Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas: Siekiame, kad žmonės patiriantys skurdą būtų nuosekliai įtraukiami į sprendimų priėmimą
Efektyvus skurstančių įtraukimas į sprendimų priėmimą – vienas pagrindinių Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) uždavinių 2025-iesiems metams. Iki rugpjūčio pabaigos NSMOT kartu su skurdą patiriančiais žmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslininkais ir valstybės institucijų atstovais planuoja sukurti naują su skurdu susiduriančių įtraukimo į demokratijos procesus modelį. Regioniniai ir nacionaliniai susitikimai, kuriuose skurdą patiriantys žmonės gali dalintis savo problemomis organizuojami jau dabar. „Žmonės jaučiasi išgirsti. Jie pastebi, kad atotrūkis tarp Vilniaus sprendimų priėmėjų ir jų kasdienybės mažėja. Toks dialogas ne tik sprendžia konkrečias problemas, bet ir stiprina demokratiją“, – džiaugiasi Aistė Adomavičienė, NSMOT vadovė, pristatydama projekto „Link pilietinių teisių visiems“ tikslus, iššūkius ir ateities viziją.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje skurdą patiria kas penktas gyventojas, deja, šie rodikliai esmingai nesikeičia nuo Nepriklausomybės atgavimo. Kokių priemonių, nukreiptų į skurdo mažinimą, imasi jūsų organizacija?
Nerimą kelia ne tik menkai besikeičiantis skurdo rizikos lygis Lietuvoje, bet ir prastėjanti nepasiturinčių asmenų situacija, padidėjęs absoliutaus skurdo lygis. Viena iš pavojingų tendencijų – augantis žmonių, negalinčių patenkinti pamatinių poreikių, įsigyti pakankamai maisto, skaičius. Matome, kad iš dalies skurdo problema išlieka opi ir skurdo rodikliai nesikeičia, nes patys žmonės, susiduriantys su ekonominiais sunkumais, nėra įtraukiami į juos liečiančių socialinės politikos sprendimų priėmimą. Nebenorime kelti klausimo, kodėl to reikia, nes, manome, kad per 35-erius nepriklausomus Lietuvos metus jau supratome atskirties ir nelygybės pavojus visuomenės poliarizacijai, demokratijai. Norint išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties rato, dabar reikalingi konkretūs įvairių institucijų žingsniai, kad realūs skurstančių žmonių poreikiai, iššūkiai ir problemos būtų girdimos iš pirmų lūpų. Taip sprendimų ieškotume ne vaikščiodami nesibaigiančiais labirintais, bet rastume juos kartu su žmonėmis, kurie patys susiduria su sunkumais įvairiose Lietuvos vietovėse. Būtent todėl todėl projekto „Link pilietinių teisių visiems“ tikslas – sukurti tvarų modelį, kuriuo remiantis žmonės patiriantys skurdą būtų nuosekliai ir sistemiškai įtraukiami į sprendimų priėmimą.
Kaip jūsų kuriamas modelis įtraukia skurdą ir socialinę atskirtį patiriančius asmenis į viešosios politikos sprendimų priėmimo procesą?
Subūrėme tarpdisciplininę darbo grupę, įtraukiančią asmenis susiduriančius su skurdu, valstybines institucijas, NVO bei kitas suinteresuotas grupes į sprendimų priėmimą. Ar tai bus taryba prie Vyriausybės, ar tam tikri regioniniai sprendimai, dar per anksti pasakyti. Šiuo metu darbo grupėje dalyvauja Vyriausybės kanceliarijos atstovas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, nevyriausybinės organizacijos, veikiančios visoje Lietuvoje, patys skurdą patiriantys asmenys, bei viena mokslininkė. Darbo grupė nedidelė, tačiau darbinga, turi sukaupusi unikalią patirtį ir žinias, kaip skatinti dalyvavimą, įtraukimą. Kurdami ir įgyvendindami šį modelį, rėmėmės tiek ir gerosiomis užsienio praktikomis, tiek ir Lietuvos patirtimi, nes tai, kas sėkmingai veikia vienoje šalye, nebūtinai tinka kitai.
Su kokiais iššūkiais susiduria skurdo rizikoje esantys žmonės?
Deja, tenka pripažinti, kad skaudžių problemų pavyzdžių yra tikrai daug. Vienas iš iššūkių, kuris ypač išryškėjo per mūsų pirmuosius susitikimus, yra manipuliacija pažeidžiamais žmonėmis per rinkimines kampanijas. Per kiekvienus rinkimus primename, kad pažeidžiamų asmenų negalima gąsdinti, ar spausti balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Tai nėra nauja, bet vis dar aktuali problema, daug kas priklauso nuo pačių politikų sąžiningumo.
Džiugu, kad mūsų susitikimai paskatina kelti anksčiau nematomus klausimus, kartu pavyksta siekti teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, viena šeima, turinti tris vaikus, susidūrė su absurdiška situacija dėl būsto nuomos kompensacijos. Daugelį metų penki asmenys gyveno vos šešiolikos kvadratinių metrų bendrabučio tipo kambaryje, kur netgi tilpo virtuvė, ir savivaldybei tai visiškai nekliuvo. Tačiau, kai šeima nusprendė persikelti į didesnį, 48 kvadratų butą – vos dviem kvadratiniais metrais mažesnį už nustatytą normą finansinei paramai gauti – jiems buvo atsakyta padėti. Kilo klausimas – ar logiška ignoruoti šeimos gyvenimą suspaustame kambarėlyje, tačiau kelti dirbtines kliūtis, kai jie nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas? Džiaugiamės, kad mūsų balsas buvo išgirstas, o ši nuostata buvo panaikinta.
Kitas pavyzdys susijęs su medicinine pagalba regionuose. Dažnai atokiau nuo rajono centrų gyvenantys žmonės susirgę atsisakydavo vykti į ligonines, nes neturėjo galimybės grįžti namo po apžiūros. Ši problema buvo iškelta ir aptarta greitosios pagalbos reformos kontekste – tai jau pasiekimas, nors ir kainavęs nemažai laiko. Deja, formuojant viešąją politiką vis dar remiamasi logika, kuri atrodo pagrįsta tik popieriuje, o realybėje žmonės, susiduriantys su sudėtingomis situacijomis, lieka nuošalyje. Taigi, tikimės, kad naujasis modelis leis dar efektyviau rasti sprendimus konkrečioms gyventojams kylančioms problemoms, bet paskatins spręsti sistemines problemas keičiant teisės aktus, atnaujinant įstatyminę bazę.
Kokių atsiliepimų suliaukiate tiek iš pačių skurdą patiriančių asmenų, tiek iš institucijų? Ar jaučiate palaikymą šiam projektui?
Atsiliepimai iš tiesų labai teigiami. Ką išsinešame iš susitikimų – žmonės jaučiasi išgirsti, o po bendrų diskusijų įsitikina, kad atskirtis tarp jų ir priimančiųjų sprendimus nėra tokia didelė. Dažnai girdime: „Pradžioje galvojau, kad bus sunku surasti bendrą kalbą su ministerijos atstovais, o dar iš Vilnaus. Bet visi mes žmonės, kai kalbamės, įsiklausome, galime geriau suprasti vieni kitus“. Susitikimai naudingi abiems pusėms – institucijų atstovai pabrėžia, kad gali betarpiškiau matyti savo priimtų sprendimų rezultatus, pasitikrinti, kas pasiteisina, o teorinius svarstymus kabinetuose papildyti gyvenimiška patirtimi. Ilgametė NSMOT patirtis rodo, kad tvarus pokytis mažinant atskirtį neįmanomas be pokalbio su pačiais žmonėmis, susiduriančiais su skurdu, tad turime iš jų semtis įžvalgų ir idėjų.
Labai svarbi ir kita jūsų misija – mažinti atskirtį, susipriešinimą tarp Lietuvos regionų. Kokią ilgalaikę viziją organizacija turi spręsdama šią problemą?
Mūsų galimybės ir resursai yra riboti, tad dirbame mažiais žingsneliais. Stengiamės modelį plėsti po truputį – per metus įtraukdami bent po keliasdešimt žmonių. Su jais bendraujame, ieškome sprendimų ir stebime, kaip modelis veikia, kokiomis kryptimis jį būtų galima plėsti. Vis dėlto tai ir turimų resursų klausimas. Šiuo metu turime penkis aktyviai veikiančius regioninius koordinatorius, tačiau jų darbo laikas yra ribotas. Norėdami organizuoti susitikimus, jie privalo atsitraukti nuo savo pagrindinio darbo, o neužtenka tik surasti galinčius pasisakyti žmones, dažniausiai reikia juos įtikinti dalyvauti, tada kartu ruoštis konstruktyviam, lygiaverčiam dialogui. Tai nelengva, bet prasminga užduotis. Tyrimai kalba apie nematomas skurdo dimensijas, viena iš skaudžiausių – galios netekimo patirtis, jausmas, kad neturi įtakos savo gyvenimui, vedantis į bejėgiškumą ir orumo praradimą. Didelės visuomenės dalies išskyrimas iš sprendimų priėmimo dėl skurdo yra rimtas žmogaus teisių apsaugos trūkumas. Mūsų siekis, kad kuriamas modelis ne tik padėtų efektyviau spręsti problemas, bet ir sustiprintų demokratiją, įtraukdamas su skurdu, socialine nelygybe susiduriančius valstybės piliečius į sprendimų priėmimą.
—-
Nuo rugsėjo menėsio Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas bendradarbiaudamas su partneriais, įgyvendina projektą „Link pilietinių teisių visiems“. Šis projektas – vienas iš 8, vykdančių advokaciją žmogaus teisių klausimais. Programą „Verta!“ (EU Values LT) parengė ir įgyvendina Atviros Lietuvos fondas – džiaugiamės galėdami savo darbu prisidėti, kad tokioms iniciatyvoms būtų paprasčiau atsirasti!
#remiaALF #CERV finansuojama Europos Sąjungos
Už pagalbą rengiant interviu dėkojame Elizabet Savicki.
