Lygios galimybės moterims: Islandijos pamokos ir iššūkiai
Drauge su Lygių galimybių plėtros centras lapkričio pabaigoje vykome į pažintinį vizitą su Islandijos moterų teisių organizacijomis. Dar prieš vykdami žinojome, kad islandai, kaip ir visi Šiaurės Europos šalių gyventojai, yra aktyvūs, buriasi į organizacijas, gina ir atstovauja savo teises. Tokių yra net 90 proc. visų gyventojų, tačiau pačios organizacijos nėra didelės ir dažnai veikiančios savanorišku pagrindu. Štai keli dalykai, kuriuos pastebėjome ir kuriuos laikome gera praktika, padedančia kurti lygiateisiškesnę, solidaresnę, įtraukesnę visuomenę. Dalinamės ir su jumis:
- Islandija visuose lyčių lygybės reitinguose užima pirmąsias vietas, tačiau paaiškėjo, kad už šių teigiamų pokyčių slypi panašios problemos kaip ir pas mus – moterys vis dar turi daugiau nematomo ir neapmokamo darbo namuose
, daugiau atsakomybių prižiūrint vaikus ir itin dažnai patiria perdegimą. Smurtas taip pat niekur nedingo, galbūt tik pasislėpė dar giliau. - Islandijoje motinystės / tėvystės atostogos dalinamos per pusę – 6 mėnesiai priklauso mamai, kiti 6 mėnesiai tėčiui. Ir spėkite, kas paskatino islandus vyrus drąsiai imti pertrauką savo vaikų priežiūrai! Ogi geras pavyzdys – kai įmonių vadovai ir ministrai pradėjo tą daryti, žmonės pasekė jų pėdomis ir galėjo labiau įsitraukti į vaikų gyvenimą. Dar svarbiau – tokia galimybė užmegzti artimą ryšį su tėčiu ir su mama laikoma pamatine vaiko teise.
- Islandai konstatuoja, kad motinystė vis dar yra našta moteriai ir bonusas vyrui – vaikų turintis vyras dažniau bus paaukštinamas, tuo tarpu moteris labai tikėtina patirs perdegimą bandydama rasti neįmanomą balansą
tarp vaikų ir darbo įsipareigojimų. Ką su tuo daryti – ir patys islandai gūžčioja pečiais, nes problemos neišsprendė net 36 valandų darbo savaitė. - Nors laikoma lyčių lygybės rojumi, Islandija vis dar turi nemažai problemų su smurtu lyties pagrindu. Tačiau dėl vadinamojo Šiaurės šalių paradokso – ją pripažinti ir su ja kovoti visuomenėje darosi vis sudėtingiau. Ir nors Lietuvoje tokio paradokso nėra, tačiau teko liūdnai konstatuoti, kad smurtas lyties pagrindu pas mus apskritai neįsisamonintas ir net neigiamas, o kalčiausia visada auka. Tai kaip galima išspręsti problemą, kurios net nesuvokiame?
- Islandijos istorijoje 1975 metais buvo surengta Womens DAY OFF – tai pirmas kartas istorijoje, kai visos moterys nedirbo. Ne tik nėjo į darbą, bet negamino, netvarkė, nesirūpino, o visus šiuos nematomus ir nuvertintus darbus atliko jų partneriai. Pasirodo, kad kai kurie vaikai iki tol nei karto nebuvo matę tėvo darbo vietos ir tai buvo puiki proga suartėti su tėčiais. Gal tokia iniciatyva ir Lietuvoje padėtų atkreipti dėmesį į milžinišką moterų indėlį į ekonomiką0?
- Dauguma organizacijų, kurias sutikome buvo nedidelės, jose dirbo vos po 1 žmogų, tačiau jos tarpusavyje ne konkuravo (kaip dažnai įprasta Lietuvoje), o palaikė viena kitą ir dirbo kartu
, siekdamos savo tikslų. Tai puikus pavyzdys ir mums – daugiau bendradarbiauti ir veikti kartu.
Šis vizitas finansuotas ActiveCitizensFund ir EEA and Norway Grants.
Susitikome ir kalbėjomės su šiomis organizacijomis: Rótin, Landsbókasafn Íslands – Háskólabókasafn Kvenréttindafélag Íslands Trans Island, Mannréttindaskrifstofa Íslands / Icelandic Human Rights Centre, Kvennaathvarf (Moterų prieglauda), BSRB (Federation of Public Workers Unions in Iceland).
Dalintis
