Atsinaujinusio ALF atidarymas

Linos Fisheye nuotraukos

Balandžio 18 d., antradienį – iškart po šv. Velykų ilgojo savaitgalio – įvyko atsinaujinusio Atviros Lietuvos fondo (ALF) oficialus atidarymas: ryte – ALF valdybos ir administracijos narių spaudos konferencija, popiet – interviu žiniasklaidai, o pavakarę – atidarymo šventė.

Šventė vyko „legendiniu“ adresu: Vilnius, Didžioji g. 5. Šiame senamiesčio pastate nuo seno veikė ALF būstinė, jame įsikūrė ir tebedirba būrys nevyriausybinių organizacijų. Nuo šiol čia vėl duris atvėrė atsinaujinusio ALF namai.

Daugiau nei pusė šimto kviestinių svečių atėjo paminėti naujojo starto, aptarti aktualijų bei bendradarbiavimo perspektyvų: ALF senbuviai ir jaunieji bendraminčiai, esami ir būsimi veiklos partneriai.

„Gražiai atrodo toks klubas,“ – žvelgdamas į šurmuliuojantį sambūrį sakė profesorius Vytautas Landsbergis.

Žodžio „klubas“ nėra ALF pavadinime ir veiklos strategijoje, tačiau jis gana taikliai apibūdina kai kurias atsinaujinusio ALF vertybes, tikslus ir uždavinius: ALF siekia tapti erdve energingoms diskusijoms, konceptualių idėjų paieškoms ir polilogo kultūros sklaidai.

Klubo įspūdį sustiprino atidarymo programa: dinamiška, įvairi, informatyvi. Vos daugiau nei per pusvalandį nuskambėjo penkios sveikinimo kalbos (Vytautas Landsbergis, Irena Veisaitė, Milda Ališauskienė, Nerijus Milerius, Aurimas Švedas), du jaunieji intelektualai (Aušra Kaziliūnaitė ir Lukas Brašiškis) atsiuntė videolinkėjimus iš užsienio, o audiovizualiniame klipe per 2 min. buvo trumpai apžvelgta ALF istorija ir dabarties iššūkiai.

 

Renginio programą ir jos dalyvius pristatė Gražina Sviderskytė. Susirinkusiuosius pirmoji oficialiai pasveikino ilgametė ALF valdybos pirmininkė, dabartinė garbės narė Irena Veisaitė. Ji atkreipė dėmesį į nerimą keliančias visuomenės ir valstybės raidos tendencijas. Kalbėdama apie būtinybę vėl kartu puoselėti bei ginti atviros visuomenės idėją, ji ne tik pasidžiaugė nauja ALF veiklos pradžia, bet ir iškalbingai pavartojo žodį „drąsa“. I. Veisaitė padėkojo ALF aktyviausiems nariams (beje, kaip itin skaudžią netektį paminėjo ALF atkūrimo nesulaukusį šviesios atminties Leonidą Donskį), palinkėjo geros kloties naujiesiems bendražygiams, o ypač gerų žodžių tarė ALF vadovei Sandrai Adomavičiūtei, be kurios energijos Fondą atkurti ir atnaujinti esą būtų buvę labai sunku ar net neįmanoma.

ALF valdybos pirmininkė M. Ališauskienė trumpai priminė 1990-2008 m. ALF pasiekimus ir įvardino atsinaujinusio Fondo ypatumus, veiklos kryptis ir principus.

ALF valdybos narys, filosofas N. Milerius išradingai pasitelkė kolegas: Amsterdame ir Niujorke studijuojančius filosofijos bei kino disciplinų doktorantus A. Kaziliūnaitę ir L. Brašiškį. N. Mileriaus gyva įžanga ir filmuoti kolegų komentarai buvo tarsi improvizuotas „polilogas“: geografinių taškų, politinių erdvių, sociokultūrinių potyrių ir lyginamosios analizės koliažas apie visuomenės atvirumui kylančias grėsmes ir tuo pat metu – Nyderlanduose bei JAV gyviau, Lietuvoje vangiau – suaktyvinamą, sutelkiamą bei išreiškiamą visuomenės atsparumą.

Toliau kalbėjęs istorikas A. Švedas pristatė ALF diskusijų ciklą „Europos idėjos paieškos“ ir pakvietė į pirmąjį šio ciklo renginį (jau balandžio 27 d.). O galiausiai žodį tarė vėliausiai atvykęs, bet anaiptol ne mažiausiai lauktas vakaro svečias – V. Landsbergis.

Profesorius V. Landsbergis trumpai prisiminė susitikimus su Lietuvoje viešėjusiu George Sorosu dar atsikuriančioje Lietuvoje, devyniasdešimtųjų pradžioje ir įvertino jo paramą Lietuvai, atviros visuomenės bei valstybės brandai. Panašiai kaip pradžioje kalbėjusi I. Veisaitė, jis užsiminė apie stiprėjančias geopolitines ir vidines įtampas, tačiau kartojo esantis optimistas ir ragino kitus tikėti geresne ateitimi. Puse lūpų užsiminęs apie „nerimto prancūzo“ mintį (matyt, René Descartes cogito ergo sum: „mąstau, reiškia egzistuoju“) profesorius svarstė, kad dabartiniu sudėtingu metu pernelyg daug žmonių „tik galvoja, kad galvoja“. Tai – vėlgi taikli V. Landsbergio nuoroda į ALF ilgalaikį siekį: mažinti kritinės minties stygių, ugdyti ir kurstyti kritinį mąstymą, efektyvinti viešosios politikos stebėseną ir analizę, skatinti piliečių dalyvavimą politikos formavime ir demokratiniame valdyme.

Susirinkusieji neskubėjo skirstytis: dalijosi prisiminimais, bičiuliškai šnekučiavosi, aptarinėjo kartu pradėtas veiklas ir derino ateities planus. Dažnas išėjo nešinas ALF artimiausio renginio – diskusijų ciklo I dalies – programa ir atsisveikino tik trumpam, iki balandžio 27-osios.

Po įkvepiančios atidarymo šventės Atviros Lietuvos fondas kviečia kartu kurti ir tęsti darbus: brandinti ir įgyvendinti idėjas, bendrauti ne tik artimiausiuose, bet ir tolesniuose renginiuose; kol vėsu – rinktis ALF namų salėje po stogu, o vasarop – diskutuoti ir jaukiame kieme, ir gal net po žvaigždėtu vasaros dangumi.

Domėkis, dalykis, prisijunk.