Domantė Platūkytė. Islandijos ekspertas apie ŽIV Lietuvoje: jums dar reikia daug išmokti
Einaras Jonssonas dalyvavo ALF rengtame dvišalių partnerysčių užmezgimo susitikime Aktyvių piliečių fondo kontekste.
Nors Islandija gali pasidžiaugti gydymo nuo ŽIV prieinamumu, šalyje dar pasitaiko atvejų, kai ŽIV sergantys žmonės atleidžiami iš darbo. Vis dėlto Islandija šioje srityje pažengusi toliau nei Lietuva, pripažįsta Lietuvoje viešėjęs organizacijos „ŽIV Islandija” vadovas Einaras Jonssonas. Anot jo, norint, kad situacija keistųsi, reikalingi ir politiniai sprendimai, tačiau Lietuvos politikams dar reikia daug išmokti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. Patekęs į žmogaus organizmą ŽIV naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.
Anot E. Jonssono, nors šiuo metu Islandijoje yra nemažai žmonių, kuriems diagnozuotas ŽIV, dauguma žmonių yra gydomi, todėl tai nėra didelė Islandijos problema. Vis dėlto, pabrėžia jis, pastaraisiais metais žmonių, užsikrėtusių ŽIV, skaičius Islandijoje didėja. Nėra taip, kad užsikrečia daugiau žmonių, tiesiog paskutiniais metais į Islandiją atvyksta daugiau žmonių iš užsienio.
Susirgę ŽIV žmonės vis dar gali prarasti darbą
Kaip pasakoja „ŽIV Islandija“ vadovas, svarbu ne tik padėti tiems, kuriems diagnozuotas ŽIV, bet ir skleisti žinią apie šią ligą. Dėl šios priežasties organizacija ne tik organizuoja savipagalbos grupes, suteikia galimybę konsultuotis su socialiniais darbuotojais ar kitaip padeda žmonėms, bet ir rengia vakarėlius, kartu linksminasi.
„Stengiamės naikinti stigmas ir diskriminaciją, bandome edukuoti žmones, rengti prevencijos programas, vykstame į mokyklas, kalbame su mokiniais, pasakojame jiems apie šią ligą, stigmą bei seksualinį gyvenimą. Tai yra būdas mažinti stigmą“, – savo patirtimi dalijasi E. Jonssonas.
Nors organizacijos vadovas džiaugiasi, kad pastaraisiais metais stigma dėl ŽIV jau mažėja, vis dar išlieka grėsmė patirti diskriminaciją, būti atleistam iš darbo.
„Žmonės vis dar diskriminuojami ir atstumiami. Jei vyras susipažįsta su moterimi, jei jie vienas kitam patinka, o vyras pasako, kad jis užsikrėtęs ŽIV, yra gana didelė tikimybė, kad moteris atsisakys daugiau matytis.
Kartais nutinka ir taip, kad žmonės atleidžiami iš darbo. Neseniai kalbėjausi su viena moterimi, užsikrėtusia ŽIV. Ji dirbo vaikų darželyje, tačiau pasklido gandas, kad ji užsikrėtusi ŽIV, o tėvai nusprendė, jog jie nenori, kad ši auklėtoja dirbtų su jų vaikais. Tokie dalykai dar vyksta, kartais tai labai sudėtinga, tačiau tokių situacijų mažėja, o aš esu nusiteikęs optimistiškai“, – šypsosi E. Jonssonas.
Organizacijos vadovas priduria, kad visuomenėje jau mažiau baimių, islandai žino, kaip užsikrečiama ŽIV, supranta, kad ši liga nėra tokia užkrečiama, o gydomi žmonės jau nebegali užkrėsti kitų. Tačiau, apgailestauja jis, ir Islandijoje dar yra stereotipų. Pavyzdžiui, išskiria E. Jonssonas, dar manoma, kad ŽIV serga tik narkomanai ar homoseksualūs vyrai, vyrauja nuomonė, kad, jei ŽIV serga moteris, ji yra turėjusi daug lytinių partnerių. Tačiau organizacijos atstovas paneigia šiuos mitus.
Kritikos pažėrė ir Lietuvos politikams
Paklaustas, ar dabar žinia apie ŽIV yra tokia pati bauginanti kaip prieš dešimtmetį, E. Jonssonas pasakoja, kad ir dabar ši diagnozė sukelia įvairias reakcijas: „Tai labai individualu, tačiau prieš 30 metų tai buvo didžiulis šokas, tai buvo mirties nuosprendis, juk nebuvo gydymo būdo. Žinoma, ir dabar sužinoję tokias naujienas žmonės patiria šoką, juk jie visą gyvenimą turi vartoti medikamentus. Vis dėlto dabar ši žinia nebetraumuoja taip, kaip anksčiau.“
Islandija gali pasidžiaugti ir gydymo prieinamumu: maždaug 97–98 proc. visų, sergančių ŽIV, yra gydomi ir nebegali užkrėsti kitų. Teiraujuosi, kaip Lietuva gali pasiekti tokį rezultatą ir ko galime pasimokyti iš islandų.
„Padėkite žmonėms labiau suprasti, įgauti drąsos išlįsti iš spintos ir pasakyti: aš sergu ŽIV. Būkite atviri, galvokite apie žmogaus teises. Žmonės, kurie priklauso šioms pažeidžiamoms grupėms, turėtų aktyviau dalyvauti priimant sprendimus. Jei esate benamis, vargšas ar užsiimate prostitucija, nebijokite pasakyti, kad turite teisių, kad jums reikia pagalbos. Nesigėdykite“, – linki E. Jonssonas.
Tačiau jis pripažįsta, kad labai svarbūs ir politiniai sprendimai: „(…) viskas prasideda nuo politikos, nuo matomumo – kitaip niekas nesikeičia. Todėl manau, kad Lietuva šioje srityje yra mažiau pažengusi nei Islandija. Jūsų šalis labai graži, moderni, bet jums dar reikia daug išmokti.“
Vis dėlto E. Jonssonas priduria, kad ir Islandija gali pasimokyti iš Lietuvos. Anot jo, Islandijoje dar nėra greito testavimo dėl ŽIV galimybės. Norėdami pasidaryti testą, islandai dar turi eiti į ligoninę, o Lietuvoje testavimo prieinamumas geresnis, čia galima pasitikrinti anonimiškai, teigia E. Jonssonas.
Jonssonas tvirtina, kad išskirti pažeidžiamiausias grupes, kurioms kyla daugiausia rizikos užsikrėsti ŽIV, reikėtų atsargiai, neskatinant stigmų. Tačiau jis svarsto, kad didžiausia rizika kyla žmonėms, priklausomiems nuo narkotikų, imigrantams iš besivystančių šalių ir tiems, kas užsiima prostitucija. Pasak E. Jonssono, situacija Lietuvoje turėtų būti panaši.
