Media raštingumo stiprinimas
Kartu su Vilniaus politikos analizės institutu parengta programa, įgalinanti moksleivius ir senjorus atskirti melagingas žinias ir propagandą nuo teisingos informacijos. Mokykloms parengta ir pristatyta Pamokų planų metodologija, leisianti mokytojams į savo mokymo planus įtraukti kritinio mąstymo temą. Stiprinant piliečių gebėjimus kritiškai vertinti ir naudotis tradicinėse bei naujose žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija ugdomas atsparumas melagingoms žinioms.
Darbas su vyresniojo mokyklinio amžiaus jaunuoliais, besimokančiais 5 skirtingose mažumų mokyklose pietryčių Lietuvoje, bei Trečiojo amžiaus universiteto ir viešųjų bibliotekų lankytojais, mokytojais ir neformalaus švietimo ugdytojais. Trečiojo amžiaus universiteto ir viešųjų bibliotekų lankytojams surengtos 2 tiesioginės transliacijos (2018 m. vasario 20 d., kovo 6 d.), apie dezinformacijos veikimą ir žiniasklaidos vaidmenį ją skleidžiant ar išviešinant. Tiesioginėse transliacijose dalyvavo VPAI ekspertai Donatas Puslys, Simas Čelutka, Algirdas Davidavičius ir kultūros politikos analitikė Skaidra Trilupaitytė.
Transliacijas stebėjo apie 200 Lietuvos bibliotekų. Parengtas Kritinio mąstymo indekso testas, pristatytas diskusijų festivalyje „Būtent!”. Adaptuotas jaunimui, perkeltas į internetinę erdvę, ir paverstas trolio, elfo bakalauro arba magistro titulus suteikiančia viktorina. 10,867 testo peržiūros, iki galo klausimyną atsakė virš 7400 žmonių. Melagingų žinių ieškoma, jos dekonstruojamos ir kartu su paaiškinančia informacija publikuojamos ALF partnerio Vilniaus politikos analizės instituto Facebook paskyroje #MelųMaišelis. Nuo projekto pradžios publikuotos 21 naujienos, kaskart pasiekiančios nuo 1.000 iki 23.000 Facebook vartotojų.
Kaip susigaudyti informacijos sraute? Kaip žinoti, kas slypi už straipsnių pavadinimų? Melagis melavo, per tiltą važiavo, kas? Stereotipai žiniasklaidoje. Kaip kritiškai suprasti medijas? Šie ir panašūs klausimai nuo 2017 metų spalio mėnesio buvo pradėti kelti kai kuriose Lietuvos mokyklose. Atviros Lietuvos fondas (ALF) kartu su Vilniaus politikos analizės institutu (VPAI) pradėjo įgyvendinti melagingų žinių dekonstravimo programą. Paremti Lietuvos Kultūros tarybos du lektoriai, VPAI ekspertai Algirdas Davidavičius, Donatas Puslys bei ALF programų vadovė Marta Gadeikienė parengė ir pristatė mokykloms Pamokų planus. Tai metodologija, leisianti mokytojams į savo mokymo planus įtraukti kritinio mąstymo temą.
Stiprinant piliečių gebėjimus kritiškai vertinti ir naudotis tradicinėse bei naujose žiniasklaidos priemonėse pateikiama informacija ugdomas atsparumas melagingoms žinioms. Tokį tikslą išsikėle programos kūrėjai ir ėmėsi jį vykdyti su vyresniojo mokyklinio amžiaus jaunuoliais, besimokančiais 5 skirtingose mažumų mokyklose pietryčių Lietuvoje, bei trečiojo amžiaus universiteto ir viešųjų bibliotekų lankytojais, mokytojais ir neformalaus švietimo ugdytojais.
2017 metų spalio-gruodžio mėnesiais buvo surengtos 4 fokus grupės diskusijos su mokytojais ir mokiniais (Čiūžakampio k. gimnazija (Šalčininkų rajonas), Šalčininkų J.Sniadeckio gimnazija, Nemėžio šv. R.Kalinausko gimnazija, kontrolinė – Vilniaus šv. Jono Pauliaus 2ojo gimnazija). Fokus grupėse dalyvavo 22 mokytojai ir 44 moksleiviai. Mokytojai – akcentavo ugdomojo, šviečiamojo (ypač tarpetninę taiką pabrėžiančio istorinio, bet taip pat ir bendrų gyvenimo adaptacijų) turinio literatūrine lenkų kalba trūkumą, specialių priemonių kaip moksleivių kuriamų medijų ir teatro/kabareto projektai stoką. Moksleiviai akcentavo populiarių medijų (ypač youtube, videoblogų) aktualiomis jaunimo adaptacijų prie šiuolaikinio ekonominio, socialinio ir pilietinio gyvenimo stoką, jiems priimtinų formų (infoanimacijų, videokomentarų, rapbattles) stoką. Nutolusių kaimo vietovių jaunimas pabrėžė turinių vietos dialektu (ne literatūrine lenkų kalba) stoką.
Identifikavus ugdymo poreikius mokytojų ir moksleivių fokus grupėse, taip pat remiantis socialinėse medijose publikuojamomis melagingų žinių dekonstravimo naujienomis buvo parengti 6 pamokų planai. Demonstracinės pamokos jau vyko Šalčininkų J.Sniadeckio m-kloje, Nemėžio šv. R.Kalinausko gimnazijoje, derinami vizitai į, Nemenčinę, Trakus, Lentvarį ir Čiūžakampį.
„Pradėjome keliauti po mokyklas tam, kad pasidalintume savo patirtimi, kaip ugdytis žiniasklaidos vartojimo įgūdžius, o kartu ir mokytojams paliktume instrumentus, padedančius mokiniams tapti informaciškai raštingais. Džiugina tai, kad sutikome žingeidžių, diskutuoti pasirengusių ir daug klausimų turinčių mokinių, kurie skatina stiebtis ir mus pačius ieškant vis inovatyvesnių būdų tam pačiam esminiam turiniui perduoti. Tikiu, kad ši mūsų programa padės tiesti tiltus tarp skirtingų bendruomenių ir kurs pasitikėjimo atmosferą“, – dalinasi vienas iš programos kūrėjų, VPAI ekspertas ir Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys.
Pamokų planų tikslas – paskatinti mokinių refleksijas apie tai, kaip žiniasklaida formuoja mūsų suvokimą apie įvykius, formuoja ir įtvirtina skirtingus stereotipus apie lyčių vaidmenis, tautybę, religiją, kaip medijose išnaudojama mūsų tapatybė, istorija. Skatinamas moksleivių kritinis mąstymas, kritiškas požiūris į žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, mokiniai supažindinami su dezinformacijos ir propagandos taktikomis, ugdomas jų gebėjimas jas atpažinti.
Pamokų planai tinkamiausi pilietinio ugdymo arba istorijos pamokose, nes jų tikslas yra paskatinti reflektyvų žvilgsnį į istorinius pasakojimus ir taip skatinti pilietinį dialogą, kurti įtraukiančią pilietinę erdvę, kurioje savo vietą rastų skirtingos tapatybės. Demonstracinės pamokos trukmė 45 minutės, o jos metu kartu ne tik interaktyviai pravedama pati pamoka, bet ir pristatomas metodologinis 6 pamokų planas, kurį vėliau savo nuožiūra galėtų toliau naudoti pamokos laiką skyrę mokytoja(s). Pamokos skirtos vyresniojo amžiaus moksleiviams nuo 8 klasės.
Trečiojo amžiaus universiteto ir viešųjų bibliotekų lankytojams kaip atskirai projekto tikslinei grupei surengtos 2 tiesioginės transliacijos (2018 m. vasario 20 d., kovo 6 d.), apie dezinformacijos veikimą ir žiniasklaidos vaidmenį ją skleidžiant ar išviešinant. Tiesioginėse transliacijose dalyvavo VPAI ekspertai Donatas Puslys, Simas Čelutka, Algirdas Davidavičius ir kultūros politikos analitikė Skaidra Trilupaitytė. Transliacijas stebėjo apie 200 Lietuvos bibliotekų.
Kritinis mąstymas yra vienas iš esminių piliečio įrankių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Bręstančiam jaunam žmogui, būsimam pilnaverčiui šalies piliečiui reikia mokėti spręsti sudėtingas problemas, kritiškai vertinti aplinkybes, pasverti alternatyvias nuomones ir priimti apgalvotus sprendimus. Beveik visuose išsilavinimo standartuose, darbo ir karjeros pasiūlymuose taip pat pabrėžiamas gebėjimas kritiškai mąstyti, kūrybiškai naudoti ir praktiškai taikyti informaciją. Dabartiniame informacijos gausos amžiuje šis iššūkis – atskirti pelus nuo grūdų ir sugebėti pagrįsti savo pasirinkimą, darosi vis didesnis.
Pastaraisiais metais ženkliai sustiprėjo Kremliaus ir jam palankių judėjimų informacinio karo intensyvumas, kurio tikslas pakirsti piliečių pasitikėjimą jų šalių institucijomis, tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Po Krymo aneksijos, karinės agresijos pietryčių Ukrainoje pradžios Kremliaus propagandos ruporai smarkiai išplėtė dezinformacijos metodų diapazoną, pradedant melagingomis žiniomis (angl. fake news), „trolių” veikla socialinėse medijose, baigiant kibernetinėmis atakomis. Tad Lietuvai, vienai nuosekliausių Rusijos kritikių, iškilo poreikis stiprinti pilietinį atsparumą ir kritinį gebėjimą skirti kokybiškas žinias nuo klaidinančios propagandos. Turėdami tokį rimtą tikslą Atviros Lietuvos fondas (ALF) kartu su 2017 metais įsteigtu Vilniaus politikos analizės institutu (VPAI) pradėjo įgyvendinti melagingų žinių dekonstravimo programą. Paremti Lietuvos Kultūros tarybos ALF parengė Kritinio mąstymo indekso testą, kurį 2017 m. pristatė diskusijų festivalyje „Būtent!”.
Daug dėmesio sulaukęs testas buvo adaptuotas jaunimui, perkeltas į internetinę erdvę, ir paverstas trolio, elfo bakalauro arba magistro titulus suteikiančia viktorina. http://bit.ly/KMItestas sulaukė didelio dėmesio ir komentarų socialinėse medijose, užfiksuotos 10,867 testo peržiūros, iki galo klausimyną atsakė virš 7400 žmonių. Iš jų 67 procentai moterų ir 33 procentai vyrų. Didžioji dalis (60 proc.) vykdžiusių testą¬ – nuo 24 iki 34 metų amžiaus. Smagu ir tai, jog sistemos užfiksavo ir virš 65 metų senjorus, kurie taip pat nutarė pasitikrinti savo kritinį mąstymą. Į klausimus, atsakinėjo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Jonavos, Mažeikių, Marijampolės, Elektrėnų, Utenos, Tauragės, Palangos, Kaišiadorių, Visagino ir Molėtų žmonės.
Rezultatai džiugina: Facebook vartotojai mąsto gan kritiškai, nepalyginamai daugiau gavo elfų bakalaurų, magistrų, ir stipriai mažiau trolių avatarus. „Linksmas viktorinos formatas leidžia pasitikrinti savo kritinio mąstymo įgūdžius, o taip pat tai puikus būdas dalintis dezinformacijos pavyzdžiais ir kritinio žiniasklaidos vartojimo patarimais. Testo tikslas paskatinti žmonių refleksijas apie tai, kaip žiniasklaida formuoja mūsų suvokimą apie įvykius, formuoja ir įtvirtina skirtingus stereotipus apie lyčių vaidmenis, tautybę, religiją, kaip medijose išnaudojama mūsų tapatybė, istorija.
Norisi ugdyti kritiškesnį požiūrį į žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, supažindinti su propagandos taktikomis, pastiprinti gebėjimą jas atpažinti“, – teigė viena iš testo kūrėjų ALF programų vadovė Marta Gadeikienė. Taip pat melagingų žinių ieškoma, jos dekonstruojamos ir kartu su paaiškinančia informacija publikuojamos ALF partnerio Vilniaus politikos analizės instituto Facebook paskyroje #MelųMaišelis. Nuo projekto pradžios publikuotos 21 naujienos, kaskart pasiekiančios nuo 1.000 iki 23.000 Facebook vartotojų.
