pokarinio pasaulio viziją“, – sakė Dovilė Šakalienė.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis kalbėjo, jog kol kas diskusijų apie pokarinį pasaulį, pokarinį regioną ir saugumo architektūrą trūksta. Todėl būtina skatinti kalbėti šiomis temomis.

„Lietuva yra visiškai jūsų pusėje, žinome, kad Ukraina turi būti NATO ir Europos Sąjungos narė, tačiau yra sostinių, kurios to nežino ir su kuriomis reikėtų daugiau padirbėti“, – tvirtino ambasadorius.

Nebaudžiamumas skatina nusikalsti toliau

Diskusijos metu taip pat buvo iškeltas klausimas dėl ilgus metus besitęsiančio Rusijos nebaudžiamumo, įskaitant ir SSRS vykdytus nusikaltimus prieš įvairias tautas ir žmones.  Šis dešimtmečius trukęs nuolaidžiavimas Rusijai, kol ji vykdė  karo nusikaltimus kitose šalyse, nulėmė ir karą Ukrainoje.

Ukrainos žmogaus teisių teisininkė ir  pilietinės visuomenės lyderė Oleksandra Matviichuk tvirtino, jog reikia sulaužyti šį nebaudžiamumo ratą siekiant išvengti ne  tik daugiau praliejamo ukrainiečių kraujo, bet ir galimos Rusijos agresijos prieš kitas valstybes. Teisininkė teigė, jog net ir pačios geriausios nacionalinės sistemos negali ištirti visų keliamų baudžiamųjų procesų, o tarptautiniai baudžiamieji teismai ištiria tik kelis atrinktus atvejus.

„Dirbu su žmonėmis, žinau, kad reikia atstatyti ne tik jų sudaužytus gyvenimus ir ateities vizijas, tačiau taip pat ir tikėjimą įstatymais ir teisingumu. Nėra tarptautinio teismo, kuris galėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn Putiną, Lukašenką ir kitus politinius ar kariuomenės lyderius  dėl jų vykdomos agresijos. Todėl ir parašiau šiame manifeste skyrių apie teisingumą. Pirma, turime sukurti specialų tribunolą ir patraukti Putiną bei jo aplinkos žmonės atsakomybėn už vykdomus nusikaltimus. Jei nesugebėsime atkurti tarptautinės tvarkos ir įvykdyti teisingumo, tai reikš, jog šalys su stipriu kariniu potencialu diktuos tarptautines taisykles. Antra, mums, kaip šaliai, reikia tarptautinės paramos. Modelio, kuriame nacionaliniai teisėjai ir prokurorai dirbtų su tarptautiniais teisėjais ir prokurorais“, – teigė O. Matviichuk.

Kaip toliau gyventi šalia agresoriaus?

Diskusijos dalyviai taip pat aptarė ir tai, ką turėtų reikšti Ukrainos pergalė. Ukrainos istorikas Yaroslavas Hrytsakas tvirtino: baiminamasi, kad pasibaigus karui Ukraina automatiškai netaps saugi. Nėra jokių garantijų, kad po 20-30 metų iškilęs naujas Putinas nesukels naujo karo. Kita baimė susijusi su tuo, kad Ukrainai pasiekus pergalę, Vakarai atsipalaiduos Rusijos atžvilgiu ir tai suteiks galimybę istorijai kartotis.

„Pagrindinė problema yra ne Ukrainos pergalė, o pačios Rusijos reformavimas. Tikiu, jog daugelis iš mūsų svajoja apie suirusią Rusiją, tačiau netikiu tokio scenarijaus realumu. Vakarai nenori kalbėti apie Rusijos ateitį. Todėl šis manifestas ir siūlo tokio pasaulio viziją, kuriame galėtume gyventi“, – sakė istorikas.

Mano, kad keisis ir ekonominė pasaulio sąranga

Ukrainiečių ekonomistas, strategas, vizionierius Andrii Dligachas kėlė klausimą, ar įmanoma tvari taika nuolat besikeičiančiame  pasaulyje. Jo nuomone, šis karas yra dviejų skirtingų pasaulių susidūrimas ir siekiant tvarios taikos Ukrainai neužtenka tik susigrąžinti okupuotas teritorijas. Ji privalo laimėti prieš senamadišką Rusijos civilizaciją. Neužtenka tik demilitarizuoti Rusijos, reikia nutraukti ir jos imperialistinę politiką bei padėti galimai susikursiančioms naujoms šalims su jų ekonominėmis strategijomis, politinėmis sistemomis ir pilietine visuomene. Andrii pasakojo, jog ateityje pasaulis susidurs ir su nauja ekonomine santvarka.

„Aš tikiu, kad tvari taika remsis pasaulio gebėjimu adaptuotis prie naujų institucijų. Labai svarbu, kad naujame pasaulyje veiktų tokios institucijos, kaip Tautų lyga 3.0,nauja globali gynybos institucija ar panašiai. Kaip strategas manau, kad Ukraina turėtų glaudžiai bendradarbiauti su savo partneriais. Nauji ekonominiai modeliai remsis visiškai nauju ekonominiu žemėlapiu. Bus svarbi ne demokratija, o kibernetinė biurokratija, tikrai ateityje turėsime naujas tarptautines globalias susidursime su ekonomikos demonetizavimu. Tai reiškia, jog turėsime kurti naujus ryšius ir ideologijas, o globali visuomenė remsis naujais ekonominiais santykiais, kur inovacijos ir interesai yra svarbesni nei ištekliai. Ukraina jau dabar tam ruošiasi ir tikiu, po jos pergalės, mes tapsime nauja galia pasaulyje, kurioje bus galimas ekonominis augimas“, – sakė Andrii Dligachas

Diskusijos pabaigoje M. Janukonis pridūrė, jog svarbu nekartoti praeities klaidų ir Lietuva siekia įsteigti tribunolą, kuris nubaustų karo nusikaltėlius Ukrainoje.

„Manau, jog daug manifesto elementų jau yra dalis mūsų politikos ir mes tęsiame pokalbius su partneriais, kurie turi skirtingas nuomones apie šias idėjas. Nors kai kurie elementai ir gali skambėti per daug ambicingai, tačiau pasaulis keičiasi ir tos raudonos linijos, kurios turėjo galią prieš metus, dabar pradingsta“, – teigė buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje.