Sandra Adomavičiūtė. Apie investicijas į Lietuvos pilietinę visuomenę
Gruodžio 7 d. vykusiame Nacionaliniame NVO forume 2023 „NVOnomika“ Atviros Lietuvos fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė pristatė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų investicijas į pilietinę visuomenę Lietuvoje. Dalinamės šio renginio metu pristatyta prezentacija ir S.Adomavičiūtės kalba.
Stipri pilietinė visuomenė ir vertybės – Šiaurės šalių sėkmės pagrindas
Pastebima, kad Šiaurės šalys tapo tokiomis sėkmingomis visuomenėmis būtent dėl jų pilietinės kultūros tradicijų, kurios išsiskiria plačiu nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių tinklu bei aktyviu pilietiniu dalyvavimu. Nepaisant politinės vyriausybių pakraipos ir politinių idėjų kaitos, NVO, profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės atstovai dalyvauja valstybės gyvenime – yra laikomi nepamainomais strateginiais partneriais, kviečiami į pasitarimus, planavimą. O stabilus NVO finansavimas užtikrinamas per įvairias valstybines programas. Tai susiję su aukštais pasitikėjimo demokratija, institucijomis ir bendrapiliečiais rodikliais, į kuriuos lygiuojasi ir Lietuva.
Šios šalys išsiskiria dar ir tuo, kad ypač daug dėmesio skiria vertybėms – aktyviam pilietiniam dalyvavimui, advokacinėms veikloms, žmogaus teisių užtikrinimui, socialiai pažeidžiamų grupių įgalinimui, aplinkosaugos klausimams. Aiškiai suvokiama, kad laimingos visuomenės pasižymi lygybe ir solidarumu.
Finansinė parama ten, kur jos labiausiai trūksta
Todėl Aktyvių piliečių fondas, viena iš Europos Ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programų, kryptingai ir nuosekliai investuoja į pilietinės visuomenės stiprinimą. Taip siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Europos valstybių. Finansinė parama yra skiriama iš viso 14 valstybių – Vidurio ir Pietryčių Europos bei Baltijos šalims. Lietuvos pilietinei visuomenei pagal šią programą 2019-2024 m. skirta 9,6 mln. eurų.
EEE ir Norvegijos mechanizmai vadovaujasi įsitikinimu ir sukaupta patirtimi, kad pilietinė visuomenė yra neatsiejama nuo valstybės gerovės. Todėl lėšos skiriamos žmogaus teisių klausimams, pažeidžiamų grupių įgalinimui, pilietiniam dalyvavimui. Tiksliau pasakius, sistemingai investuojama į tas pilietinės visuomenės sritis, kurios nesulaukia pakankamai dėmesio ir finansavimo iš savo vyriausybių.
Visose 14 valstybių EEE ir Norvegijos mechanizmai investuoja būtent į tas temines kryptis, kurios padeda sukurti daugiau lygybės ir solidarumo visuomenėse.
Programą gali administruoti tik NVO
Ši finansinė programa gali būti administruojama tik pačių NVO. Laikoma, kad jos geriau pažįsta nevyriausybinio sektoriaus vidinę kultūrą bei išorines veikimo sąlygas. Tai leidžia sparčiau ir lanksčiau įgyvendinti programas, projektus, susitelkti į turinį, o ne formą. Programoje itin rimtai vertinamas NVO indėlis į valstybės gerovę ir demokratijos užtikrinimą – tą patvirtina ir iškalbingas Vengrijos pavyzdys. V. Orbano vadovaujama Vengrijos vyriausybė paprieštaravo, kad Aktyvių piliečių fondą administruotų NVO, tad šalys donorės išvis atsisakė skirti savo finansinę paramą Vengrijai.
Lietuvoje – gebėjimams, veikloms ir tarptautiniams mainams
Kaip Aktyvių piliečių fondas veikia Lietuvoje? Kertinis programos uždavinys yra sustiprėjęs ir aktyvus NVO sektorius, profesinės sąjungos, ir kitos organizuotos pilietinės visuomenės grupės. Tad iš beveik 10 mln. eurų. siekiančio Fondo biudžeto 15 proc. skiriama NVO gebėjimų stiprinimui, pavyzdžiui, projektų rašymui, finansiniam raštingumui, bendruomenės telkimui. Likusi dalis skiriama NVO veiklų finansavimui bei tarptautiniam, dvišaliam NVO bendradarbiavimui – patirčių, idėjų mainams.
Šalys donorės kėlė ir papildomus tikslus bei uždavinius, kurių siekėme kartu su Lietuvos nevyriausybinėms organizacijomis – tai tarptautinė kultūrinė integracija bei didesnė regionų ir jaunimo įtrauktis. Ypač džiugu, kad NVO gebėjimų stiprinimo programa bei finansinė parama plačiai pasklido po Lietuvą ir pasiekė nedideles organizacijas įvairiuose Lietuvos regionuose.
Iš viso APF fondas parėmė daugiau nei 140 projektų, į kurių įgyvendinimą įsitraukė daugiau nei 200 NVO. Šie projektai paskatino NVO užmegzti partnerystės tinklus Lietuvoje bei bendradarbiavimą su 15 tarptautinių partnerių. Daugiau nei 8000 žmonių tiesiogiai įsitraukė į NVO vykdomas veiklas.
Rezultatai – naujos strategijos, iniciatyvos, inovacijos
Programa dar vyksta, tad tikslūs programos rezultatai dar nėra išanalizuoti. Tačiau iš arti stebėdami projektus pastebime, kad gebėjimų stiprinimo programos padėjo organizacijoms įgyti ir pagilinti kompetencijas, kurios būtinos norint išgyventi ir klestėti greitai kintančiame pasaulyje. Akivaizdu, kad organizacijų gebėjimų stiprinimas – tai kryptis, į kurią reikia nuolat investuoti.
Kalbant apie organizacijų projektus, pastebime, kad kai kuriais atvejais labai svarbu tiesiog palaikyti nevyriausybines organizacijas ir sukurti joms finansiškai saugias sąlygas tęsti savo misiją ir darbus t.y. užtikrinti pačių organizacijų veiklą ir tęstinumą.
Kita dalis projektų sprendė nepatogias ir dažnai dėmesio iš mūsų pačių valdžios nesulaukiančias problemas – organizacijos galėjo kurti naujas paslaugas, stiprinti savo advokacines veiklas. Pavyzdžiui, RIGRA, „Koalicija Gyventi“ įgyvendino projektus, skirtus žmonėms su priklausomybėmis. CARITAS užpildė didžiulę spragą ir pasiūlė socialines paslaugas, skirtas kalinčiųjų artimiesiems. Ir tai vos keli pavyzdžiai.
Finansinio mechanizmo lėšos skatino NVO rengti tyrimus bei pakartotines analizes, kurie leido įsivertinti darbus ar nustatyti prioritetines sritis. Pavyzdžiui, „Pilietinių iniciatyvų centro“ projektas siekė sustiprinti NVO įsitraukimą į švietimo politikos įgyvendinimą. Projekto metu buvo atliktas tyrimas dėl kokybiškesnio atvirų duomenų švietimo sistemoje principų įgyvendinimo, „Socialinių menų“ projektas inicijavo demencijos politikos formavimo procesą, o LGL projektas nušvietė LGBTQ+ padėtį Lietuvos mokyklose.
Džiaugiamės organizacijų pasiūlytomis inovacijomis – pavyzdžiui, Lygių galimybių plėtros centras, dirbantis su moterų įgalinimu, savo projekte dėmesį skyrė moterims su negalia. NVO sėmėsi įkvėpimo iš susitikimų su tarptautinėmis organizacijomis – pavyzdžiui, asistento profesijos romų vaikams mokyklose diegimas ar Vaikų linijos parvežta idėja skambučius pakeisti pokalbiais internetu.
Plačiau apie Aktyvių piliečių fondą, EEE ir Norvegijos finansinį mechanizmą
Aktyvių piliečių fondas – tai viena iš Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų, o paprasčiau, trijų donorių šalių – Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės – parama skiriama 14 Europos Sąjungos šalių.
Šios trys valstybės kartu su Lietuva pasirašė sutartį, pagal kurią 2014-2021 metais buvo paskirtas 100 mln eurų finansavimas platų spektrą apimančioms sritims. Parama teikta aplinkosaugos, kultūros, sveikatos, verslo ir inovacijų programoms, o net 10 proc. šios sumos, paskirta būtent NVO sektoriaus ir pilietinės visuomenės stiprinimui, pažeidžiamų grupių įgalinimui.
Aktyvių piliečių fondo programą administruoja Atviros Lietuvos fondas kartu su OSFL projektais.
