NLIF apdovanojimai (Atviros visuomenės pilietis)
Birželio 4 d. Valdovų rūmuose iškilmingai išdalyti septintieji Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Žmogaus teisių „Oskarais“ vadinami apdovanojimai įteikti labiausiai 2019 metais šioje srityje pasižymėjusiems asmenims bei organizacijoms.
Laureatams atiteko menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės bei „Swedbank“ įsteigti piniginiai prizai.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė įsitikinusi, kad šie apdovanojimai ne tik pagerbia laureatus, bet ir stiprina žmogaus teisių bendruomenę. „Nediskriminavimo srityje tenka įveikti nemažai iššūkių, nes lygiateisiškumas ir pagarba įvairovei dar nėra savaime suprantami. Tačiau tikiu, kad laureatų darbai ir yra tie žingsniai teisingesnės visuomenės link“, – sako ji.
Atviros Lietuvos vadovė Sandra Adomavičiūtė, argumentuodama Atviros visuomenės piliečio nominacijos svarbą, pabrėžia kodėl ALF jau kelerius metus iš eilės prisideda prie apdovanojimų rėmimo: “Mums svarbu gyventi įvairioje Lietuvoje, nes įvairovės įteisinimas pačia gryniausia prasme yra žmonių vienybė, sienų nebuvimas. Tokia yra ir pamatinė Europos vertybė ir mūsų organizacijos konstanta. Kiti mūsų raktažodžiai – demokratija, dialogas, dėmesys žmogaus teisėms, įgalintos pažeidžiamos visuomenės grupės. Brėžiame vektorius, kaip mes, pilietinės visuomenės atstovai, galime ir turime bendradarbiauti tarpusavyje, su valstybiniu ir verslo sektoriais bei kitų šalių pilietinėmis visuomenėmis. Būdami dalimi šių apdovanojimų norime tapti dar atviresniais ir geriau suprasti mūsų pačių vietą ir užduotį bręstančioje pilietinėje visuomenėje”.
ATVIROS VISUOMENĖS PILIEČIO APDOVANOJIMAS įteiktas Klaipėdos „Marių“ bendruomenės pirmininkei Ligitai Girskienei. Ji apdovanota už proveržį kovoje su aplinkos tarša. L. Girskienė bei kiti kartu su ja veikę aktyvistai atkreipė visuomenės dėmesį į skandalingą „Grigeo Klaipėda“ veiklą.
METŲ PROVERŽIO APDOVANOJIMAS įteiktas iniciatyvai „Niekieno vaikai“. Iniciatyvos autoriai įvertinti už parodytą rūpestį ir teikiamą pagalbą vienišiems vaikams. Iniciatyvos organizatoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėse ir padedant savanoriams jiems teikia emocinę paramą.
LYČIŲ LYGYBĖS APDOVANOJIMAS atiteko Donatui Paulauskui. Autorius pagerbtas už knygą „Kam reikalingi verkiantys vyrai“. Ji paskatino diskusijas apie vyrų emocinį pasaulį ir parodė, kad lyčių stereotipai yra ir vyrų tema.
TAUTŲ DIALOGO APDOVANOJIMĄ gavo multikultūrinis jaunimo centras „Padėk pritapti“. Organizacija apdovanota už komiksą „Nupiešk man kelią. Iliustruota romų istorija“. Jame pasakojama Lietuvos romų istorija, skatinama tolerancija skirtingoms kultūroms ir papročiams.
VAIVORYKŠTĖS APDOVANOJIMAS įteiktas Elenai Reimerytei ir projektui „Spalvos“. Projektas įvertintas už dokumentiką, drąsiai kalbančią apie LGBT* temas ir priverčiančią suabejoti heteronormatyviu pasauliu.
APDOVANOJIMAS „GERIAUSIAS AMŽIUS – MANO AMŽIUS“ įteiktas muzikiniam TV projektui „Lietuvos balsas. Senjorai“. Projektas apdovanotas už televizinių stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones laužymą. 2019 metais buvo sukurtas pirmasis šios laidos sezonas, į kurį registruotis kviesti dalyviai nuo 60 metų.
ĮVEIKTOS KLIŪTIES APDOVANOJIMAS įteiktas Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinei mokyklai. Įstaiga įvertinta už neišsenkamą energiją ir nuolatinių kliūčių įveikimą įtraukiant vaikus su negalia į bendrąjį ugdymą.
RELIGIJŲ IR ĮSITIKINIMŲ ĮVAIROVĖS APDOVANOJIMAS atiteko senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Bendrija įvertinta už ryžtą ginti savo religinės bendrijos teises ir siekti valstybės pripažinimo. „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą taip atkreipdama dėmesį, kad, nors atitinka visus Lietuvos įstatymuose numatytus reikalavimus, Seimas šiai religinei bendrijai nesuteikė valstybės pripažinimo.
Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų, kuriuos organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, laureatai išrenkami sudėjus visuomenės bei ekspertų komisijos balsus.
Šiemet apdovanojimus remia AB „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Europos socialinis fondas, Norvegijos ambasada Lietuvoje, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“. Organizaciniai partneriai – AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Foto: Klaipėdos „Marių“ bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė
Martynas Ambrazas
Gegužės 21 d. prasideda internetinis balsavimas, kurio metu visuomenė spręs, kas labiausiai nusipelnė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų. Septintaisiais, žmogaus teisių „Oskarais“ tituluojamais apdovanojimais vasarą bus pagerbti labiausiai 2019 metais lygybę ir įvairovę skatinę žmonės.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė džiaugiasi, kad net paskelbus karantiną, pavyko užtikrinti, jog tradicija tapęs renginys įvyks. „Nors šiemet šventė bus kitokia, jos esmė nesikeičia. Tiesioginio eterio metu visa Lietuva pamatys, kas šviesiais savo darbais stiprino mūsų visuomenės bendruomeniškumą, pilietiškumą, ne tik kėlė nepatogius klausimus, bet ir siūlė galimus atsakymus“, – sako ji.
Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai bus įteikti aštuoniose kategorijose, t. y. lyčių lygybės, įveiktos kliūties, LGBT* lygiateisiškumo, atviros visuomenės, amžiaus, tautų dialogo, religijų ir įsitikinimų įvairovės, metų proveržio srityse.
Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo atstovės Dovilės Juodkaitės teigimu, žmogaus teisės kartais priimamos kaip savaime suprantamas dalykas, todėl pamirštama, kad ne visiems jos garantuojamos vienodai. „Būtent žmogaus teisių gynimo iniciatyvos dirba tą nematomą kasdienį darbą, kad visi žmonės galėtų pasijausti lygiais. Jos neretai kompensuoja ar pataiso valstybės, visuomenės, teisinės sistemos spragas siekiant lygybės, pagalbos ir orumo užtikrinimo kiekvienam. Todėl tokių iniciatyvų įvertinimas yra itin reikšmingas. Jis skatina ir motyvuoja labiau gerbti žmones bei jų teises, labiau pasitikėti ir didžiuotis mažais darbais“, – balsuoti už projektus ir iniciatyvas ragina ji.
2019 m. apdovanojimų laureatais pretenduoja tapti:
LYČIŲ LYGYBĖS APDOVANOJIMAS
- Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklio „Panika“ komanda. Už režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklį, raginantį permąstyti stereotipinius vyriškumo scenarijus visuomenėje.
- Moterų lyderystės projektas „Go Forward!“. Už moterų lyderystės, sėkmingos karjeros, kovos prieš lyčių stereotipus skatinimą.
- Donatas Paulauskas. Už knygą „Kam reikalingi verkiantys vyrai“. Ji paskatino diskusijas apie vyrų emocinį pasaulį ir parodė, kad lyčių stereotipai yra ir vyrų tema.
TAUTŲ DIALOGO APDOVANOJIMAS
- Multikultūrinis jaunimo centras „Padėk pritapti“. Už komiksą „Nupiešk man kelią. Iliustruota romų istorija“. Jame pasakojama Lietuvos romų istorija, skatinama tolerancija skirtingoms kultūroms ir papročiams.
- Tinklalaidės „NYLA Ru“ autorė Ina Šilina. Už stereotipus laužantį, profesionalų ir kokybišką žiniasklaidos turinį rusų kalba Lietuvoje. Tinklalaidę kuria I. Šilina ir šiuolaikinių medijų agentūra „Nanook“.
- Dovydas, Anna ir Grigorijus Zundelovičiai. Už įamžintą tautinės įvairovės atmintį, sukuriant Sinagogų aikštės memorialą Jurbarke.
VAIVORYKŠTĖS APDOVANOJIMAS
- Elena Reimerytė ir projektas „Spalvos“. Už dokumentiką, drąsiai kalbančią apie LGBT* temas ir priverčiančią suabejoti heteronormatyviu pasauliu.
- Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas. Už ryžtą siekti LGBT* bendruomenės lygiateisiškumo laimint bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme.
- Žurnalistų komandos „Nanook“ tinklalaidė „Nyla“. Už laidų seriją apie LGBT* bendruomenę, jos problemas ir kultūrą Lietuvoje.
APDOVANOJIMAS „GERIAUSIAS AMŽIUS – MANO AMŽIUS“
- Klaipėdos rajono senjorai, dalyvaujantys programoje „Aš judu!“. Už aktyvumą ugdantis sveikos gyvensenos įpročius. Programos dalyviai lanko fizinio aktyvumo užsiėmimus, taip pat dalyvauja praktiniuose psichinės sveikatos, mitybos mokymuose.
- Užimtumo centras pagyvenusiems žmonėms „Senjorų avilys“. Už senjorų veiklumo skatinimą. Centro idėja – paskatinti nevyriausybines organizacijas įgyvendinti veiklas, skirtas vyresnio amžiaus asmenims.
- Muzikinis TV projektas „Lietuvos balsas. Senjorai“. Už televizinių stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones laužymą. 2019 metais buvo sukurtas pirmasis šios laidos sezonas, į kurį registruotis kviesti dalyviai nuo 60 metų.
ĮVEIKTOS KLIŪTIES APDOVANOJIMAS
- Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinė mokykla. Už neišsenkamą energiją ir nuolatinių kliūčių įveikimą įtraukiant vaikus su negalia į bendrąjį ugdymą.
- Žmonių su negalia žygis Baltijos kelio 30-mečiui paminėti. Už ryžtingai įveiktą maršrutą nuo Vilniaus iki Talino. 17-os žmonių komanda, iš kurių 11 juda neįgaliųjų vežimėliais, estafetiniu būdu sėkmingai įveikė maršrutą Vilnius–Ryga–Talinas.
- Realybės dokumentikos laida „Ypatingas būrys“. Už stiprybės, ištvermės ir drąsos pavyzdžius, kuriems negalia nėra kliūtis. Projekte dalyvavo 12 parolimpiečių ir 2 sužeisti karininkai.
RELIGIJŲ IR ĮSITIKINIMŲ ĮVAIROVĖS APDOVANOJIMAS
- Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“. Už ryžtą ginti savo religinės bendrijos teises ir siekti valstybės pripažinimo. Bendrija kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, taip atkreipdama dėmesį, kad, nors atitinka visus Lietuvos įstatymuose numatytus reikalavimus, Seimas šiai religinei bendrijai nesuteikė valstybės pripažinimo.
- Naujienų portalas „15min“. Už etišką ir tolerantišką temų apie religiją ir skirtingus įsitikinimus nušvietimą. 2019 metais žurnalistai šiomis temomis publikavo straipsnių ciklą. Tekstai išsiskyrė profesionalumu, skaitytojų kritinio mąstymo skatinimu bei stereotipams atsparios visuomenės ugdymu.
ATVIROS VISUOMENĖS PILIEČIO APDOVANOJIMAS
- Klaipėdos „Marių“ bendruomenės pirmininkė Ligita Girskienė. Už proveržį kovoje su aplinkos tarša. L. Girskienė bei kiti kartu su ja veikę visuomenės aktyvistai atkreipė visuomenės dėmesį į skandalingą „Grigeo Klaipėda“ veiklą.
- Naujienų portalas „15min“. Už visuomenės atvirumo skatinimą, principingą demokratinių vertybių puoselėjimą žiniasklaidoje. Portalas buvo pirmasis Lietuvos žiniasklaidos kanalas, išreiškęs paramą LGBT* eitynėms „Baltic Pride“ ir tapęs oficialiu jų renginių informaciniu partneriu.
- Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė. Už operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“, iškeliantį nepatogią tiesą apie klimato krizę. Venecijos bienalėje pelnęs „Auksinį liūtą“, performansas apie ekologinius pokyčius kalba itin originaliai.
METŲ PROVERŽIO APDOVANOJIMAS
- Elena Reimerytė ir projektas „Spalvos“. Už progresyvią dokumentiką Lietuvai apie laisvus žmones iš viso pasaulio. LRT parodyta laida „Gėjai tėčiai“ susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir sukėlė diskusijas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo.
- Darbo šešėliavimo iniciatyva DUOday. Už suteiktą galimybę negalią turintiems žmonėms išbandyti skirtingas profesijas, susipažinti su įvairiomis organizacijomis ir jų kolektyvais.
- Iniciatyva „Niekieno vaikai“. Už parodytą rūpestį ir teikiamą pagalbą vienišiems vaikams. Iniciatyvos organizatoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėse ir padedant savanoriams jiems teikia emocinę paramą.
Išreikšti savo valią gyventojai gali balsuodami internetu iki birželio 2 d. Nugalėtojai bus išrinkti susumavus tokį patį svorį turinčius visuomenės ir ekspertų komisijos balsus.
Birželio 4 d. laureatams bus įteiktos autorinės menininkės Ievos Paltanavičiūtės statulėlės, simbolizuojančios tvirtus, lygybe ir įvairove grįstus demokratijos pamatus.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2019 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos remia AB „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Europos socialinis fondas, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“. Organizaciniai partneriai – AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Vasario 7 d. prasideda septintųjų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų nominantų atranka. Visuomenė jau gali siūlyti labiausiai 2019 metais įsiminusias žmogaus teisių iniciatyvas.
Žmogaus teisių „Oskarais“ vadinami apdovanojimai teikiami aštuoniose kategorijose. Kiekvienai jų ekspertų komisija atrinks po tris kandidatus, kuriuos vėliau balsuodama internetu vertins visuomenė. Laimėtojai paaiškės susumavus visuomenės ir į antrą posėdį susirinkusių komisijos narių balsus.
Balandžio 9 d., šventinės ceremonijos metu, Valdovų rūmuose laureatai bus apdovanoti už nuopelnus lyčių lygybės, tautų dialogo, LGBT* lygiateisiškumo, amžiaus, negalios, religijų ir įsitikinimų, metų proveržio bei atviros visuomenės puoselėjimo srityse.
Savo favoritus kiekvienoje kategorijoje gali siūlyti visi norintys. Tereikia užpildyti internetinę formą: Lygybe.lt/apdovanojimai/. Iniciatyvas galima nominuoti iki vasario 23 d.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė įsitikinusi, kad tradiciniai Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai yra puiki paskata džiaugtis Lietuvos gerovę kuriančiais žmonėmis.
„Su komanda ir partneriais organizuodami šią šventę matome, kiek daug mūsų valstybėje yra žmonių, kurie įveikia visas kliūtis bei laužo stereotipus, kurdami draugišką ir atvirą visuomenę“, – sako ji.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2019 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos remia AB „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Europos socialinis fondas, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“. Organizaciniai partneriai – AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Foto: M.Ambrazas
Kovo 28 d. 18:30 val. LRT Plius eteryje bus tiesiogiai transliuojama šeštųjų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų įteikimo ceremonija. Žiūrovai galės stebėti, kaip už 2018 metais nuveiktus darbus bus išdalyti žmogaus teisių „Oskarais“ praminti apdovanojimai.
Valdovų rūmuose vyksiančio renginio metu statulėlės bus įteiktos aštuoniose kategorijose, t. y. lyčių lygybės, įveiktos kliūties, vaivorykštės (LGBT* lygiateisiškumo), atviros visuomenės, amžiaus, tautų dialogo, religijų ir įsitikinimų įvairovės, metų proveržio srityse.
Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų laureatais pretenduoja tapti 3 verslo iniciatyvos, 11 privačių asmenų, 4 pilietinės akcijos, 4 organizacijos bei susivienijimai, kiti projektai. Tarp jų – Beatos Tiškevič ir Kotrynos Bass įkurtas portalas „Nebegeda.lt“, bylą dėl saviraiškos laisvės Strasbūre laimėjęs dizaineris Robertas Kalinkinas, dainininkas ir visuomenininkas Jurgis Didžiulis, pilietinės akcijos „#IšneškiteGražulį“ organizatorės, „Rimi Lietuva“ komanda už kampaniją „#AmžiusNesvarbu“ bei daugelis kitų visuomenę sužavėjusių žmonių.
Lygių galimybių kontrolierė, teiksianti Metų proveržio apdovanojimą, mano, kad ceremonija yra puiki proga pasidžiaugti, jog Lietuvoje gyvena tokie gražūs ir įvairūs žmonės.
„Kasmet matome, kaip ant scenos lipa savo darbui atsidavę asmenys, iš visų jėgų besistengiantys padaryti šį pasaulį gražesnį. Jų žodžiai, nesuvaidintos emocijos, kartais net ir džiaugsmo ašaros dar kartą įrodo, kad žmogaus teisių, lygių galimybių srityje žmonės dirba ne dėl garbės ar dėmesio, bet dėl tikėjimo prigimtiniu kiekvieno iš mūsų orumu“, – sako kontrolierė.
Renginyje apdovanojimų statulėles laureatams teiks atlikėja Erica Jennings, žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė ir kiti.
Muzikiniais kūriniais žiūrovus džiugins orkestras „Vilnius Sinfonietta“. Kartu su ansambliu kūrinius atliks dainininkas Mantas Jankavičius, Girmantės Vaitkutės ir Vaido Baumilos duetas, buvusi realybės šou „X Faktorius“ dalyvė Milda Martinkėnaitė.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2018 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet generaliniu rėmėju tapo AB „Swedbank“. Apdovanojimus taip pat remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Norvegijos Karalystės ambasada, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“.
Kovo mėnesį Lietuvos visuomenė turės galimybę rinkti ne tik antrojo turo kandidatus į mero postą. Jau šiandien prasideda internetinis balsavimas, kuriame gyventojai gali spręsti, kas labiausiai nusipelnė Nacionalinio lygybės ir įvairovės apdovanojimo.
Šeštaisiais apdovanojimais, tarsi žmogaus teisių „Oskarais“, bus pagerbti labiausiai šioje srityje 2018 metais nusipelnę asmenys ir iniciatyvos.
Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų statulėlės bus įteiktos aštuoniose kategorijose, t.y. lyčių lygybės, įveiktos kliūties, Vaivorykštės (LGBT* lygiateisiškumo), atviros visuomenės, amžiaus, tautų dialogo, religijų ir įsitikinimų įvairovės, metų proveržio srityse.
Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės teigimu, tradicija tapęs renginys šiemet sujungia kaip niekad daug žmonių. „Nuostabūs nominantai, partneriai iš nevyriausybinio bei verslo sektoriaus – visi suvienijome jėgas tam, kad lygybės ir įvairovės principai, žinia apie žmonių nuopelnus skambėtų visoje Lietuvoje“, – sako ji.
2018 m. apdovanojimų laureatais pretenduoja tapti 3 verslo iniciatyvos, 11 privačių asmenų, 4 pilietinės akcijos, 4 organizacijos bei susivienijimai, kiti projektai.
Iki kovo 25 d. atiduoti savo balsą galite Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.
Nugalėtojai paaiškės kovo 28 d. iškilmingos ceremonijos Valdovų rūmuose metu. Laureatai išrenkami visuomenės balsus sudėjus su ekspertų komisijos vertinimu.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2018 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet generaliniu rėmėju tapo AB „Swedbank“. Apdovanojimus taip pat remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Norvegijos Karalystės ambasada, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“.
Kovo 28 d. vakarą sostinėje išdalyti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Iškilmingos ceremonijos metu Valdovų rūmuose pagerbti labiausiai žmogaus teisių srityje 2018 metais pasižymėję asmenys.
Vadinamųjų žmogaus teisių „Oskarų“ nugalėtojai išrinkti susumavus internetu balsavusios visuomenės ir iniciatyvas vertinusios komisijos balsus.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė džiaugiasi ne tik laureatų nuopelnais. „Visos apdovanotos iniciatyvos savo laiku sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio – kalbėta apie jų keliamas problemas, pokyčius, palaikymą šiems projektams. Ceremonijos metu išvydome ir įvertinome asmenis, kurie ilgai ir kantriai dirbo visų mūsų gerovės labui. Tad esu dėkinga už galimybę pamatyti ir pagerbti ne tik atkaklaus darbo rezultatus, bet ir žmones, dėl kurių visa tai įvyko“, – sako ji.
METŲ PROVERŽIO APDOVANOJIMAS atiteko profesorei Mildai Ališauskienei. Ji apdovanota už organizacines pastangas rengiant pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių forumą.
LYČIŲ LYGYBĖS APDOVANOJIMAS įteiktas projekto „Moterys, kūrusios Lietuvos valstybę“ komandai. Ji įvertinta už istorinės atminties atnaujinimą primenant Lietuvos valstybę kūrusias moteris.
TAUTŲ DIALOGO APDOVANOJIMAS atiteko kūrybinei spektaklio „Nežinoma žemė. Šalčia“ komandai. Menininkai apdovanoti už nacionalinėje teatro scenoje sukurtą lenkų, lietuvių, baltarusių bei rusų sugyvenimo paveikslą, atskleidžiantį etinę Lietuvos įvairovę.
VAIVORYKŠTĖS APDOVANOJIMĄ pelnė žmonės, dirbę keliant Konstitucinio Teismo bylą dėl leidimo tos pačios lyties partneriui gyventi Lietuvoje. Asmenys įvertinti už Lietuvos ir Baltarusijos piliečių ryžtą teisinėmis priemonėmis siekti leidimo tos pačios lyties partneriui gyventi šalyje užsienyje sudarytos santuokos pagrindu.
APDOVANOJIMAS „GERIAUSIAS AMŽIUS – MANO AMŽIUS“ skirtas „Rimi Lietuva“ kampanijai „#AmžiusNesvarbu“. Reklama įvertinta už kūrybišką ir jautrų būdą atkreipti dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria darbo ieškantys brandaus amžiaus žmonės.
ĮVEIKTOS KLIŪTIES APDOVANOJIMAS įteiktas Timui van Wijkui ir restorano „Pirmas blynas“ kolektyvui. Blyninė apdovanota už verslą, kurio misija – padėti proto negalią turintiems žmonės įsitraukti į darbo rinką.
RELIGIJŲ IR ĮSITIKINIMŲ ĮVAIROVĖS APDOVANOJIMĄ gavo kunigas Evaldas Darulis. Jo iniciatyva prie bažnyčios įsteigta LGBT* asmenų grupė. Dvasininkas teikia pagalbą parapijai priklausančių homoseksualių, translyčių asmenų tėvams ir šeimoms.
ATVIROS VISUOMENĖS PILIEČIO APDOVANOJIMAS įteiktas socialinės iniciatyvos „Skolinu savo balsą“ kūrėjams. Jie įvertinti už stigmos, susijusios su ŽIV, ir užsikrėtusių asmenų socialinės atskirties mažinimą.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2018 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet generaliniu rėmėju tapo AB „Swedbank“. Apdovanojimus taip pat remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Norvegijos Karalystės ambasada, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“.
Foto: Martynas Ambrazas
Šiandien prasideda šeštųjų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų kandidatų atranka. Visuomenė jau gali siūlyti labiausiai 2018 metais įsiminusias žmogaus teisių iniciatyvas.
Per šešerius apdovanojimų gyvavimo metus laureatais jau tapo pusšimtis asmenų ir organizacijų. Tarp jų – lietuviškojo #MeToo herojė aktorė Erika Račkytė, grupės „Skamp“ ir „Biplan“, a. a. profesorius Leonidas Donskis, aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič su iniciatyva „Moterys kalba“, aktorius Dominykas Vaitiekūnas kartu su platforma „Išgirsti“ bei daugybė kitų pilietinių projektų.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, ilgas nominantų ir laureatų sąrašas tarsi šlovės alėja pažymi ryškiausias žmogaus teisių žvaigždes.
„Paralelė su žymiaisiais „Oskarų“ apdovanojimais nėra atsitiktinumas. Kasmet pamatome ir išgirstame kūrybiškiausius srities profesionalus, savo darbais puoselėjančius pagarbą žmonių įvairovei ir lygybei. Daugiau nei mėnesį visi žmogaus teisių bendruomenėje nekantriai laukiame, kurie gi iš jų namo parsiveš apdovanojimų statulėlę“, – sako ji.
„Ne lytis, amžius ar kilmė turi būti savybėmis, kurios lemia mūsų vertinimą asmeninėje ar profesinėje srityse. Svarbiausia – mūsų pastangos ir pasiekimai, todėl mes visuomet skatiname darbuotojų pasitikėjimą savo gebėjimais nepaisant skirtumų. Tikiu, kad tai gali padėti atskleisti tikrąjį savo potencialą ir sukurti daugiau vertės visuomenei. Mums yra didelė garbė prisidėti prie Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų ir paminėti tuos, kurie kasdien prisideda prie visuomenės augimo bei stereotipų griovimo“, – kalba generalinio apdovanojimų rėmėjo „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.
Pretendentai į apdovanojimus už 2018 metais nuveiktus darbus teikiami aštuoniose kategorijose. Ekspertų komisija atrinks po tris kiekvienos kategorijos kandidatus, kuriuos vėliau internetiniu balsavimu vertins ir visuomenė, ir į antrą posėdį susirinkę komisijos nariai.
Kovo 28 d. Valdovų rūmuose laureatai bus pagerbti už nuopelnus lyčių lygybės, tautų savitarpio supratimo, LGBT* lygiateisiškumo, amžiaus, negalios, religijų ir įsitikinimų, metų proveržio bei atviros visuomenės puoselėjimo srityse. Kandidatus iki vasario 19 d. gyventojai gali siūlyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje: https://lygybe.lt/apdovanojimai
Pernai vykusios atrankos metu visuomenė iš viso pateikė 200 pasiūlymų, iš kurių tolimesniam etapui komisija išrinko 24 iniciatyvas.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2018 organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet juos remia AB „Swedbank“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Norvegijos Karalystės ambasada, UAB „Rimi Lietuva“, AB „Telia Lietuva“.
Kovo 22 d. Valdovų rūmuose iškilmingai įteikti Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Komisija ir internetu balsavę žmonės jais įvertino labiausiai žmogaus teisių srityje 2017 m. nusipelniusius asmenis, organizacijas ir iniciatyvas. Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė mano, kad nominuoti žmonės yra Lietuvos pasididžiavimas. „Būtent jų darbai kiekvieno mūsų kasdienybę padaro demokratiškesnę. Ir taip, ši demokratija neatsiranda savaime: ji reikalauja daugybės darbo, drąsos, protinių ir finansinių išteklių, galų gale, valios, kurios visiems nominantams tikrai nestinga“, – įsitikinusi ji. Žmonės ir jų projektai įvertinti aštuoniose kategorijose: Metų proveržio apdovanojimas įteiktas Erikai Račkytei.
Ji buvo viena pirmųjų, prabilusių apie patirtą seksualinį priekabiavimą. Aktorė kreipėsi į teisėsaugą, o jos teises pažeidęs režisierius buvo atleistas iš pareigų. Paramą nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusioms merginoms išreiškė ir ceremonijos svečiai – juoda apranga palaikytas #MeToo judėjimas. Lyčių lygybės apdovanojimas įteiktas Specializuotos pagalbos centrų tinklui. Šių organizacijų specialistai teikia teisinę ir psichologinę pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Pernai jų pagalbos sulaukė apie 12 tūkst. žmonių. Įveiktos kliūties apdovanojimą atsiėmė Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė. Ji pagerbta už savo indėlį diskutuojant apie žmonių su negalia įdarbinimo sistemos keitimą, dialogą su Sveikatos apsaugos ministerija dėl nekokybiškų kompensuojamų medicinos priemonių. Vaivorykštės apdovanojimu pagerbtas asociacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius. Aktyvistas laureatu tapo dėl nuoseklaus darbo atstovaujant translyčiams asmenims ir formuojant progresyvią Lietuvos teismų praktiką keičiant asmens tapatybės dokumentus.
Atviros visuomenės piliečio apdovanojimas įteiktas Širvintų krašto laikraščio „Širvis“ žurnalistėms. Nepaisydamos vietos valdžios priešiškumo, Andželika Bagočiūnienė, Janina Pukienė ir Valda Patinskienė kūrė ir palaikė nepriklausomą informacinę erdvę suteikdamos žodį tiems, kurie kitaip būtų likę bebalsiai. Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ atiteko Gitai Mickevičiūtei ir jos projektui „Senelių darželis“. Alytuje įkurtas dienos užimtumo centras mažina sunkiai judančių ir niekur išeiti negalinčių senolių atskirtį juos suburdamas socialinei, kūrybinei ir pažintinei veiklai. Tautų dialogo apdovanojimu įvertintas Lenkų diskusijų klubas. Tai nepriklausoma Lietuvos lenkų organizacija, rengianti viešas diskusijas ir puoselėjanti politiškai neangažuotą dialogą tarp lenkų ir lietuvių. Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimą gavo Jehovos liudytojų bendruomenės tarnas Erikas Rutkauskas.
Religijos laisvės principą jis gynė teisinėmis priemonėmis. Jo iškeltą klausimą analizavo ir Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad visų religinių bendruomenių dvasininkai Karo prievolės įstatyme turėtų būti traktuojami vienodai. Po ceremonijos Valdovų rūmų fojė atidaryta paroda „Įvairovės veidai“, kurioje susipina mėgėjų ir profesionalių fotografų užfiksuota įvairių žmonių kasdienybė, išskirtinės jos akimirkos. Vėliau ši ekspozicija apkeliaus 35 Lietuvos savivaldybes. Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu. Šiemet prie apdovanojimų organizavimo prisidėjo Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba Lietuvoje, Norvegijos Karalystės ambasada ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Renginio įrašą galite rasti ČIA.
Nuo sausio 15 d. visuomenė jau gali siūlyti kandidatus Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams. Kiekvienais metais šiais apdovanojimais įvertinami labiausiai Lietuvos žmogaus teisių srityje nusipelnę žmonės, organizacijos ir iniciatyvos.
Pasak lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, tradicija tapę apdovanojimai padeda kiekvieną kartą iš naujo pamatyti, kokia įvairi ir atkakli iš tiesų yra Lietuva. „Svarbu valstybiniu mastu ne tik įvertinti, bet ir „išryškinti“ aktyvių žmonių darbą. Jų indėlis į lygybės ir įvairovės idėjų sklaidą akivaizdžiai stiprina mūsų šalies darną, tvirtina jos demokratijos pagrindus“, – džiaugiasi ji.
Per penkerius Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų gyvavimo metus juos pelnė tokie žinomi žmonės kaip a. a. profesorius Leonidas Donskis, aktorė ir laidų vedėja Beata Tiškevič su iniciatyva „Moterys kalba“, aktorius Dominykas Vaitiekūnas kartu su platformos „Išgirsti“ komanda, interneto portalo „15min.lt“ žurnalistė Kristina Aržuolaitienė, grupių „Skamp“, „Biplan“ nariai bei daugybė kitų pilietinės visuomenės atstovų.
Pretendentai į apdovanojimus už 2017 metais nuveiktus darbus bus teikiami aštuoniose kategorijose. Ekspertų komisija atrinks po tris kiekvienos kategorijos kandidatus, kuriuos vėliau internetiniu balsavimu vertins ir visuomenė, ir į antrą posėdį susirinkę komisijos nariai.
Šiemet pirmą kartą bus teikiamas Atviros visuomenės piliečio apdovanojimas, įsteigtas Atviros Lietuvos fondo. Jis skiriamas už drąsų demokratinių vertybių puoselėjimą darbo, socialinėje ir visuomeninėje aplinkoje.
Lyčių lygybės apdovanojimas kasmet skiriamas už nestereotipinio požiūrio į moteris ir vyrus sklaidą bei įtvirtinimą visuomenėje.
Tautų dialogo apdovanojimas teikiamas už nuopelnus skatinant tautinių bendruomenių integravimo, ksenofobijos, rasinių, etninių stereotipų mažinimo procesus.
Vaivorykštės apdovanojimu įvertinami nuopelnai LGBT* bendruomenės teisių apsaugos srityje, tolerancijos ir atvirumo skatinimas.
Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ skiriamas už iniciatyvą, raginančią realizuoti savo potencialą nepaisant jauno ar senyvo amžiaus, griaunančią stereotipus, vienijančią įvairių kartų žmones.
Įveiktos kliūties apdovanojimu pagerbiami asmenys, įveikę fizinę, socialinę, požiūrio ir / arba kitokią kliūtį, užtikrinant žmonių su negalia orų gyvenimą bei dalyvavimą visuomenėje.
Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas teikiamas už indėlį įtvirtinant religijos ir sąžinės laisvės principą, skatinant religijų įvairovės pažinimą ir jos toleravimą Lietuvoje.
Metų proveržio apdovanojimas skiriamas už plačiai nuskambėjusį bei prie įvairovės ir lygybės skatinimo visuomenėje prisidėjusį poelgį, darbą, iniciatyvą arba kūrinį.
Iki sausio 29 d. savo nominantus galite siūlyti ČIA.
Iškilminga apdovanojimų ceremonija vyks š.m. kovo 22 d. Valdovų rūmuose.
Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu.
Kovo 22 dieną Valdovų rūmuose jubiliejinį penktąjį kartą Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo (NLĮF) ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos iniciatyva organizuojami Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai išaugo į kasmetinę šventę, kuri lygybės ir įvairovės srityje dirbantiems aktyvistams prilygsta metų renginiui. Ambicinga renginio programa nebūtų įmanoma be prie lygybės ir įvairovės skatinimo Lietuvoje aktyviai prisidedančių rėmėjų paramos.
Šiandien su Atviros Lietuvos fondo, Britų tarybos, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje ir Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje atstovais kalbamės apie tai, kodėl svarbu prisidėti prie šių apdovanojimų organizavimo bei lygybę ir įvairovę skatinančių iniciatyvų matomumo didinimo.
Britų tarybos vadovas Artūras Vasiliauskas: „Džiaukimės, kad esame kartu ir esame skirtingi. Tai yra mūsų stiprybė, o ne trūkumas“
Nuo 1992 metų Lietuvoje veikiančios Britų tarybos vadovas Artūras Vasiliauskas tikina, kad Lietuva per tuos 26-erius metus pasikeitė neatpažįstamai. „Lietuviai tapo tolerantiškesni ir sugeba geriau įvertinti tarpkultūrinio dialogo teikiamus privalumus. Lietuvoje sustiprėjo pozityvus požiūris į kitų tautų atstovus, dažniau atsižvelgiama į tai, kad sugyvenimas su įvairiais žmonėmis, atviras požiūris į pasaulį ir kitokią nuomonę bei gyvenimo būdą prisideda prie tarpusavio supratimo ir visuomenės gerovės,“ – įsitikinęs A. Vasiliauskas.
Lietuvoje sustiprėjo pozityvus požiūris į kitų tautų atstovus
„Vis dėlto yra dar nemažai darbų, kuriuos reikia nuveikti siekiant tautų dialogo, ksenofobijos, rasinių ir etninių stereotipų mažinimo Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad savo veikla Britų taryba prisideda prie šių procesų skatindama pagarbą įvairovei,“ – sako pasitikėjimo ir supratimo ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir kitų šalių žmonių kuriančios Britų tarybos atstovas.
Paklaustas, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Jungtinės Karalystės, Britų tarybos vadovas pabrėžia, jog šioje šalyje tautų įvairovė yra labai didelė. „Galbūt Jungtinėje Karalystėje šiuo klausimu viskas nėra tobula, tačiau šios šalies valdžia ir visuomenė yra sutarusi dėl pagrindinių pagarbos įvairioms tautinėms grupėms principų. Šie principai yra įtvirtinti įstatymuose, švietimo programose, kultūrinėje plotmėje ir ši kompleksinė sistema puikiai veikia,“ – pasakoja pašnekovas.
„Lietuvoje tautinės mažumos nesudaro didelės visuomenės dalies. Dėl šios priežasties mes kartais pamirštame, kiek daug privalumų teikia tautų įvairovė. Tautų įvairovė reiškia ne tik kalbinę bei kultūrinę įvairovę, bet ir lankstumą, platesnį požiūrį, naujus problemų sprendimo būdus. Labiau vertindami savo tautines bendrijas gyvensime daug harmoningiau,“ – įsitikinęs bendradarbiavimą bei mainus kultūroje ir švietime plėtojančios tarptautinės organizacijos atstovas.
Mes kartais pamirštame, kiek daug privalumų teikia tautų įvairovė
„Šiemet apdovanojimui nominuotos trys puikios iniciatyvos, kasdieniais ir nuosekliais darbais prisidedančios prie tautų dialogo Lietuvoje. Manau, kad mūsų šalyje kartais stinga abipusės komunikacijos tarp lietuvių ir tautinių bendrijų, o tai skatina etninius stereotipus ir išankstines nuostatas. Aktyvesnis šių visuomenės grupių bendravimas skatina didesnį pasitikėjimą vieni kitais. Nevadinčiau to tautinių bendrijų integravimu. Mes turėtume džiaugtis tuo, kad esame kartu ir esame skirtingi. Tai yra mūsų stiprybė, o ne trūkumas. Esu įsitikinęs, kad minėtos apdovanojimui nominuotos iniciatyvos skatina aktyvesnį dialogą tarp įvairių tautinių grupių. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje daugėja iniciatyvų, kurios įvairiose srityse kuria galimybes bendrauti ir vienas kitą išgirsti,“ – tikina Tautų dialogo apdovanojimą globojančios Britų tarybos vadovas.
„Lygybė ir įvairovė yra Britų tarybos vidinės kultūros sudėtinė dalis. Šiuos principus įdiegėme savo organizacinėje veikloje, darbo principuose, juos skatiname ir plėtodami kultūrinius ryšius. Todėl norėčiau padėkoti žmonėms, kurie nesibaimindami įvairių stereotipų, prieštaravimų bei nepakantumo apraiškų imasi įvairių iniciatyvų ir prisideda prie lygybės ir įvairovės skatinimo Lietuvoje. Tai ne visada yra paprasta ir aktyvistai ne visada sulaukia visuomenės įvertinimo. Būtent todėl manome, kad Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai yra labai prasmingas renginys,“ – pabrėžia A. Vasiliauskas.
Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helén Nilsson: „Lietuva galėtų pasimokyti iš Šiaurės šalių patirties puoselėjant lygybę ir įvairovę“
„Šiaurės šalys daugiau kaip keturis dešimtmečius dirba kartu siekdamos užtikrinti lygybę ir įvairovę visuomenėje. Šiaurės šalių modelio sėkmė – lyčių lygybės puoselėjimas. Lietuva šioje srityje gali daug ko pasimokyti iš Šiaurės šalių. Todėl manome, kad yra svarbu plėtoti Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertų ir atsakingų institucijų bendradarbiavimą, dalinimąsi patirtimi, žiniomis ir mokytis vieni iš kitų,“ – įsitikinusi Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helén Nilsson.
Šiaurės šalių modelio sėkmė – lyčių lygybės puoselėjimas
Paklausta, kodėl Šiaurės ministrų tarybai yra svarbu remti žmogaus teisių iniciatyvas kitose Europos šalyse, pirmosios Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vilniuje įkurtos diplomatinės atstovybės vadovė tikina, jog Šiaurės ministrų tarybos bendradarbiavime su Baltijos šalimis ir Šiaurės vakarų Rusija vieną pagrindinių vaidmenų daugelyje prioritetinių sričių atlieka nevyriausybinis sektorius.
„Nevyriausybinių organizacijų atstovai yra mūsų partneriai kuriant tinklus bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą Baltijos šalių regione. 2013 metais Šiaurės šalių bendradarbiavimo ministrai priėmė naujas gaires bendradarbiavimui su Šiaurės vakarų Rusija ir Baltijos šalimis 2014 metais. Šiose gairės pabrėžiama, kad nevyriausybinės organizacijos vaidina pagrindinį vaidmenį Šiaurės šalių bendradarbiavime su Šiaurės vakarų Rusija ir Baltijos šalimis,“ – pasakoja H. Nilsson.
Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė tikina, jog lygybė įvairiose gyvenimo srityse yra svarbi biuro darbotvarkės dalis. „Didžiuojuosi, kad mano atstovaujama organizacija prisideda prie lygybę ir įvairovę visuomenėje skatinančių ir puoselėjančių iniciatyvų,“ – sako pašnekovė.
„Sveikinu Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2017 nominantus ir dėkoju kiekvienam iš jų už sunkų, bet reikšmingą darbą. Džiaugiuosi, kad šie apdovanojimai suteikia papildomo matomumo lygybę ir įvairovę Lietuvoje skatinančioms iniciatyvoms ir sveikinu žmones, iniciatyvas bei organizacijas, kurios imasi lyderio vaidmens puoselėjant šias vertybes. Kartais įteiktas apdovanojimas ir sunkaus kasdienio darbo įvertinimas gali paskatinti nenuleisti rankų ir toliau sėkmingai dirbti šioje srityje,“ – svarsto Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė.
Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje J. E. Karsten Klepsvik: „Socialinė aprėptis yra esminė visuomenės, kurioje gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės, sąlyga“
„Daugelis Norvegijos piliečių aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje. Šioje šalyje savanorystė turi gilias tradicijas, žmonės vertina pilietinės visuomenės iniciatyvas. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje džiaugiasi galėdama prisidėti prie iniciatyvų, kurių dėka Lietuvos visuomenė tampa atviresnė, teisingesnė ir draugiškesnė visiems žmonėms. Manome, kad ypač svarbu atkreipti dėmesį į žmones, kurių pastangos tiesiogiai skatina įvairovės ir lygių galimybių įtvirtinimą. Kuo daugiau žmonių savo asmeniniu pavyzdžiu prisideda prie šių vertybių sklaidos, tuo geriau mums visiems,“ – įsitikinęs Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje J. E. Karsten Klepsvik.
Svarbu atkreipti dėmesį į žmones, kurių pastangos tiesiogiai skatina įvairovės ir lygių galimybių įtvirtinimą
Pasiteiravus, kodėl Norvegijai svarbu remti pilietinės visuomenės plėtrą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse skiriant Norvegijos ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) paramą, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje pabrėžia, jog lygios teisės ir galimybės visiems, nepaisant žmones skiriančių bruožų, yra sveikos ir demokratiškos visuomenės požymis.
„Pilietinė visuomenė vaidina itin svarbų vaidmenį įtvirtinant šiuos principus. Aktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas užtikrina atstovaujamų socialinių grupių, vertybių, nuomonių ir interesų įvairovę. Būtent todėl Norvegija remia pilietinės visuomenės plėtrą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse skirdama Norvegijos ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) paramą iniciatyvų demokratijos, socialinės aprėpties ir žmogaus teisių srityse įgyvendinimui,“ – tikina J. E. Karsten Klepsvik.
„Socialinė aprėptis yra esminė visuomenės, kurioje gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės, sąlyga. Manome, kad be jos tvari socialinė ir ekonominė raida nėra įmanoma. Nors Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, mums svarbu prisidėti ir padėti tiems, kurie stengiasi, kad nelygybė Europoje mažėtų. Būtina sudaryti sąlygas visiems prisidėti prie Europos, kuri išliks tvarumo, teisingumo ir gerovės pavyzdžiu, kūrimo,“ – priduria pašnekovas.
Socialinė aprėptis yra esminė visuomenės, kurioje gerbiamos ir užtikrinamos žmogaus teisės, sąlyga
Norvegijos Karalystės ambasadoriaus Lietuvoje įsitikinimu, Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai atliepia vertybes, kurias Norvegija remia ir skatina savo šalyje ir tarptautinėje bendruomenėje. „Džiaugiamės, kad apdovanojimai yra pilietinės visuomenės organizacijų ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos partnerystės rezultatas – tai ypatingai reikšmingas valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys. Lietuvoje įgyvendinama tikrai daug puikių iniciatyvų, mažėja abejingumo, atsiranda vis daugiau aktyvių žmonių, kurie siekia prasmingai prisidėti prie geresnės ir laimingesnės Lietuvos kūrimo.“
„Norėčiau visiems mums palinkėti, kad Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai išliktų gražiu ir prasmingu paskatinimu tiems, kurių pastangos skatina visuomenės tobulėjimą. Visiems šiems žmonėms reiškiu nuoširdžią pagarbą ir padėką,“ – apdovanojimų jubiliejaus proga organizatorius ir nominantus sveikina J. E. Karsten Klepsvik.
Atviros Lietuvos fondo programų vadovė Marta Gadeikienė: „Svarbu pagerbti žmones, kurie nebijo būti nepatogūs“
Paklausta, kodėl pilietinės visuomenės stiprinimas Lietuvoje yra toks svarbus, Atviros Lietuvos fondo programų vadovė Marta Gadeikienė neslepia, jog pilietinė visuomenė Lietuvoje susiduria su rimtais iššūkiais.
„Kasmet atliekamas Pilietinės galios indekso tyrimas rodo, kad Lietuvos piliečių įsitraukimas į pilietines veiklas yra menkas. Pavyzdžiui, dalyvavimas vietos bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų veiklose, kreipimasis į valstybės institucijas viešo, kolektyvinio intereso gynimo klausimu, pilietinės ar politinės veiklos internetinėje erdvėje bei, apskritai, piliečių nusiteikimas veikti, jei visai visuomenei iškiltų rimta problema, smunka. Aktyvios visuomenės svarbą akcentuoja ne tik aukščiausi šalies pareigūnai, bet ir strateginių dokumentų analizė, kurioje pabrėžiama, jog žema Lietuvos pilietinės visuomenės branda ir nedidelis visuomenės aktyvumas kelia grėsmę demokratinei valstybės santvarkai. Stipri ir aktyviai reaguojanti pilietinė visuomenė yra itin svarbus saugiklis, ypač Europoje ryškėjančių autoritarinių tendencijų ir nacionalistinės retorikos kontekste,“ – pabrėžia M. Gadeikienė.
Lietuvos pilietinės visuomenės branda ir nedidelis visuomenės aktyvumas kelia grėsmę demokratinei valstybės santvarkai
„Būtent dėl šių priežasčių Atviros Lietuvos fondas nuo pat jo įsteigimo 1990 metais, aktyviai plėtoja atviros visuomenės idėjas, investuoja į žmones, iniciatyvas ir nevyriausybines organizacijas, taip skatindamas brandžios pilietinės visuomenės formavimąsi. Ypatingą dėmesį skiriame regioninei savivaldai, kuri yra arčiausiai žmogaus ir kurioje, kaip matome, aktyvus piliečių įsitraukimas gali sutelkti bendruomenės narius siekti socialinių ir politinių pokyčių. Lietuvoje turime puikių pavyzdžių, kai, pavyzdžiui, Kupiškyje susitelkę piliečiai ir institucijos inicijuoja pokyčius savižudybių prevencijos srityje, Kėdainiuose susibūrusi bendruomenė inicijuoja kraštui svarbias viešąsias diskusijas ar Širvintose keli iniciatyvūs žmonės leidžia nepriklausomą piliečių laikraštį,“ – džiaugiasi M. Gadeikienė.
Ar tikrai Lietuvoje daugėja pozityvių iniciatyvų, kuriomis siekiama įtvirtinti pagarbą, žmogaus orumą ir lygias teises kiekvienam? Pašnekovės teigimu, taip gali pasirodyti tik iš pirmo žvilgsnio. „Pozityvios iniciatyvos yra daug labiau matomos ir girdimos mano socialiniame burbule. Tačiau esu atsargi, nes šis burbulas dažnai reprodukuoja tai, ką galvojame ir kuo gyvename. Juolab, politiniame lygmenyje su nerimu stebiu iniciatyvas, formuojančias nepagrįstas ir stereotipines neigiamas nuostatas kito tikėjimo, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos žmonėms,“ – pastebi Atviros Lietuvos fondo atstovė.
Atviros Lietuvos fondo globojamą Atviros visuomenės piliečio apdovanojimą už 2017 metų nuopelnus pretenduoja gauti trys puikios iniciatyvos. Kaip atviros visuomenės pilietį apibūdintų Atviros Lietuvos fondo programų vadovė?
„Atviros visuomenės pilietį įsivaizduoju kaip žmogų (ar žmonių grupę), kuri(s) nepaisant galimų neigiamų pasekmių drąsiai gina demokratines vertybes tiek savo asmeninėje, tiek socialinėje ar visuomeninėje veikloje. Atviros visuomenės pilietis – tai žmogus, aktyviai besidomintis visuomeninėmis aktualijomis, reaguojantis į neteisybę. Tai individas, kuris savo pavyzdžiu skatina tai daryti ir kitus savo aplinkos žmones. Galiausiai, tai – žmogus, kuriam nėra svarbi kito žmogaus tapatybė, lytis, kultūrinis identitetas. Atviros visuomenės pilietis kitą priima kaip asmenybę, kuriai privalo būti užtikrinamos lygios teisės,“ – įsitikinusi M. Gadeikienė.
Pasiteiravus, kodėl Atviros Lietuvos fondui svarbu prisidėti prie Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų organizavimo bei iniciatyvų, kurios prisideda prie lygybės ir įvairovės skatinimo Lietuvoje matomumo didinimo, pašnekovė tikina, jog Atviros Lietuvos fondui, puoselėjančiam atviros visuomenės idėjas, svarbu pagerbti žmones, kurie nebijo būti „nepatogūs“, kelia aktualius, kartais ir skaudžius klausimus bei savo aktyvia veikla prisideda prie lygybės ir įvairovės idėjų sklaidos ir demokratijos pamatų tvirtėjimo Lietuvoje. „Tikimės, jog toks iniciatyvų viešinimas ir pagerbimas padrąsins ir kitus žmones Lietuvoje išdrįsti būti nepatogiais.“
Šios iniciatyvos prisideda prie to, kad gyventumėme laisvoje šalyje, kurioje gerbiamos visų piliečių teises ir kiekvienam užtikrinamos lygios galimybės
„Džiaugiuosi matydama, jog jubiliejinį penktąjį kartą organizuojami Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai virsta gražia tradicija, sulaukia vis didesnio atgarsio ir pripažinimo Lietuvoje. Tad organizatoriams linkiu tęsti puikų darbą pagerbiant prie lygybės ir įvairovės kūrimo Lietuvoje aktyviai prisidedančius žmones ir iniciatyvas. O apdovanotiesiems – energijos tęsti veiklą, nepaisant to, kaip kartkartėmis bebūtų sunku. Juk galų gale, visos šios iniciatyvos prisideda prie to, kad gyventumėme laisvoje šalyje, kurioje gerbiamos visų piliečių teises ir kiekvienam užtikrinamos lygios galimybės,“ – linkėjo Atviros Lietuvos fondo programų vadovė.Šis straipsnis yra Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų dalis. Apdovanojimus organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, remia Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Norvegijos Karalystės ambasada.
Klausantis, abejojantis, drąsus, kovojantis, atsakingas, iniciatyvus, teisingas, neabejingas ir pasiaukojantis idealistas – maždaug taip atviros visuomenės pilietį įsivaizduoja Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų nominantai, Lietuvoje ryžtingai puoselėjantys demokratines vertybes.
Atviros visuomenės piliečio apdovanojimą už 2017 metų nuopelnus pretenduoja gauti trys iniciatyvos, kurių atstovų paprašėme pasidalyti mintimis apie savo nuveiktus darbus.
Julija Steponaitytė ir Paulė Bociullaitė ¬ moterys, Lietuvoje pradėjusios #Metoo judėjimą
Paule, ar jaučiate pasiekusi tikslą, dėl kurio viešai prabilote apie patirtą seksualinį priekabiavimą?
Vienas iš mano tikslų buvo pradėti diskusiją, kurioje mes, kaip visuomenė, bandytume suprasti, kur yra riba tarp moralaus ir amoralaus, toleruotino ir netoleruotino elgesio. Ši diskusija įsiplieskė man pačiai netikėtu mastu ir dėl to galiu tik pasidžiaugti. Tačiau yra ir kitas, mano galva, svarbesnis tikslas. Atėjo laikas demaskuoti sistemą, kurioje per dažnai atsiduria jaunas, po autoritetingo ir įtakingo kūrėjo, vadovo ar dėstytojo skvernu savo gyvenimo pamatus bepradedantis lieti žmogus. Būtent tai ir paskatino mane prabilti po Julijos pasisakymo – norėjau parodyti, kad tai ne vienetinis atvejis, o būtent – sistema. Į ją pakliuvęs jaunas žmogus iki šiol itin vangiai ginamas tiek teisėsaugos, tiek kitų institucijų. Tą parodo ir mano atvejis.
Ši diskusija įsiplieskė man pačiai netikėtu mastu ir dėl to galiu tik pasidžiaugti
Iš kart po to, kai mane darbo vietoje užpuolė Šarūnas Bartas, kreipiausi į policiją, mane galbūt ir išgelbėjo prokuratūros jam skirta 100 litų bauda už „smulkų chuliganizmą”. Tačiau akivaizdu, kad tai jokia prevencinė priemonė – ta pati psichologinio teroro sistema ir toliau taikoma be kliūčių, tik jau kitoms aukoms. Tikslas panaikinti tam sąlygas kol kas nėra pasiektas. Panašu, kad po #Metoo bangos bent jau aukštojo mokslo institucijos imasi atidžiau vertinti panašaus pobūdžio pareiškimus, kurie, daugeliu atvejų, anksčiau buvo tiesiog ignoruojami. Smurtą patyrę studentai jau turi kur kreiptis pagalbos. Tai labai sveikintina. Tačiau visame šitame katile išryškėjo akivaizdus poreikis pokyčiams ir teisėsaugos srityje. Tikrai neišmanau teisės, tačiau norėčiau iškelti klausimą, ar 3 metų senaties terminas nėra per mažas tokio pobūdžio nusikaltimams? #Metoo liudijimai kalba apie įvykius, nutikusius prieš 5, 10 metų. Berods, nebuvo nei vieno pasakojimo, įtelpančio į trijų metų rėmus.
Kaip vertinate mūsų visuomenės reakcijas į šią #Metoo bangą?
Reakcijų yra labai įvairių, todėl sunku apibendrinti. Visgi, man norisi reaguoti į pareiškimus, būdingus vienai ryškiai stovyklai, teigiančiai, kad visas šis judėjimas yra moterų ir vyrų supriešinimas, o paprasčiausias flirtas dabar gali virsti į linčo teismu. Mes privalome sugebėti atskirti ne vietoje ir ne laiku lepteltą žodį ar gestą (tai pasitaiko kiekvienam iš mūsų), nuo piktybinio ir sistemingo savo įtakos naudojimo prieš silpnesnįjį. Net jei nesame tiesioginės smurto aukos, tai, kad kažkieno vietą universitete, diplomą, vaidmenį ar karjerą gali lemti toli gražu ne talentas ir darbas, mus turėtų mažų mažiausiai piktinti. Tai menkina talentą ir darbą. Svarbu šią skirtį jausti visoms pusėms – tiek nusižengiantiems, tiek prabylantiems asmenims.
Andželika Bagočiūnienė, Janina Pukienė ir Valda Patinskienė – Širvintų rajono laikraščio „Širvis“, gimusios kaip pilietinė iniciatyva, žurnalistės.
Jūs parodėte, kad nepaisant rajono valdžios priešiškumo ir finansų trūkumo galima ir reikia kurti bei palaikyti nepriklausomą informacinę erdvę, suteikiant žodį tiems, kurie, priešingu atveju, būtų likę bebalsiai, keliant klausimus, kurie būtų nutylėti. Kaip jaučiatės dabar, kai esate nominuotos, matote viešą palaikymą Jūsų veiklai?
Valda: Labai reikia moralinio palaikymo, pastiprinimo, pritarimo, kad patikėtume, jog einame teisingu keliu, kad prisidedame prie bendro Lietuvos demokratėjimo proceso. Sena patarlė sako, kad savam kaime pranašu nebūsi. Toks įspūdis ir susidaro gyvenant Širvintose: tvyranti baimės, netikrumo atmosfera neleidžia patirti tiesioginio palaikymo, o bandymai sumenkinti „Širvyje“ dirbančiųjų pastangas ir idėjas juntami. Visgi, atsiradus „Širviui“, pastebimi, kad ir nežymūs, bet geri pokyčiai. Didėja laikraščio žinomumas, savivaldybė jau ėmė atsakinėti į mūsų klausimus, gyventojai dažniau kreipiasi siūlydami temas, keldami klausimus, pranešdami apie negeroves, prašydami pagalbos, sutinka duoti interviu, vadinasi, pripažįsta, vadinasi, augame.
Toks įspūdis ir susidaro gyvenant Širvintose: tvyranti baimės, netikrumo atmosfera neleidžia patirti tiesioginio palaikymo, o bandymai sumenkinti „Širvyje“ dirbančiųjų pastangas ir idėjas juntami.
Dalis mus skaitančių dar nedrįsta atvirai kaimo parduotuvėje nusipirkti „Širvio“, mat savivaldybėje dirba jų vaikai. Tačiau džiugina per nacionalinės televizijos laidą išgirstas klausimas, kurio regiono laikraštis yra „Širvis“. Kiekvienas toks viešas paminėjimas prisideda prie laikraščio žinomumo, o kartu ir palengvina mūsų darbą, tai tarsi savotiškas apdovanojimas mums.
Andželika: Kai sulaukėme skambučio iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, pirma mintis, šovusi į galvą, buvo: „Kokį straipsnį valdžia apskundė lygių galimybių kontrolei?“ Matyt, tylos pauzė buvo tokia didelė, kad atstovas iš karto ėmė raminti, jog skambina su geromis žiniomis. Tikrai netikėta, kad tokius mažučius galėjo pastebėti nacionaliniu lygmeniu. Didžiuojuosi žmonėmis, kurie patikėjo ir prisidėjo prie tuo metu „neįmanomos misijos“ – įkurti laikraštį. Pirmiausia sukūrėme svetainę, už kurią esame dėkingi Vyteniui Dapkevičiui, o jau po kelių mėnesių neatsispyrėme pagundai išleisti konkurentą dabartinės valdžios „ruporui“. Džiaugiuosi, kad mums pavyko sukurti darnią komandą ir gyvuoti iki šiol. Tai nebuvo lengva, todėl toks įvertinimas sukelia džiaugsmą, pasitenkinimą ir pasididžiavimo jausmą, taip pat atsakomybę už tai, ką darome, bei ryžtą nenuleisti rankų.
Didžiuojuosi žmonėmis, kurie patikėjo ir prisidėjo prie tuo metu „neįmanomos misijos“ – įkurti laikraštį
Kad laikraštis išsilaikys abejojo net žiniasklaidos profesionalai, įspėdami redakciją, jog rajonas mažas, iš prenumeratos nepasidengs net spaudos kaštai, o tvarios paramos sistemos nedideliems laikraščiams Lietuvoje nėra. Be to, būti „Širvio“ skaitytoju rajone reikia drąsos – už paramą leidiniui galima sulaukti tiesioginio ir netiesioginio spaudimo. Nepalyginamai didesnės drąsos reikia „Širvio“ leidėjams, ypač didžiausią darbą darančioms žurnalistėms. Iš kur toji drąsa?
Janina: Tiesiog darai tai, ką reikia daryti, kasdien negalvoji apie tai, ar esi drąsus, ar nelabai.
Valda: Taip, drąsos reikia. Jau vien tai, kad pradžioje mūsų būrys buvo pakankamai nemenkas, apie 10 žmonių, o dabar esame tik trys, liudija apie žurnalistinio darbo peripetijas. Tiesa, turime neetatinių padėjėjų, ačiū jiems. Kartais pasijuokiame, kad mums nėra kaip pakenkti ar sutrukdyti, nes „esame neįkandamos“: dirbanti ne rajonui pavaldžioje organizacijoje, moteris su negalia, ir senjorė. Manau, kiekvieno save gerbiančio, mąstančio ir Lietuvą mylinčio piliečio pareiga – ginti demokratiją ir puoselėti tas vertybes, dėl kurių galvas paguldė partizanai miškuose, tremtiniai Sibire, disidentai užsienyje ir t.t. Teisus buvo Vincas Kudirka sakydamas „…iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“. Tai ir semiuosi, galvodama, kad, jei būsime bailūs, abejingi ir tik save matantys garbėtroškos, greitai neteksime sunkiai iškovotos tikrosios demokratijos, o liks tik jos šešėlis, kokį dabar jaučiame Širvintose.
Andželika: Iš pradžių tikrai buvo nedrąsu. Juk mes, eiliniai piliečiai, stojome prieš tuo metu galingą jėgą – politinę partiją ir ją atstovaujančius žmones, kurie sudaro valdančiąją daugumą rajone. Didžiausią palaikymą pradžioje jautėme būtent iš žiniasklaidos profesionalų, kurie neatlygintinai mums vedė paskaitas, dalijosi patarimais ir įkvėpė pasitikėjimo bei drąsos. Na, o dabar matome, kad galinga partija skilo, mūsų valdančioji dauguma nežinia kam priklauso ir kam atstovauja, o mes išlikome ir esame vieningi, nes mus jungia ir į priekį veda bendra idėja ir tikslai.
Kaip vertinate mūsų visuomenės reakciją į savo veiklą?
Andželika: Nuomonių išgirstame įvairiausių: ir padrąsinančių, ir menkinančių mūsų darbą. Taip, manau, ir turi būti. Nerimą kelia tik tai, kad per visus dvidešimt dvejus mano gyvenimo Širvintų rajone metus tokio susiskaldymo neteko stebėti. Atrodo, bendruomenė skilo į fanatiškus merės garbintojus ir jos nekenčiančius. Mūsų rajone gyvuoja taisyklė: „Kas ne su mere, tas prieš ją“. Taip neturėtų būti. Neturėtų būti slopinamas bendruomenių darbas, nereikėtų jų supolitizuoti, kultūros, bibliotekų, švietimo įstaigų darbuotojai neturėtų bijoti bendrauti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, išskyrus tą, kuri priklauso merės šeimai. Gyventojai neturėtų bijoti prarasti darbą arba būti spaudžiami jo atsisakyti vien todėl, kad jų nuomonė nesutampa su šiuo metu rajoną valdančių politikų nuomone. Visgi jaučiame širvintiškių laisvėjimą, sulaukiame padrąsinančių skambučių, elektroninių laiškų, dėkojančių, kad esame, ir linkinčių išsilaikyti kuo ilgiau.
Neturėtų būti slopinamas bendruomenių darbas, nereikėtų jų supolitizuoti, kultūros, bibliotekų, švietimo įstaigų darbuotojai neturėtų bijoti bendrauti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, išskyrus tą, kuri priklauso merės šeimai
Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklių „Žalia pievelė“ ir „Dreamland“ kūrybinės grupės nariai Kristina Savickienė ir Rimantas Ribačiauskas. Jie nominuoti už savo darbą, sukūrusį erdvę, suteikusią balsas tiems, kurių šiandieninė Lietuvos visuomenė negirdi.
Judu esate nacionalinio dokumentinio teatro fenomeno dalyviai. Ką jums tai reiškia platesniame – visuomenės – kontekste?
Rimantas: Atrodo, buvome pirmieji, kurie profesionalioje scenoje sukūrė spektaklius vien su ne-aktoriais. Galbūt toks „kitoks“ formatas paskatino ateiti į teatrą kažką, kas šiaip į jį nevaikšto. Galbūt jis neša žinią, kad teatras tampa atviresnis, dinamiškesnis, laisvesnis.
Kristina: Minėtieji spektakliai šiandieniame Lietuvos teatre pirmiausia išsiskiria tuo, kad scenoje matome ne profesionalius aktorius, o su tema susijusius žmones, kalbančius sau ir kitiems aktualiomis temomis, pasakojančius autobiografines istorijas, svarstančius, klausiančius, besikreipiančius į žiūrovą. Tokiame spektaklyje žiūrovui scenoje lengva įsivaizduoti save, pasakojantį istorijas apie savo gimtąjį miestą ar patirtis, tai padeda susitapatinti ir reflektuoti ne tik tai, kas aktualu konkrečiam žmogui ar miestui, bet ir tai, kas aktualu mums visiems. Galbūt todėl visuomet po „Žalios pievelės” ir „Dreamland” spektaklių diskusijos su žiūrovais būna itin gyvos. Visa tokio spektaklio filosofija gimsta iš kasdienių, atpažįstamų detalių, poezija – iš buities.
Man, kaip teatro kūrėjai, šie spektakliai ypač brangūs todėl, kad tai ne tik meno kūriniai, bet ir ruporas, leidžiantis atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras problemas ir žmones, kurių nematome arba nenorime matyti, nes jie laužo mūsų pačių susikurtus ir žiniasklaidos mums brukamus stereotipus. Tarkime, „Dreamlande“ parodome, kad „pabėgėlis“ – tik teisinis statusas, o žmonių ir patirčių įvairovės paletė beribė. Matydami scenoje visaginiečius, prieš mus atkuriančius savo miesto ir asmeninio gyvenimo detales, pradedame atskirti, kad statistika ar TV reportažai yra tik daugelio vidurkis, neretai dar ir atspindėtas kreivame veidrodyje. Juk jei kalbėtume apie vidutinį žemės gyventoją, jis turėtų būti pusiau vyras, pusiau moteris. Bet kiek tokių „vidurkių“ pažįstame aplink? Būtent todėl neužtenka statistikos ir žurnalistikos kalbant apie tai, ką jaučia tam tikra socialinė grupė, reikia tikrų patirčių, kurias teatras gali perteikti.
Tai ne tik meno kūriniai, bet ir ruporas, leidžiantis atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras problemas ir žmones, kurių nematome arba nenorime matyti, nes jie laužo mūsų pačių susikurtus ir žiniasklaidos mums brukamus stereotipus.
Ko siekėte imdamiesi šių projektų?
Rimantas: „Žalios pievelės“ kūrybinio proceso pradžioje labiau norėjome kurti spektaklį apie pačią elektrinę, gyvenimą jos viduje ir tik vėliau supratome, kad kalbėti apie ją nekalbant apie miestą – beprasmiška. „Dreamland“ spektaklio eskizas koncentravosi į Lietuvos pabėgėlių sistemos spragas, tačiau vėliau jis nukrypo į asmenines imigrantų patirtis.
Kristina: Dabar Europoje populiarus taikomasis teatras teigia, kad pats jis gali turėti ne tik meninį tikslą, bet ir kitus, ne mažiau svarbius tikslus: edukacinį, socialinį, asmeninio tobulėjimo ir panašiai. Norėjome, kad Visaginas būtų pamatytas ir išgirstas kitaip ir, išties, spektaklis paskatino daug diskusijų, straipsnių. Nepriklausomi prodiuseriai apie jį šiuo metu kuria dokumentinį filmą, į mus kreipiasi kitų miestų savivaldybės, pageidaudamos spektaklių apie savo miestus, bendruomenes, svarbius žmones.
Kai pradėjome kurti spektaklį apie pabėgėlius Lietuvoje, mums ir patiems atrodė, kad jų pas mus beveik nėra. Tačiau „Dreamland“ atkreipė dėmesį į tai, jog kitataučiai ar kitakalbiai, kaip juos bevadintume, visuomet gyveno tarp mūsų: tautinės mažumos, migrantai, imigrantai, pabėgėliai. Visa tai – tik skirtingi „stalčiukai“, padedantys mums save nuo „jų“ atskirti. Svarbiausia buvo ne kalbėti už spektaklių dalyvius, o leisti jiems patiems kalbėti savo kalba, temomis, kurios juos jaudina, apie problemas, su kuriomis jie susiduria. Ir turbūt pats nuostabiausias „šalutinis poveikis“ – spektaklių dalyvių asmeniniai virsmai, naujai besiveriančios perspektyvos, transformacijos, kurios nutinka kiekvienam dalyviui. Manau, tai pats tikriausias teatro stebuklas.
Ir turbūt pats nuostabiausias „šalutinis poveikis“ – spektaklių dalyvių asmeniniai virsmai, naujai besiveriančios perspektyvos, transformacijos, kurios nutinka kiekvienam dalyviui
Kaip vertinate mūsų visuomenės reakcijas į šiuos kūrinius?
Rimantas: Abu spektakliai parodė, kad tai, kas įvyksta aplink juos (diskusijos, žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai, reportažai ir t.t.) ne ką mažiau svarbu, negu patys spektakliai. Gerai, kai teatras (šiaip jau pakankamai uždaras ir nedidelę dalį visuomenės pasiekiantis menas) išeina už scenos ribų ir įvairiomis, kartais labai netikėtomis, išvestinėmis pasiekia daug platesnę auditoriją. Puikiausias to pavyzdys – žurnalisto Edmundo Jakilaičio kartu su komanda kuriamas filmas apie „Žalios pievelės“ dalyvius. Arba „Dreamland“ kūrėjų organizuotas protestas prieš vieno iš dalyvių, afganistaniečio Zabi Ahmadi, deportaciją.
Kristina: Visuomenės dėmesys šiems spektakliams buvo nemažas, tai mane nustebino. Kai kurie žiūrovai sako pamatę teatre kažką visiškai naujo, didelį palaikymą jaučiame iš užsienio ambasadų ir kultūros atstovybių, nes, pasak jų, mūsų šaliai labai reikalingas toks teatras, tokiu teatru domisi žurnalistai, akademikai, kitų sričių menininkai, net politikai. Teatro profesionalų bendruomenėje yra ir nusivylimo – kai kam atrodo, kad aktorius teatre tampa nebereikalingas, tačiau, pažiūrėkime į kiną – jei daugelį metų sėkmingai greta gali gyvuoti meninė kūryba ir dokumentika, tai teatre irgi atsiras vietos abiem.
Atviros visuomenės piliečio apdovanojimą įsteigė Atviros Lietuvos fondas. Šis straipsnis yra jubiliejinių Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų dalis. Juos organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, remia Atviros Lietuvos fondas, Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Norvegijos Karalystės ambasada.
