VšĮ Galiu daugiau: susikalbėti su vaikais padeda ir paveikslėliai

Vilkaviškietė Raimonda Kurauskienė ir iš Kybartų kilusi, o šiuo metu Marijampolėje gyvenanti Onutė Misiukevičienė jau ne pirmus metus daug dėmesio skiria vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymui. Neseniai pedagogės sukūrė unikalias ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtas komunikacinių paveikslėlių schemas, kurias pristatinėja visoje Lietuvoje.

Užburtas ratas

Kurauskienė ir O. Misiukevičienė – puikus duetas. Maždaug šešerius metus pažįstamos pedagogės jau spėjo kartu įgyvendinti ne vieną projektą, skirtą padėti individualių poreikių turintiems ar socialinę atskirtį patiriantiems vaikams, jų tėvams ir pedagogams.

Nemažą žinių bagažą sukaupusios specialistės pastebėjo, kad pastaruoju metu padaugėjo vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų.

,,Nereiškia, kad jų nebuvo anksčiau, tiesiog išaugo atpažįstamumas. Seniau visa tai tiesiog nurašydavo“ netinkamam elgesiui“, – svarstė daugiau nei du dešimtmečius su vaikais, turinčiais elgesio bei emocijų reguliavimo sunkumų, dirbanti O. Misiukevičienė.

Kaip ir ji, R. Kurauskienė taip pat yra sukaupusi nemažai patirties dirbdama su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų bei negalių. Abi pedagogės nuolat bendrauja su tokių vaikučių tėvais, todėl puikiai žino, ko pastarieji nori iš ugdymo įstaigų, ko tikisi ir ko siekia.

„Dirbame ir su mokytojais, kurie ugdo šiuolaikinius vaikus, turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų. Pastebėjome, kad jiems trūksta praktinių įrankių, padedančių susikalbėti vieniems su kitais. Kartais mokytojai jaučiasi tarsi užburtame rate: tėvai turi lūkesčių, kad jų vaikui bus suteiktas tinkamas ugdymas ir pagalba, o mokytojai stokoja praktinių įgūdžių. Norime dalintis sukaupta patirtimi, todėl sukūrėme bendravimo paveikslėliais schemas, kurios gali būti naudojamos konkrečiose ikimokyklinių įstaigų veiklose“, – kalbėjo R. Kurauskienė.

Mažina nerimo lygį

Dar praėjusiais metais Atviros Lietuvos fondas pakvietė Lietuvoje veikiančias nevyriausybines organizacijas dalyvauti „NVO lyderių akademijos“ programoje „Verta“, prie kurios prisijungė ir R. Kurauskienė bei O. Misiukevičienė. Čia jos mokėsi strateginio planavimo, projektų rašymo subtilybių, finansinio raštingumo, komunikacijos, savanorių pritraukimo ir kitų svarbių dalykų.

Pabaigus mokymus visos programoje dalyvavusios organizacijos buvo pakviestos teikti projektines paraiškas Europos Sąjungos finansavimui gauti. Projekte buvo labai svarbu akcentuoti ES diegiamas vertybes, skatinančias lygiateisiškumą ir solidarumą. Kraštiečių pedagogių atstovaujama VšĮ „Galiu daugiau“, siekdama lygiateisiško vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, dalyvavimo ugdymo procese, parengė projektą „Paveikslėliai kalba. Parodyk, ir aš suprasiu”.

Pagrindinė šio projekto idėja – teoriniai, praktiniai ir patirtiniai mokymai, susiję su įtraukiuoju ugdymu. Jų metu klausytojai supažindinami su projekte parengtais komunikacinių paveikslėlių schemų rinkiniais, kuriuos naudodami pedagogai padeda ikimokyklinio amžiaus vaikams geriau pažinti savo aplinką, suprasti veiklos etapus, sutelkti dėmesį, lengviau ir greičiau atlikti užduotis. Su paveikslėlių schemomis veikla tampa aiškesnė ir suprantamesnė.

,,Šiuo metu beveik kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl mokytojams tenka išties nemažas iššūkis, taikant skirtingus metodus. Sukurtos paveikslėlių schemos – savotiškos socialinės istorijos, kurias mokytojai gali naudoti pagal jų ugdytinių poreikius konkrečiose situacijose. Jos padeda vaikus, turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, įtraukti į ugdymo procesą, mažina jų patiriamą nerimo ir streso lygį. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali nenorėti eiti į ryto rato, muzikines ar kitas veiklas, nes tiesiog nežino, kas ten vyks, o paveikslėlių schemos yra tarsi savotiškas orientyras. Kai vaikai žino, kas jų laukia, jie ramiau į viską reaguoja“, – pasakojo O. Misiukevičienė.

Aktualu visiems

Pašnekovės teigė, kad ir vaikai, ir suaugusieji mąsto vaizdais. Anot jų, mums visiems aktualu žinoti, kas vyks dienos eigoje, todėl komunikacinius paveikslėlius galima taikyti visiems vaikams. Juk darbotvarkė sukuria struktūrą, dienos rutiną, kuri yra labai svarbi ugdymo proceso dalis.

„Šios priemonės padeda vaikams suprasti, kiek veiklų jau įvyko ir kiek dar liko. Tam tereikia nuo schemos nuimti jau įvykusių veiklų paveikslėlius. Tokiu būdu ikimokyklinukai yra motyvuojami dalyvauti veiklose, skatinamas jų savarankiškumas, tinkamas elgesys”, – pabrėžė O. Misiukevičienė.

Pašnekovių teigimu, svarbiausi ugdymo niuansai įsisavinami ankstyvojoje vaikystėje. Būtent todėl įgyvendindamos minėtą projektą pedagogės lankosi įvairiuose šalies lopšeliuose-darželiuose, veda mokymus ir dovanoja minėtus schemų rinkinius. Iš viso numatyta aplankyti 10 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Mūsų rajone pedagogės jau viešėjo Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje „Buratinas” bei Kazimiero Baršausko mokykloje-daugiafunkciame centre.

Patirtis Airijoje

Neseniai R. Kurauskienė su O. Misiukevičiene lankėsi Airijoje, iš kur grįžo su naujomis idėjomis. Šioje šalyje kraštietės aplankė Droghedos mieste lietuvių įkurtą terapijos centrą „Sensory Space”. Jame suvalkietės pedagogės apžiūrėjo erdves, kuriose vyksta muzikos, teatro, žaidimų, kalbos, dailės terapijos bei ergoterapija vaikams, turintiems įvairių sutrikimų. Taip pat jos buvo supažindintos su Airijos švietimo sistema, šios šalies įtraukiojo ugdymo galimybėmis.

Raimonda su Onute lankėsi ir mokyklose, kuriose ugdomi vaikai, turintys įvairių negalių. Labiausiai jas nustebino, kad iki šeštos klasės vaikai jose rašo tik pieštukais, dėl to, kad parašytus tekstus būtų galima taisyti. Taip pat kiekvienoje minėtų mokyklų klasėje yra kambarėliai nusiraminti. Tokių vietų yra įrengta ir mokyklos koridoriuose, kitose erdvėse, netgi lauke. Pedagogės atkreipė dėmesį į daugybę plakatų, pakabintų koridoriuose ir klasėse. Juose –  informacija apie patyčių mažinimą, įvairius nusiraminimo būdus, o taip pat – motyvuojančios, palaikančios frazės, kurios didina savivertę, pasitikėjimą savimi.

Kraštietės džiaugėsi, kad kiekvienoje Lietuvos ugdymo įstaigoje dirba pagalbos, mokiniui specialistų komanda: psicholo gai, specialieji bei socialiniai pedagogai, logopedai, kurie teikia pagalbą ir mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Skirtingai nei lietuviai, airiai švietimo įstaigose tokių specialistų neturi net specialiosiose mokyklose.

Lietuves nustebino, kad dažniausiai vaikus, kurie turi kalbėjimo bei kitų sutrikimų, airiai pirmiausia siunčia į muzikos terapijos užsiėmimus.

„Pasirodo, vaiko kūne muzika gali sumažinti tam tikras vibracijas, nuslopinti sukilusias emocijas, kurios trukdo pradėti kalbėti. Iš viešnagės grįžome pasisėmusios nemažai idėjų, kurios, neabejoju, greitu metu peraugs į naujus bendrus projektus”, – šypsojosi O. Misiukevičienė.

Artimiausiu laiku ji su R. Kurauskienė toliau keliaus po iš anksto numatytas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir pristatinės savo sukurtas komunikacinių paveikslėlių schemas. Daugiau informacijos apie šių pedagogių sumanymus ir jau nuveiktus darbus galima rasti VšĮ „Galiu daugiau“ feisbuko paskyroje bei interneto svetainėje vsigaliudaugiau.lt.

Šis tekstas publikuotas „Santakos“ 2025 m. kovo 28 d.