LGL: „Baltic Pride“ – renginys, kuriame viename kilometre galima išvysti daugiausiai šypsenų

Birželio 2-8 dienomis Vilniuje vyksta festivalis „Baltic Pride“ 2025, organizuojamas Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL. Festivalis kviečia LGBT bendruomenę ir visuomenę burtis ir švęsti įvairovę, vienybę ir laisvę būti savimi. Džiaugiamės, nes LGL ir „Mėlynas Mėnulis“ projektas „Baltic Pride 2025 – platforma LGBTIQ žmogaus teisių advokacijai“ – vienas iš 8 Atviros Lietuvos fondo remiamų projektų, vykdančių advokaciją žmogaus teisių klausimais. Apie festivalio reikšmę, advokacijos tikslus ir pokyčius visuomenėje kalbamės su LGL komunikacijos vadove Egle Kuktoraite.

„Baltic Pride“ festivalis grįžo į Vilnių, Egle, pasidalink, kaip pasirinkote šių metų festivalio šūkį?

„Baltic Pride“ yra vienas ilgiausiai vykstančių žmogaus teisių festivalių Lietuvoje, šiemet vykstantis jau šeštą kartą. „Baltic Pride“ yra ne tik šventė, bet ir platforma žmogaus teisių klausimams kelti, tai atspindi ir šių metų šūkis – „Laisvi būti (savimi)“. Tai vis dar yra siekiamybė Lietuvoje, nes ne kiekvienas LGBT bendruomenės narys jaučiasi saugus, palaikomas ir laisvas būti savimi – ar tai būtų šeimoje, darbovietėje, viešajame gyvenime, ar kitose aplinkose.

Kodėl žmonėms, ypač tiems, kurie dar nedalyvavo ar gyvena kituose miestuose, verta atvykti į „Baltic Pride“ 2025?

Kiekvienas mūsų turi galios savo asmeniniam gyvenimui ir savo aplinkai. Dalyvaudami „Baltic Pride“, mes rodome palaikymą, kuris gali būti labai svarbus mūsų artimiesiems ar pažįstamiems. Tai taip pat puiki proga mokyti vaikus tolerancijos ir parodyti, kad gyvename tokioje įvairioje visuomenėje. Be to, tai tiesiog smagus ir prasmingas būdas praleisti šeštadienį – su gera muzika, kūryba ir įkvepiančia bendruomene. Jau dalyvavę „Baltic Pride“ paliudys, kad tai renginys, kuriame viename kilometre galima išvysti daugiausiai šypsenų!

„Baltic Pride“ yra svarbi platforma advokacijai ir žmogaus teisių klausimams kelti. Kaip įtraukiate kuo daugiau žmonių, ypač iš regionų, kur situacija žmogaus teisių atžvilgiu dažnai yra sudėtingesnė?

Šis klausimas itin aktualus LGBT bendruomenei. Situacija regionuose iš tiesų sudėtinga – LGBT žmogaus teisių gynėjų ten labai mažai, pokyčiai vyksta lėtai. Dauguma LGBT bendruomenės narių emigruoja į užsienį arba keliasi į Vilnių, kur aplinka įtraukesnė, bendruomenė labiau palaiko, o socialinis gyvenimas yra gyvesnis. Festivalio matomumas suteikia puikią galimybę plačiau kalbėti apie žmogaus teisių klausimus, todėl mes kryptingai plėtojame advokaciją aplink „Baltic Pride“ 2025 . Šiemet turime puikius partnerius, įgyvendindami Atviros Lietuvos fondo remiamą projektą bendradarbiaujame su Šiauliuose veikiančia organizacija „Mėlynas mėnulis“. Džiaugiamės, nes pavyko įtraukti Šiaulių ir Kauno bendruomenes, kurios atvyks į festivalį ir organizuos renginius Vilniuje festivalio metu.

„Baltic Pride“ 2025 programa įvairi – daug skirtingų formatų, veiklų, partnerių. Gal gali pristatyti jos svarbiausius akcentus?

„Baltic Pride“ 2025 – savaitę trunkanti šventė, o programa tikrai įvairi, dinamiška ir svetinga. Kviečiame pasimatyti bendruomenės erdvėje „Pride Namai“ – tai kameriniai, bet labai reikalingi ir jaukūs renginiai, kur skirtingos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės gali įgyvendinti savo iniciatyvas. Tarptautinė konferencija šiemet daugiausia dėmesio skirs įtraukiai darbo aplinkai – ne tik darbovietėse, bet ir mokyklose bei universitetuose. Aptarsime LGBT žmonių patiriamus iššūkius, įvairovės ir lygybės iniciatyvas, taip pat dirbtinio intelekto keliamas problemas. Lauks ir filmo peržiūra, teatralizuotas renginys „Pride balsai“, eitynės Gedimino prospektu bei pagrindinis koncertas po atviru dangumi.

Kokie yra pamatiniai „Baltic Pride“ 2025 tikslai? Kokio pokyčio siekiate šiuo festivaliu?

Pagrindinis tikslas – sukurti erdvę, kurioje būtų galima kalbėti apie LGBT žmonių patiriamus iššūkius, didinti LGBT bendruomenės matomumą. LGBT žmonių buvimas viešojoje erdvėje geriausias būdas kovoti prieš realybės visiškai neatitinkančius stereotipus. „Baltic Pride“ tampa platofrma, kurianti platų atgarsį visuomenėje, o jau tradicinės eitynės „Už lygybę!“ yra galingas įrankis keisti visuomenės požiūrį. Tai matyti iš augančio dalyvių skaičiaus. Palyginti su pirmaisiais „Baltic Pride“ metais, požiūris į LGBT asmenis tikrai gerokai pasikeitė. Pavyzdžiui, 2010 m. eitynėse dalyvavo vos 250 žmonių, juos pasitiko aršūs protestuotojai, o 2022 m. – jau sulaukėme 20 tūkstančių dalyvių. „Baltic Pride“ tapo viso miesto švente. Kadangi tai „Baltic Pride“, ir šiais metais atvyksta daug žmonių iš Baltijos šalių ir užsienio, tikimės sulaukti iki 20 tūkstančių dalyvių. Tad pokytis yra realus!

Pilietinės galios indeksas rodo, kad LGBT klausimai vis dar skaldo visuomenę. Kaip spręsti šią problemą, mažinti poliarizaciją?

Deja, yra veikėjų ir grupių, kurie eskaluoja šią temą, kurdami dirbtinius skandalus, skatina neapykantą LGBT bendruomenei. Ko reiktų, kad rastųsi tas pozityvus pokytis? Visuomenėje tikrai matome augantį palaikymą, bet reikia politinės valios, ilgai lauktų sprendimų dėl partnerystės įstatymo, kitų svarbių klausimų. Kai žmonės pamatys, kad priimti sprendimai jų gyvenimo nekeičia į blogą pusę, palaikymas tik augs. Svarbu kurti dialogą, mažinti baimę ir stereotipus.

Džiaugiamės galėdami savo darbu prisidėti, kad tokioms iniciatyvoms būtų paprasčiau atsirasti! #remiaALF #CERV finansuojama Europos Sąjungos