Kanadietis istorikas Michael Ignatieff: „Laisva Lietuva neįmanoma, jei nebus atviros visuomenės“

„Laisvė nėra mėgavimasis karšta vonia. Laisvė yra sunki. Tai ne sauna, kur mes visi draugiškai sėdime, prakaituojame ir gerai leidžiame laiką. Reikia priimti faktą, kad laisvė yra iššūkių kelianti patirtis. Todėl ji mums ir rūpi“, – sako buvęs Vidurio Europos universiteto rektorius profesorius Michaelis Ignatieffas.

Sausio 16 d. Vilniuje jis pradeda naują tradiciją – profesorės Irenos Veisaitės atminimui skirtą paskaitų ciklą, organizuojamą Atviros Lietuvos fondo. Jo tema – „Laisvės išbandymas: koks liberalus idealas reikalingas XXI amžiui“.

„Išlaikykite savo demokratiją, nepasiduokite tarptautinės situacijos skleidžiamoms pagundoms tapti neliberalia, autoritarine šalimi. Daužkite kumščiu į stalą, kad jūs nebūsite pamiršti ar paaukoti”, – įsitikinęs M. Ignatieff.

Kanados ir JAV santykių pokytis, aktualus ir Lietuvai

„JAV buvo įsipareigojusi ginti jūsų demokratiją nuo nepriklausomybės atkūrimo, o dabar visiškai neaišku, ar ji tebėra pasiryžusi tai daryti. Todėl reikia stiprinti ryšius su sąjungininkais Europoje ir apsisaugoti nuo bet kokių nuotykių iš Rusijos pusės. Putinas aiškiai nesugebės užkariauti Ukrainos, bet jeigu pasieks susitarimą, kuris patenkins bent dalį jo tikslų ir jis sau tai pripažins kaip pergalę, tai gali lemti, kad jis toliau sieks destabilizuoti regioną kėsindamasis į Baltijos šalis”, – apie geopolitinę situaciją ir jos įtaką liberalizmui, laisvei ir atviros visuomenės ateičiai Baltijos šalyse sausio 16 d. Vilniuje kalbės M. Ignatieffas, kurį su I. Veisaite daug metų siejo darbai tarptautiniuose Atviros visuomenės fondo projektuose.

Pats būdamas kanadietis liudija, kad šiuo metu Kanada ir JAV išgyvena didžiausią santykių pokytį istorijoje, o tai kelia nerimą ir Lietuvoje.

„JAV keičia ekonominius santykius, vyksta derybos dėl naujų komercinių susitarimų, kadangi 90 proc. mūsų ekonomikos susijusi su JAV, tai tarpusavio priklausomybė yra ir mūsų pažeidžiamumas. Kai dėsčiau Harvarde, gyvenau JAV 15 metų ir mačiau, kaip užsienio studentus ir imigrantus areštuoja bei deportuoja be jokio teisinio pagrindo. Matyti netoleranciją ir teisinės valstybės pažeidimus šalyje, kuri skelbiasi didžiausia demokratija pasaulyje – tokie dalykai gąsdina. Todėl padarykime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog Lietuvoje taip nenutiktų. Tai mūsų iššūkis – išsaugoti demokratiją geopolitinių neramumų laikais ”, – realius pokyčius mato kanadietis profesorius ir kviečia apie tai diskutuoti sausio 16 d. paskaitoje.

Mąstydamas apie Lietuvą, jis pasitelkia ir geografiškai mums artimesnį – Vengrijos – pavyzdį. Jo teigimu, tai klasikinis pavyzdys, kaip demokratiniai rinkimai buvo panaudoti demokratijos sunaikinimui.

„Kai vadovavau Vidurio Europos universitetui Budapešte, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išmetė šį universitetą iš Vengrijos. Kodėl? Nes jis nenori atviros visuomenės. Jis nori uždaros visuomenės. Toliau sekė žiniasklaidos ir universitetų laisvės suvaržymas bei auganti korupcija.  Tokių dalykų mes nenorime Europoje, todėl turime sukilti prieš netoleranciją ir persekiojimą. Negali turėti laisvos Lietuvos, jeigu Lietuva neturi atviros visuomenės. Tai reiškia, kad žmonės nesutars vieni su kitais, jie kels reikalavimus valdžiai ir t.t.“, – pasakojo Michael Ignatieff.

Kokios liberalizmo idėjos dabar yra svarbiausios?

Politinių idėjų istorikas pastebi, kad liberalizmo sąvoka per jo gyvenimą keitėsi net kelis kartus. Jo jaunystėje liberalizmui buvo būdingi 2 elementai: antikomunizmas ir prokapitalizmas. Pasibaigus šaltajam karui, liberalizmas tapo globalizacijos ir pasaulio be sienų ideologija.

„Dabar liberalizmas grįžo prie savo ištakų. 17 amžiuje liberalizmas gimė kaip politinis sprendimas šalyse, kuriose gyveno protestantai ir katalikai – kaip padaryti, kad jie sugyventų kartu ir jaustųsi laisvi. Liberalizmas visada buvo tironijos ir netolerancijos priešininkas – ar tai būtų religinis, ar politinis konfliktas visuomenės viduje, galintis sugriauti laisvę“, – pasakoja M.Ignatieff

Jo teigimu, tolerancija svarbi, nes mūsų visuomenėse žmonės, turintys skirtingas pažiūras, įsitikinimus ir nuomones, turi darniai sugyventi. Būtent

„Senasis liberalizmas teigia, kad vienintelis būdas išsaugoti demokratiją – turėti galią išlaikyti žmones laisvus ir gyventi tolerancijos režime. Todėl itin svarbu, kad visuomenėje būtų sudarytos sąlygos kitokiai nuomonei, požiūriui, o kilę nesutarimai būtų sprendžiami taikiai“, – laisvės, demokratijos ir liberalizmo ryšį akcentuoja profesorius M. Ignatieffas ir akcentuoja, kad mes, lietuviai, privalome išlaikyti savo laisvę, kuri yra demokratijos kaip teisingos santvarkos pagrindas. O vienintelis būdas, kaip tai užtikrinsime – toleruosime mūsų nesutarimus.

***

Irenos Veisaitės (1928–2020) atminimo paskaita – tai nauja Atviros Lietuvos fondo (ALF) inicijuota tradicija, skirta pagerbti šios mokslininkės, humanistės, Holokaustą išgyvenusios asmenybės ir ALF steigėjos gyvenimą ir palikimą. Kasmet į Vilnių bus kviečiamas iškilus tarptautinis mąstytojas, kuris dalysis įžvalgomis apie demokratijos, žmogaus teisių ir kultūros ateitį. Pirmąją, inauguracinę, paskaitą sausio 16 dieną, 15 val. Vilniaus universitete (Universiteto g. 3, Vilnius) skaitys profesorius Michaelis Ignatieffas – Kanados rašytojas, politinės etikos tyrinėtojas, buvęs Vidurio Europos universiteto prezidentas ir rektorius. Registracija: https://forms.gle/T3pCWmmJZQNGQ13w6