Marina Pukelienė. Diena, kai moterys nustojo dirbti – ar Islandijos pavyzdys tinka mums? 

Įsivaizduokite, kad vieną gražią dieną visos moterys Lietuvoje susitaria nedirbti. Ir ne šiaip neiti į darbą, bet tą konkrečią dieną nedaryti visiškai nieko – negaminti maisto, neprižiūrėti vaikų, neskalbti ir nelyginti, nevesti vaikų į darželį ir nesupakuoti pietų dėžučių. Ar Jūsų, šitą tekstą skaitančiojo, šeimoje dėl to kiltų sumaištis?

Tai apie ką kalbu, toli gražu nėra fantazija – prieš 50 metų Islandijos moterys tą ėmė ir padarė, o nuo tos dienos moterų padėtis ėmė taisytis ir dabar Islandija kartu su kitomis Šiaurės šalimis yra laikomos pavyzdžiu lyčių lygybės srityje.

Kokias pamokas galėtume išmokti iš islandžių organizuoto ir vis dar organizuojamo Moterų laisvadienio? Intriguoja, kad absoliuti dauguma Islandijos moterų prisijungė prie šios idėjos, o toks solidarumas ir tapo sėkmės garantu. Kaip tai pavyko?

Paaiškėjo, kad atsakymas paprastas – bendradarbiavimas, kompromisų paieška ir aiškus visos visuomenės suvokimas ir nusiteikimas, kad lygiateisiškumo stoka tarp vyrų ir moterų yra žalinga.

Pilietinė visuomenė Islandijoje labai stipri ir aktyvi – organizacijų daug, bet jose vos po vieną ar du darbuotojus. Akivaizdu, kad vienas kalnų nenuversi. Įžymusis 1975 m. Moterų laisvadienis Islandijoje, nuo kurio ir pradėjau šį tekstą, yra puikus bendradarbiavimo ir susivienijimo bendram tikslui pavyzdys.

Siekdamos parodyti, kad moterų indėlis į visuomenę yra ne ką mažesnis nei vyrų ir be moterų šalis negalėtų pilnavertiškai funkcionuoti, visos organizacijos sutarė surengti vieną streiko dieną. Tai buvo diena, kai islandės buvo kviečiamos vieningai išeiti į protestą, bet svarbiausia – tiesiog tą dieną nedirbti visiškai nieko. Ir kviečiamos jos buvo asmeniškai, streiko organizatorės ir savanorės ėjo nuo durų lygi durų, skleidė žinią visais įmanomais kanalais.

Į gatves išėjo daugiau nei šimtas tūkstančių moterų. Tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų, tiek radikalios feministės, tiek namų šeimininkės, verslininkės ir fabrikų darbininkės. Natūralu, kad organizuojant teko ieškoti kompromisų, kurie tenkintų visas dalyves – būtent dėl šios priežasties ir gimė Moterų Laisvadienio pavadinimas, mat dešiniųjų pažiūrų moterims streikas pasirodė per radikalus žodis.

O kokią situaciją turime Lietuvoje? 2022 m. Lyčių lygybės indeksas rodė, kad 65% moterų palyginus su 29% vyrų kasdien atlieka namų ruošos darbus, taip pat didesnis krūvis prižiūrint vaikus, neįgaliuosius ar pagyvenusius asmenis tenka moterims (35% moterų, 21 % vyrų). Būtent dėl tokios situacijos savo laiku islandės išėjo streikuoti. Ar mums esama padėtis nėra pakankama priežastis, jei ne streikui, tai bent pergalvojimui, kaip dalintis pareigomis ir atsakomybėmis?

Tad pamažu priartėjome ir prie kito svarbaus klausimo – tai vyrų palaikymas lygiateisiškumo klausimui. Lygiateisiškumo, kuris leistų lengviau atsikvėpti visai visuomenei. Tiek moterims, tiek vyrams. Vyrai taip pat jaučia spaudimą dėl įsigalėjusių stereotipų, kad būtent tik jie gali būti „šeimos maitintojai”, šio mito vedami kai kurie iš jų visiškai atsitraukia nuo reikalų, susijusių su vaikais ar buitimi.

Dar kartą atsisukime į Islandiją ir pažiūrėkime, kaip visuomenė reagavo priėmus nedalomų vaiko priežiūros atostogų įstatymą. Islandai pasakoja – visuomenėje kilo lygiai toks pat nesupratimas kaip ir pas mus, Lietuvoje. Tačiau ledus pralaužė lyderių pavyzdys. Tėvystės atostogų išėjo įmonių vadovai, šalies ministrai ir kiti aukštas pareigas užimantys pareigūnai. Kaip sako Islandijos lyčių lygybės direktoratas, būtent tai ir buvo gerasis pavyzdys, paskatinęs realų vyrų įsitraukimą.

Ar galėtume Lietuvoje įsivaizduoti, kad oficialių tėvystės atostogų išeitų Ignitis, Lietuvos geležinkelių vadovai? Ministras Pirmininkas? Kiti ministrai? Kaip šią žinią priimtų Lietuvos pilietis – ar kaip vaiko teisę pažinti ir užmegzti artimą ryšį su abiem tėvais?

Kol kas Lietuvoje tokių tėčių, kurie pasinaudojo teise kurti ryšį su savo vaiku yra vos 6 proc. Tėčių įsitraukimas vis dar matomas kaip prievarta, o ne kaip paskata lygiavertiškai įsitraukti į vaiko gyvenimą. Dažnai kalbama apie šeimų teisę rinktis – tai, be abejo, taip pat svarbu, – tačiau  ar dažnai paklausiame savęs, kiek tai yra pasirinkimas, o kiek stereotipai, kad tik moteris gali gerai prižiūrėti vaiką, o vyro atsakomybės šeimoje yra visai kitos.

Įkalinti tokiuose aiškiuose įsivaizdavimuose apie tai, ką gali daryti vyras ir ką – moteris, mes nesugebame pamatyti nei įtraukios tėvystės naudos, nei pripažinti moterų kuriamos vertės visuomenei ir valstybei. Stereotipai tampa ir smurto artimoje aplinkoje priežastimi, ir pateisinimu.

Tad norint sukurti lygiateisiškesnius santykius, kurie pripažintų vyrų teisę būti pilnaverte šeimos dalimi, ir moters teisę būti ir veikti už šeimos ribų; norint paskatinti jaunus žmones kurti šeimas ir auginti vaikus, valstybės išmokų nepakanka. Svarbu peržiūrėti, ar mūsų nuostatos yra teisingos ir sąžiningos tiek moterų įgalinimui, tiek vyrų įsitraukimui į šeimos reikalus.

Nors labai svarbūs yra individualūs žmonių pasirinkimai, tikiu pilietine visuomene ir žmonių galia veikti, kuri reiškiasi ir per nevyriausybines organizacijas. Organizacijos, veikiančios žmogaus teisių lauke, dirbančios su jautriomis grupėmis, tiesiogiai pasiekia žmones. Todėl labai svarbu įsivertinti, ar veikdamos, neatkartojame stereotipų, neįgaliname nuostatų, kuriose moterims yra palikta tik namų erdvė arba visa atsakomybė derinti buitį ir darbą.

Tuo pačiu svarbu prisiminti, kad lyčių lygybės klausimai nėra tik konkrečiai su moterų teisėmis dirbančių organizacijų klausimai, o aktualūs visam spektrui nevyriausybinių organizacijų. Ir čia įvairios NVO galėtų veikti kaip katalizatorius – veikti savo bendruomenėse atsižvelgiant į lyčių lygybės klausimus, atkreipiant dėmesį į stereotipus. Ir veikti ne po vieną, o drauge. Islandžių pavyzdys rodo – susibūrus kartu ir tiesiogiai kreipiantis į savo bendruomenes, galima pasiekti pokyčių.

Šis komentaras parengtas kaip programos „Veikiam!“ dalis. Programą finansuoja Europos Sąjunga, tačiau išreiškiamas požiūris atspindi tik autorės nuomonę.